Daugybinė pilietybė – panacėja ar Pandoros skrynia?

Per prezidento rinkimus vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės

Apie artėjantį referendumą dėl daugybinės pilietybės portalas 77.lt kalbasi su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės pavaduotoju , Amerikos lietuviu Laurynu R. Misevičiumi:

-Kodėl žmonės tūrėtų dalyvauti referendumuose ir balsavimuose?

-Visų pirma tai yra mūsų pilietinė pareiga, juk esame savo šalies piliečiai. Daugelis nuolat reikalaujame iš Lietuvos valdžios institucijų gerovės ir tvarkos, patogumo, atsakomybės, taigi lygiai taip pat, manyčiau, privalome atlikti savo, kaip atsakingų piliečių, darbus ir patys. Negi sunku ar itin nepatogu mums rinkimų dieną ateiti į balsavimo punktą arba prabalsuoti paštu? 

-Siūloma vartoti formuluotę „referendumas dėl pilietybės išsaugojimo“, vengti „daugybinės“ arba „dvigubos“ pilietybės sąvokų. Jeigu kalbama apie žmogų, kuris turi kelias pilietybes, įvardyti „Lietuvos ir kitos šalies pilietybę tuo pat metu turintis asmuo“. Koks yra jūsų požiūris į šią situaciją?

-Todėl, kad mes esame Lietuvos piliečiai, tą garbę gavome užgimę mūsų krašte, o ne kurioje kitoje pasaulio šalyje, ir jeigu pagal įvairias gyvenimo aplinkybes kai kurie išvykome, apsigyvenome svetur, dėl tam tikrų priežasčių teko priimti ir dar kokios nors valstybės pilietybę, vis vien esminė ir pagrindinė pasilieka Lietuvos. Gimimu įgytos pilietybės nevalia niekam iš žmogaus atimti.

-Daugybinės pilietybės šalininkai kalba apie privalomą karinę pareigą, net ir gyvenant užsienyje. Pareiga kuriai šaliai, jei pilietybės bus dvi, bus svarbesnė?

-Neseniai dalyvavau Pasaulio lietuvių bendruomenės ir LR Seimo komisijos, kuriai priklausau jau 4 metai, posėdžiuose Vilniuje, viename jų turėjome progą pabendrauti su virš 60 šauktinių, kurie Lietuvos kariuomenėje tarnauja dabar, tačiau į privalomą tarnybą atvyko iš užsienio šalių. Tarp jų - Argentinos, Suomijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos lietuviai. Jie mielai pasirinko Lietuvos, o ne kitų šalių kariuomenę. Prieš keletą metų tokių gal buvo gal iki 10. Diasporą atstovaujančių jaunuolių Nemuno krašto kariuomenėje vis daugėja. Esu įsitikinęs, kad taip bus ir ateityje. Pareiga savo Tėvynei tūno kiekvieno save gerbiančio lietuvio širdyje.

-Ar manote, kad emigrantų norą grįžti į gimtinę paskatins dviguba pilietybė, jeigu pastaruoju metu net vieną turintys žmonės iš jos bėga? (per 30 metų Lietuva prarado daugiau negu milijoną gyventojų).

-Pastaruosius penketą metų į Lietuvą sugrįžta kur kas daugiau anksčiau išvykusiųjų emigrantų, negu iš mūsų šalies išvažiuoja dabar. Iš to milijono, kuris teoriškai paliko Nemuno kraštą per 30 metų, didelė dalis priklauso Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštams, kurių šiai dienai yra 55, oficialiai kuriasi 56-asis (Meksikoje). Tokios šalys, kaip Airija, Izraelis ir Armėnija turi, ko gero, didesnes diasporos bendruomenes, negu jų pačių gyventojų savo valstybėje. Nežinau, ar paskatins visus emigravusius sugrįžti į Lietuvą pilietybės išsaugojimas, bet 75 proc. svetur gyvenančių lietuvių palaiko tokią idėją, pabrėždami, kad gimtosios šalies pilietybė kaip niekas kitas labiausiai padeda išlaikyti emocinį ryšį su savo šalimi, skatina joje lankytis ir investuoti.

-Kodėl klausimas vadinamas visos valstybės ateities klausimu, jeigu paraleliai nėra ugdomas patriotizmas ir neskiepijama meilė savo šaliai?

-Tenka daug lankytis įvairiose šalyse. Ką tik buvau vienoje antikinių Europos sostinių - Atėnuose, ir įsitikinau, kad Graikijoje kur kas daugiau netvarkos, o ekonomika - tikrai ne geresnė. Netgi, manyčiau, blogesnė, negu Lietuvoje, tačiau graikai pasirodė be galo patriotiški ir išdidūs, gerbiantys savo valstybę ir tautą. Sutinku, kad lietuviai galėtų ta prasme pasimokyti iš daugelio kitų šalių, italų, britų ar amerikiečių, kurie realiai net neturi savo kaip tokios tautos, susiformavusios šimtmečiais. O mes turime, skaičiuojame jau antrą tūkstantmetį, nors niekur Lietuvoje nėra tiek trispalvių ir istorinių vėliavų su Vyčiu, kiek pastebėtum amerikoniškų bet kokiam JAV mieste. Visgi tie, kurie gyvename diasporoje, neretai rodome Lietuvai ir mūsų gimtojoje šalyje pasilikusiems deramą pavyzdį, „užlaikydami“ lietuvybę tarp svetimtaučių. Ir bandome savo patriotizmu užkrėsti visus Lietuvoje gyvenančius, nuo vienkiemių iki didmiesčių. 

