Aukos – pagyvenę žmonės
Glaukoma – tai viena iš sunkiausių lėtinių akių ligų, kuri negydoma gali sukelti negrįžtamą aklumą. Medicininių tyrimų duomenimis, susirgimų šia liga vis daugėja ir iki 2040 metų pasaulyje šia liga gali sirgti net 112 milijonų žmonių.
Iki šiol nėra žinomos tikslios susirgimo šia liga priežastys, tačiau pastebima, kad dažniausiai jos aukomis tampa pagyvenę žmonės.
Gydytojai teigia, kad riziką padidina tam tikri aspektai: impulsyvūs galvos skausmai, trumparegystė, kraujotakos sutrikimai, prieš tai buvusios akių operacijos, sutrikusi akių spaudimo norma ir kiti veiksniai.
Gan ilgą laikotarpį sergantysis net nenumano, kad jau serga klastingąja glaukoma, nes jam neskauda akių, nejaučiamas joks diskomfortas. Tik ligai progresuojant pastebimi šie simptomai:
- siaurėja matymo laukas, žmogus dažnai jaučia lyg žiūrėtų į pasaulį pro dūmus ar rūko debesį;
- atsiranda rytinis ar vakarinis akių skausmas; akių vokas tampa „sunkus“, sergančiajam vis norisi užsimerkti ir tampa sunku atsimerkti; ypatingai blogai pradedama regėti tamsiuoju paros metu;
- žiūrint į saulę ar ryškią šviesą akyse matomi vos pastebimi, tačiau ryškios formos apskritimai arba rutuliukai[5].
Prastas miegas padidina riziką
Ir vis tik naujausi tyrimai rodo, kad glaukomos vystymąsi gali lemti prastas miegas.
Atliekant tyrimą buvo stebėta daugiau nei 400 000 žmonių siekiant nustatyti miego ir regėjimo praradimo sąsajas. Mokslininkai atsižvelgė į įvairias miego elgsenos rūšis – per daug ir per mažai miego, nemiga ir mieguistumas dienos metu, naktinė pelėda arba rytinis vyturys ir knarkimas.
Tyrėjai naudojo daugiau kaip 409 000 Jungtinės Karalystės biobanko, kurių vidutinis amžius – 57 metai, dalyvių duomenis. Tyrimo metu normalia miego trukme buvo laikoma 7-9 valandos. Tyrėjai naudojo medicininius įrašus ir mirties duomenis, kad galėtų stebėti visų dalyvių sveikatą ir gyvenimo trukmę iki pirmosios glaukomos diagnozės, mirties, emigracijos arba stebėjimo pabaigos 2021 metais.
Per vidutiniškai 10,5 metų stebėjimo laikotarpį tyrėjai nustatė 8 690 glaukomos atvejų.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad dažnas mieguistumas dieną glaukomos ligos riziką padidino 20-čia procentų. Esant nemigai šios ligos rizika padidėjo 12 %, ir 8 %, kai miego trukmė buvo trumpa arba ilga. Knarkimas buvo susijęs su 4 % didesne rizika išsivystyti glaukomai.
Palyginti su sveiko miego ritmu pasižyminčiais žmonėmis, knarkiančių ar dieną mieguistumą jaučiančių žmonių tikimybė susirgti glaukoma buvo 10 % didesnė. Nemigos kamuojami asmenys ir tie, kurie miega per daug arba per mažai, 13 % dažniau sirgo šia liga.
Palyginti su tais, kuriems ši liga nebuvo diagnozuota, glaukoma sirgo vyresnio amžiaus žmonės, vyrai, turintys aukštą kraujospūdį ar sergantys diabetu, taip pat rūkantys asmenys.
Būtina taikyti miego terapiją
Tyrimo autoriai teigė, kad gali būti, jog pati glaukoma daro įtaką miego įpročiams, o ne atvirkščiai. Tyrėjai nurodė ir tikėtinus biologinius šio ryšio paaiškinimus. Vidinis akies spaudimas, kuris yra pagrindinis glaukomos išsivystymo veiksnys, padidėja, kai žmogus guli ir kai miego hormonai yra išsiderinę, kaip būna esant nemigai.
