Ne visi darbuotojai žino, kad atostogų susumuoti negalima
Ar tikrai žinote, kiek atostogų dienų jums priklauso? Daugelis darbuotojų į šį klausimą atsako užtikrintai, tačiau susidūrę su realiais skaičiavimais nustemba. Ne vienas yra įsitikinęs, kad jei vienas augina vaiką, turi ilgametį darbo stažą ir dirba sudėtingomis sąlygomis, visos papildomos garantijos tiesiog susideda. Tačiau praktikoje viskas kur kas sudėtingiau, o klaidingi lūkesčiai dažnai tampa ginčų tarp darbuotojų ir darbdavių priežastimi.
„Daugelis darbuotojų mano, kad visas įstatyme numatytas garantijas galima sudėti: 25 dienas už vaiko auginimą, 3 dienas už stažą, dar 2 dienas už darbą lauko sąlygomis. Tačiau praktikoje taip nėra. Būtent dėl neteisingo atostogų skaičiavimo tarp darbuotojų ir darbdavių dažnai kyla ginčai“, – nurodė teisininkė Raimonda Joskaudienė.
Pasak jos, darbuotojai neretai nustemba sužinoję, kad teisės aktai neleidžia automatiškai susumuoti visų galimų atostogų suteikimo pagrindų.
Ne visiems priklauso tik 20 atostogų dienų
Pirmiausia, pasak R. Joskaudienės, esą svarbu žinoti, kad daugumai darbuotojų priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Jei darbo savaitė yra kitokia, teisininkė nurodo, kad darbuotojui turi būti suteikiamos ne trumpesnės nei keturių savaičių atostogos.
Tačiau pasak R. Joskaudienės, kai kurioms darbuotojų grupėms įstatymai numato ilgesnį poilsį. Pavyzdžiui, 25 darbo dienų pailgintos atostogos priklauso darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams su negalia, taip pat vieniems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų auginantiems darbuotojams.
R. Joskaudienė primena, kad papildomos atostogos gali būti suteikiamos ir už ilgalaikį darbą pas tą patį darbdavį. Darbuotojams, kurie toje pačioje darbovietėje nepertraukiamai išdirbo daugiau nei dešimt metų, priklauso trys papildomos darbo dienos, o už kiekvienus paskesnius penkerius metus suteikiama dar po vieną papildomą dieną.
Kodėl 30 dienų dažniausiai nevirsta 30 dienų?
Vis dėlto, anot teisės ekspertės, būtent čia darbuotojai dažniausiai suklysta. Įsivaizduokite situaciją: žmogus vienas augina vaiką iki 14 metų, turi daugiau nei dešimties metų darbo stažą pas tą patį darbdavį ir didžiąją dalį laiko dirba lauko sąlygomis. Daugelis tokioje situacijoje skaičiuotų labai paprastai – 25 dienos už vaiko auginimą, 3 dienos už stažą ir dar 2 dienos už darbo pobūdį. Iš viso – 30 darbo dienų.
Tačiau, kaip aiškina R. Joskaudienė, toks skaičiavimas dažniausiai nėra teisingas. Kai darbuotojas turi kelis papildomų atostogų suteikimo pagrindus, paprastai pasirenkamas vienas darbuotojui palankiausias variantas, o ne sumuojami visi iš eilės.
Todėl minėtu atveju darbuotojui dažniausiai priklausytų 25 darbo dienos pailgintų atostogų ir 3 papildomos dienos už darbo stažą – iš viso 28 darbo dienos. Kitaip tariant, dvi dienos, kurias daugelis jau būna „įsirašę“ į savo atostogų planus, realybėje gali ir nepriklausyti.
Papildomos atostogos dėl darbo pobūdžio gali būti suteikiamos tiems, kurie daugiau nei pusę darbo laiko dirba lauko sąlygomis, nuolat keliauja ar jų darbas susijęs su nuolatiniais važiavimais. Vis dėlto tam nepakanka vien darbuotojo vertinimo – būtinas profesinės rizikos vertinimas ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų įgyvendinimas.
„Mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ – ne atostogų dalis
Ne mažiau painiavos kyla ir dėl vadinamųjų „mamadienių“ bei „tėvadienių“. Neretai darbuotojai juos priskiria prie kasmetinių atostogų, nors iš tikrųjų tai yra visiškai atskira garantija.
Priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir jų amžiaus, darbuotojams gali būti suteikiama viena laisva diena per tris mėnesius, viena laisva diena per mėnesį arba net dvi laisvos dienos per mėnesį. Svarbiausia tai, kad šis laikas yra apmokamas darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu ir neturi nieko bendro su kasmetinių atostogų dienų skaičiumi.
Kai kurių profesijų atstovai atostogauja gerokai ilgiau
Teisininkė taip pat primena, kad ne visi darbuotojai Lietuvoje atostogauja vienodai. Kai kurioms profesijoms teisės aktai numato gerokai ilgesnį poilsio laiką. Mokytojams priklauso net 40 darbo dienų atostogų, kai kuriems sveikatos priežiūros specialistams – nuo 26 iki 28 darbo dienų, o socialinių paslaugų srities darbuotojams – 30 darbo dienų.
Anot R. Joskaudienės, kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Teisė į atostogas priklauso ne tik nuo darbo stažo ar šeiminės padėties, bet ir nuo darbo grafiko, pareigų, darbo pobūdžio bei profesinės rizikos vertinimo rezultatų.
Todėl jei kyla bent menkiausių abejonių, ar atostogos apskaičiuotos teisingai, verta tai pasitikrinti. Kartais skirtumas tarp lūkesčių ir realybės gali siekti ne vieną papildomą poilsio dieną.
Straipsnis parengtas remiantis teisininkės R. Joskaudienės viešai paskelbtu komentaru apie darbuotojų teisę į kasmetines ir papildomas atostogas.