-Netgi ES ne visos šalys palaiko daugybinės pilietybės idėją. Vadinasi, ji nėra tokia universali ir tobula?

-Su tuo drįsčiau ginčytis – palaiko 22 iš 27-rių ES valstybių, reiškia didžioji dauguma. O nepalaiko 4 iš 5 buvusio Rytų bloko šalys, tokios kaip Estija ar Vengrija, tai yra tos, kurios galimai neišsivadavo iš socialistinės santvarkos padiktuotų ir dažnai niekuo nepagrįstų baimių. Kaimynės Lenkija ir Latvija visiškai liberaliai traktuoja daugybinės pilietybės galimybę savo šalyse jau eilę metų, ir nei viena nesusidūrė su jokiomis problemomis. Nesusidurs ir Lietuva.

-Ar pripažinus daugybinę pilietybę, kitų šalių gyventojai galėtų tapti Lietuvos piliečiais? Jeigu taip, ar tai nekels pavojaus šalies tautiniam/kultūriniam identitetui, kuris ir taip nyksta.

-Teoriškai taip, bet tik gyvenantys demokratinių, Lietuvai draugiškų valstybių piliečiai – ES, NATO, EBPO ir EEE susitarimo dalyvių. Negalėtų būti jokių Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtų sandraugų gyventojai, kokie nors ekonominiai imigrantai iš vargingiausių Afrikos ar Azijos šalių. Pavojaus mūsų šalies tautiniam/kultūriniam identitetui tame nematau jokio, nes jau ir dabar tokių Lietuvos piliečių su dar bent viena turima kitos šalies pilietybe yra virš 100 tūkstančių, bet ar yra kokių net mažiausių iššūkių?! Aš pats turiu tiek JAV, tiek Lietuvos pilietybę jau beveik 20 metų. Pragyvenau už Atlanto tris dešimtmečius, ir vis vien šiuo metu apsisprendžiau grįžti į gimtąjį kraštą - investavau praktiškai visus savo uždirbtus pinigus čia. Jeigu man būtų buvusi atimta LR pilietybė, kažin ar tas sprendimas būtų priimtas.

V. Budnikas: dviguba pilietybė valdžioms susuko galvas

Daugybinės ar dvigubos pilietybės idėja nėra nauja. Ją buvo bandyta prastumti ir anksčiau. Kaip tik apie tai kalbėjo žmogaus teisių srities specialistas Vytautas Budnikas.^[1]

V. Budnikas teigė, kad dvigubos pilietybės idėja brukama „pagal užsakymą“. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog kiekvienam referendumui taip galima pritaikyti atskiras išlygas, bet Konstitucija todėl ir yra pagrindinis valstybės teisės aktas, nes užtikrina teisinį stabilumą. Todėl yra numatyti saugikliai, užtikrinantys, kad Konstitucija nebūtų kaitaliojama vos pasitaikius progai.

Taip pat specialistas akcentavo, kad negalima pamiršti to, jog Konstitucijoje numatyta, kad Tauta yra suverenas. Tauta ir turi nuspręsti, kas jai svarbiau, o ne grupė politikų. Tai, kas Tautai yra svarbiausia, Tauta yra įtvirtinusi Konstitucijoje, kurią, beje, priėmė referendumu. Persigalvoti dėl vertybių ar prioritetų Tauta gali, tai referendumu vėl patvirtindama Konstitucijoje. Negali grupė žmonių pakeisti to, už ką pasisakė visa Tauta, nors dabartinės kadencijos Vyriausybė tai faktiškai ir daro.

Komentuodamas politikų iniciatyvą – sumažinti referendumo kartelę, V. Budnikas dar 2018 m. teigė, kad tai tėra jų užgaida, bet ne demokratija. Jau tuomet kai kurie politikai užsiėmė demagogija ir teigė, kad be daugybinės pilietybės Lietuva praras piliečius, nors mokslininkai aiškiai nustatė, kad iš išvykusių, geriausiu atveju, grįš kokie 5-10 proc. Taip pat specialistas nesuprato, kodėl užsieniuose gyvenantiems ir Lietuvos realijų nesuvokiantiems asmenims turėtų būti leista daryti įtaką krašto gyvenimui.

Kuo baigiasi emigrantų balsavimas aiškiai parodė pastarieji Seimo rinkimai, kai, faktiškai „užsieniečių“ balsais prie valstybės vairo buvo prileista toliau narkotikų ir antro galo nelabai ką matanti Laisvės partija, iš kurios šiandien sėkmingai bėga jos pačios nariai ir baigia nusisukti visas turėtas elektoratas. Nors gal daugybinės pilietybės iniciatoriai nori suburti kokį naują, panašų politinį nesusipratimą?

Tą patį jau prieš keletą metų akcentavo V. Budnikas, kuris teigė, kad dalindami pilietybes, politikai tikisi gauti daugiau balsų ir ilgiau išsilaikyti valdžioje.

Sprendimas, pasak jo, galėtų būti Lietuvos piliečio pasas, bet ne pilietybė ir su visomis teisėmis: užsienyje gyvenantys asmenys tenai moka mokesčius ir tikrai nesiverš į Lietuvą karo atveju, todėl jie neturėtų pretenduoti ir į visas čia gyvenančių žmonių teises.

Taip pat, specialisto vertinimu, daugybinės pilietybės tvarka leistų asmeniui turėti ne dvi, o daugiau pilietybių, kadangi kontrolės mechanizmo čia nėra. Problema taptų pilietybės paveldimumas, kai ją gauti piliečių šeimoje gimęs, bet Lietuvoje nė karto nesilankęs jų vaikas.