Tyrimo autoriai taip pat pažymėjo, kad depresija ir nerimas, kurie gali lydėti nemigą, taip pat gali padidinti vidinį akies spaudimą, pasikartojantys ar ilgai trunkantys mažo deguonies kiekio epizodai dėl miego apnėjos (staigaus kvėpavimo sustojimo miego metu) gali pažeisti regos nervą.
Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas tebuvo stebimasis, todėl jo rezultatai neįrodo priežasties ir pasekmės ryšio.
Tačiau atlikto tyrimo rezultatai pabrėžia, kad žmonėms, kuriems yra didelė glaukomos rizika, būtina taikyti miego terapiją. O lėtiniais miego sutrikimais sergančių pacientų akių patikrinimai galėtų padėti nustatyti ankstyvuosius ligos požymius[2].
Lemia lėtinių ligų išsivystymą
Pasirodo, įžengus į aukso amžių, tiek vyrams, tiek moterims, kurie reguliariai neišsimiega, kyla didesnė rizika susirgti ne tik glaukoma, bet ir bent dviem sunkiomis lėtinėmis ligomis vienu metu.
Į galimų ligų sąrašą patenka ir tokios ligos, kaip diabetas, vėžys, išeminė širdies liga, insultas, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinės inkstų ligos, kepenų ligos, depresija, demencija ir įvairūs kiti psichikos sutrikimai, Parkinsono liga ir artritas (reumatoidinis artritas).
Prancūzijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai stebėjo beveik 8 000 britų, kurių amžius nuo 50 iki 70 metų, miego režimą ir sveikatos būklę. Rezultatus apžvelgęs Mayo klinikos Rochesterio medicinos koledžo širdies ir kraujagyslių medicinos profesorius, daktaras Virendas Somersas teigė, kad nors naujoji analizė ir negali įrodyti priežasties ir pasekmės, tačiau stebėjimų ir intervencinių tyrimų apimtis tvirtai rodo, kad netinkamas miegas kenkia sveikatai.
Pasak tyrimo autorės, Paryžiaus universiteto Nacionalinio sveikatos ir medicininių tyrimų instituto mokslo darbuotojos Séverine Sabios, daugumai žmonių septynios valandos yra minimalus sveiko nakties miego poreikis. Jos komanda ištyrė, kurie dalyviai, įžengę į 60-uosius ir 70-uosius metus, įprastai miegodavo ne ilgiau kaip penkias valandas per naktį. Ir kiekvienu etapu reguliariai miegant mažiau valandų, rizika susirgti įvairiomis ligomis buvo 30-40 % didesnė, palyginti su reguliariai miegančių septynias valandas per naktį.
Tyrėjai nustatė, kad tiems, kurie sulaukę 50 metų nepakankamai miegojo, ankstyvos mirties rizika padidėjo 25 %, daugiausia dėl padidėjusios rizikos susirgti.
Kalifornijos universiteto Berklyje Žmogaus miego mokslo centro kognityvinių neuromokslų doktorantas Adamas Krauzas teigė, kad tyrimas turi prasmę.
„Šios išvados nėra pernelyg netikėtos, nes rodo, kad trumpas miegas gali numatyti didesnį sergamumą lėtinėmis ligomis vėlesniame amžiuje. Miego procesai paliečia kiekvieną organizmo sistemą, todėl miego trūkumas, ypač kai jis patiriamas ilgą laiką, paveiks daugybę sistemų, kurių lėtinė disreguliacija gali lemti šių dažnai pasitaikančių lėtinių ligų išsivystymą“, – sakė A. Krauzas[3].
