Dažiklis E151: briliantinis juodasis BN gali sukelti alergiją ar DNR pažeidimus

Maisto dažiklis E151 padeda suteikti juodą spalvą

Įvairius produktus bandantys parduoti verslininkai naudoja daugybę triukų. Jie renkasi dailias pakuotes, kuo idealiau atrodančias maisto formas, skonio bei kvapo stipriklius ir netgi griebiasi spalvos išryškinimo ar visiško jos pakeitimo gudrybių. Deja, maisto pramonėje naudojamos medžiagos neretai gali sukelti alergines reakcijas ar kitas sveikatos problemas, tad verta atkreipti dėmesį į maisto produktų sudėtį.

Tarp įvairių maisto dažiklių yra E151 sutartiniu kodu žymimas maisto priedas, kuris dar žinomas kaip briliantinis juodasis BN. E151 yra juodos spalvos sintetinis azodažiklis, kai kuriose šalyse jau spėjęs sukelti rimtą susirūpinimą ir net oficialų jo uždraudimą.

Briliantinis juodasis BN pagamintas visiškai sintetiniu būdu, iš akmens anglių deguto arba naftos šalutinių produktų darinio. Iš pradžių, kaip ir dauguma dažiklių, jis buvo skirtas dažyti tekstilę, mat padėdavo išgauti sodriai juodą spalvą ir neblukdavo. Jis puikiai tiko dažant įvairius drabužius, aksesuarus, taip pat odinius diržus, krepšius, batus ir panašiai. Tačiau XX amžiaus viduryje E151 imtas naudoti ir maistui.

Šiuo metu E151 naudojamas įvairiuose perdirbtuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, jis pasitelkiamas šioms maisto prekėms:

• Konditerijos gaminiai: juodasis saldymedis, įvairūs saldainiai ir desertai, dekoracijos gali turėti E151, tad reikėtų atkreipti dėmesį į visus juodos spalvos konditerijos gaminius.
• Padažai ir užpilai: įvairiuose padažuose ir užpiluose E151 pagerina jų išvaizdą, jog šie būtų sodresnės ir tamsesnės spalvos.
• Žuvies gaminiai: E151 naudojamas žuvies pastoje, žuvų ikruose, taip pat sriubose.
• Gaivieji gėrimai: E151 maisto dažiklis gali būti koloje ar kituose tamsios spalvos gėrimuose.

Galima E151 žala: nuo alerginių reakcijų iki DNR struktūros pažeidimų

Nepaisant to, jog daugelyje šalių E151 yra vis dar plačiai naudojamas ir nedraudžiamas maisto dažiklis, specialistai rekomenduoja jo vengti. Pagal dabartinę ES politiką, yra tikima, kad daugumai žmonių briliantinis juodasis BN veikiausiai nesukels jokių problemų, ypač jei bus vartojamas mažais kiekiais ir itin retai.

Tačiau E151 maisto dažiklio labiausiai turėtų vengti ir taip nuo alerginių ligų, astmos, rinito ar dilgėlinės kenčiantys asmenys, kadangi šis maisto priedas gali iššaukti ar sustiprinti ligos simptomus^[1]. Jiems gali išryškėti įvairaus sunkumo negalavimai, pradedant odos sudirginimu ir baigiant kvėpavimo sutrikimu.

Be to, svarbu pažymėti, kad tam tikros valstybės jau spėjo uždrausti šį maisto dažiklį. Jo jau negalima naudoti Australijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Danijoje, Japonijoje, Kanadoje ir Amerikoje^[2][3].

Žinoma, tai įvyko ne šiaip sau. Mokslininkai pastebėjo daug galimų pavojų, susijusių su E151 maisto dažiklio naudojimu. Kaip jau minėjome, jis siejamas su stipriomis alergijomis, sustiprėjusia astma^[4]. Tačiau E151 taip pat gali sukelti vaikų hiperaktyvumą, todėl tėvai turėtų vengti duoti vaikams maistą, kuriame yra šio maisto dažiklio^[5]. Be to, jis gali sukelti virškinimo problemas.