Vis sparčiau dažnėjantis sutrikimas
Nemiga – vis sparčiau dažnėjantis sutrikimas, kuris vargina beveik 30 proc. vakarų visuomenės gyventojų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė sako, jog susiduriant su įvairiais miego sutrikimais, suprastėja ne tik organizmo veikla, fizinis pajėgumas, bet ir emocinė būsena.
„Nemiga – miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumu užmigti vakare, netikėtais nubudimais naktį ar ypač ankstyvą rytą. Neišsimiegojęs žmogus dienos metu jaučiasi pavargęs, negeba susikaupti, jį vargina suprastėjusi atmintis, nuotaikos pokyčiai ir dirglumas, dažniau daromos klaidos besimokant ar dirbant. Taip pat išauga nemenka rizika sukelti eismo įvykį. Nemiga gali būti ūminė, trunkanti iki 3 mėnesių, ir lėtinė, besitęsianti ilgiau nei 3 mėnesius“, – aiškino J. Skirmantė.
Įtariant nemigą patartina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks detalius tyrimus ir padės išsiaiškinti šios problemos priežastį. Miego sutrikimai gali slėpti daugybę skirtingų negalavimų, tokių kaip miego apnėja, narkolepsija, įvairius psichikos sutrikimus: depresiją, nerimą, priklausomybes. Įtaką daro ir tam tikrų vaistų vartojimas, taip pat skydliaukės funkcijos sutrikimai, neurologinės, širdies ir kraujagyslių ligos.
J. Skirmantė atkreipia dėmesį į miego higienos svarbą ir išskiria keletą taisyklių, kurių reikėtų paisyti, norint naktį kokybiškai pailsėti. Visų pirma, keletą valandų prieš einant miegoti, rekomenduojama nesinaudoti elektroniniais prietaisais mat iš jų sklindanti mėlynoji šviesa trikdo hormono melatonino gamybą. Jei žadintuvas yra būtinas kasdienės rutinos elementas, galima įsigyti tradicinį – taip vengiant laikyti mobilųjį telefoną šalia savęs visą naktį. Gydytoja taip pat pataria neužmiegant nesikankinti – verčiau atsikelti bei atlikti kokią nors ramią, monotonišką veiklą, kol vėl apims snaudulys.
„Išbandžius visas minėtas miego savipagalbos priemones, tačiau nepajutus jokio teigiamo poveikio, neretai rekomenduojama atlikti polisomnografijos tyrimą. Kai kuriems asmenims gali prireikti ir medikamentinio gydymo, kurį paskiria gydytojas specialistas, tačiau bet kuriuo atveju kartu būtina laikytis ir miego higienos principų“, – teigė medikė[4].
Populiariausi glaukomos gydymo metodai
Na, o kad ir kokios priežastys būtų sukėlę ar paspartinę glaukoma, jos gydymas priklauso nuo ligos stadijos, formos, kitų akių ligų.
Kol kas pasaulyje paplitęs akispūdžio mažinimas hipotenziniais lašais ir tik jiems nepadėjus imamasi lazerinio arba chirurginio šios ligos gydymo.
Svarbu paminėti, kad vaistai dažniausiai naudojami tik akių spaudimui sureguliuoti, tad reikia prisiminti, kad akių lašai neatnaujina skysčių kiekio akyje, o tik dirbtinai jį palaiko.
Chirurginis gydymas arba trabekulektomijos kol kas yra efektyviausia operacija glaukomai gydyti. Tačiau ji gali sukelti labai daug komplikacijų: vidinį akies kraujavimą, kitus negalavimus. Tad jiems išvengti atsirado alternatyva – sklerektomija. Šios operacijos metu atnaujinamas natūralus skysčių balansas akyje. Bet efektyvumas pastebimas tik pradinėse ligos stadijose, kitu atveju pacientui reikia kitokio gydymo (lazeriu arba taikyti trabekulektomiją).
Taip pat sergantiems glaukoma labai svarbu šviesiu paros metu nešioti specialius medicininius žalių stikliukų akinius, kurie apsaugo nuo ryškios šviesos žalos[5].