Kai kurie ekspertai netgi susiejo šį maisto dažiklį su padidėjusia vėžio rizika. Tiesa, tokias išvadas neigia už maisto saugą atsakingos institucijos, kadangi buvo atlikti tyrimai su gyvūnais, o ne žmonėmis. Tačiau paradoksalu, jog trūkstant išsamių tyrimų, šis sintetinis maisto priedas vis tiek laikomas saugiu, nors tai irgi turėtų įrodyti daug skirtingų mokslininkų.

Keista, jog šis dažiklis vis dar drąsiai naudojamas daugelyje šalių, kaip neva saugus ir nekeliantis didelio susirūpinimo, nors tą patvirtinančių tyrimų praktiškai nėra. Štai puikiai žinomoje PubMed duomenų bazėje yra vos 3 moksliniai darbai, kuriuose buvo tiriamas E151 saugumas^[6].

Verta pažymėti, kad mokslininkai taip pat sieja E151 su DNR struktūros pažeidimais. Pavyzdžiui, E151 genotoksiškumas buvo įrodytas dar prieš du dešimtmečius paskelbtame moksliniame darbe, tačiau EFSA vis tiek leidžia šio maisto dažiklio naudojimą^[7]. Apie genotoksiškumą yra užsimenama ir naujesniuose darbuose, pavyzdžiui, vos prieš porą metų paskelbtame išsamiame tyrime apie įvairius maistinius dažiklius^[8].

Sintetinių maisto dažų alternatyva – natūralūs produktai

Deja, kol maisto dažikliai vis dar plačiai naudojami maisto pramonėje, jų pilnai išvengti vargu ar pavyks. Tačiau atidžiai rinkdamiesi prekes, skaitydami etiketes ir pirkdami neperdirbtus produktus galime smarkiai sumažinti sintetinių maisto priedų suvartojimą. Tad visada pravartu atsiminti, jog geriausias pasirinkimas – mažai priedų turintys produktai ir maisto gaminimas namuose.

O kalbant apie natūralią juodą ar tamsiai rudą spalvą gaminant įvairius patiekalus, konditerijos gaminius ar gėrimus, gali būti sunku pasiekti norimą rezultatą. Deja, natūralūs šaltiniai dažniausiai padeda sukurti tik rudus, violetinius ar mėlynus atspalvius.

Tačiau štai keletas naujoviškų išeičių, jei norite savo gaminamam maistui suteikti juodą ar tamsią spalvą:

• Aktyvinta anglis. Ji išgauna iš tokių šaltinių kaip kokoso kevalai ar bambukas ir gali būti naudojama norint pasiekti juodą produktų spalvą. Kadangi aktyvinta anglis yra beskonė ir bekvapė, ją galima dėti kaip natūralų dažiklį į ledus, gėrimus ir įvairius kepinius.
• Juodųjų ryžių ekstraktas. Juoduosiuose ryžiuose yra antocianinų – natūralių pigmentų, suteikiančių violetinę ar net juodą spalvą. Juodųjų ryžių ekstraktą galima pasitelkti norint šiek tiek patamsinti maisto produktus, jog šie įgautų subtilią purpurinę spalvą. Jis dažniausiai naudojamas gaminant ryžių patiekalus, makaronus ir desertus.
• Kalmarų rašalas. Jis yra natūralus juodas pigmentas, gaunamas ir kalmarų ir sepijų rašalo maišelių. Dėl intensyvios spalvos, bet subtilaus sūrumo tokį rašalą galima naudoti makaronų patiekaluose, jūros gėrybių gaminiuose, rizotuose ir padažuose.
• Įvairių produktų maišymas. Tamsią spalvą, kuri būtų kažkiek artima juodai, galima išgauti maišant kelis skirtingus natūralius dažus. Pavyzdžiui, galima naudoti kakavos miltelius, juodąją arbatą, mėlynių, vynuogių ar šeivamedžio uogų ekstraktus.

Nors šios alternatyvos veikiausiai nepadės sukurti tokios sodrios, ilgai išliekančios spalvos, kokia išgaunama pasitelkiant E151, visgi verta pagalvoti, kas yra svarbiau – sveikata ar konkrečios spalvos noras. Tai pasakytina ne tik apie E151, bet ir apie kitus sintetinius maisto dažiklius, kurie siejami su įvairiais negalavimais: E123, E132 ir daug kitų.