JAV, Danija ir Grenlandija Niujorke pasirašė susitarimą, užbaigiantį kelis mėnesius trukusį ginčą dėl salos ateities
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 22 dieną Niujorke kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu pasirašė naują trišalį susitarimą dėl saugumo Arktyje. Dokumentas pasirašytas Jungtinių Tautų būstinėje, vykstant Generalinės Asamblėjos renginiams, po kelis mėnesius trukusių derybų dėl Grenlandijos politinės ateities ir JAV karinio buvimo saloje.
Susitarimas suteikia Vašingtonui platesnes ir ilgalaikes teises vykdyti karinę veiklą Grenlandijoje, plėsti infrastruktūrą bei užtikrinti Šiaurės Amerikos gynybą nuo grėsmių, kylančių Arkties kryptimi. Kartu dokumente pripažįstamas Danijos karalystės suverenitetas ir Grenlandijos gyventojų teisė patiems spręsti savo politinę ateitį. Taigi salos teritorinis statusas nekeičiamas, nors JAV karinė įtaka joje gerokai padidės.
Dar rugsėjo 18 dieną D. Trumpas paskelbė, kad susitarimas suteiks Jungtinėms Valstijoms nuolatinę Grenlandijos saugumo kontrolę. Baltieji rūmai teigia, kad Vašingtonas įgyja ilgalaikes karinio bazavimosi teises ir galimybę užkirsti kelią priešiškų valstybių kariniam įsitvirtinimui saloje. Tačiau Danijos ir Grenlandijos vadovai akcentuoja kitą dokumento pusę – sustiprintą bendrą gynybą, NATO vaidmenį ir išsaugotą salos apsisprendimo teisę.
JAV galės įkurti dvi naujas karines bazes ir išplėsti priešraketinės gynybos sistemą Grenlandijoje
Vienas svarbiausių susitarimo elementų – galimybė Jungtinėms Valstijoms įsteigti dvi papildomas karines bazes Grenlandijoje. Remiantis „Reuters“ ir „Associated Press“ pranešimais, naujos karinės teritorijos numatytos Narsarsuake, salos pietuose, ir Mestersvige, rytinėje pakrantėje. JAV taip pat galės modernizuoti jau veikiančią Pitufiko kosminę bazę (Pituffik Space Base), naudojamą raketų perspėjimo, kosmoso stebėjimo ir Šiaurės Amerikos gynybos užduotims.
Susitarimas sudaro sąlygas Grenlandijoje plėtoti D. Trumpo administracijos priešraketinės gynybos projektą „Golden Dome“. Šios sistemos tikslas – sukurti platesnį Jungtinių Valstijų apsaugos nuo įvairių tipų raketų tinklą, apimantį kosminius jutiklius, ankstyvojo perspėjimo infrastruktūrą ir perėmimo priemones. Grenlandija šiam projektui svarbi dėl geografinės padėties tarp Šiaurės Amerikos ir Eurazijos: per Arkties regioną eina dalis trumpiausių tarpžemyninių raketų skrydžio trajektorijų.
Amerikiečiai Grenlandijoje karinę infrastruktūrą naudoja nuo Antrojo pasaulinio karo. 1951 metais JAV ir Danija pasirašė gynybos susitarimą, suteikusį Vašingtonui plačias teises naudotis sala NATO gynybos reikmėms. Naujuoju dokumentu ši sistema išplečiama, numatant papildomas bazes ir ilgalaikes JAV saugumo teises. Tačiau tiksli būsimo amerikiečių kontingento sudėtis, naujų objektų statybos grafikas ir visų numatytų projektų finansavimas dar nėra galutinai paskelbti.
Rusijai ir Kinijai užkertamas kelias į karines bazes bei strategiškai jautrias investicijas
Naujasis susitarimas numato, kad Jungtinių Valstijų priešininkės negalės be Vašingtono pritarimo steigti karinių objektų Grenlandijoje ar vykdyti tam tikrų strategiškai jautrių investicijų. Baltųjų rūmų paskelbtame paaiškinime kalbama apie JAV priešiškas valstybes, kurių karinis įsitvirtinimas ar veikla saloje galėtų kelti grėsmę Šiaurės Amerikos saugumui.
D. Trumpas ne kartą teigė, kad Grenlandijos kontrolė būtina siekiant užkirsti kelią Rusijos ir Kinijos įtakos plėtrai Arktyje. Rusija regione turi reikšmingą karinę infrastruktūrą, branduolinių povandeninių laivų bazes ir Šiaurės laivyną. Kinija, nors ir neturi teritorijos Arktyje, investuoja į poliarinius tyrimus, laivybą bei gamtos išteklių projektus ir siekia stiprinti ekonominius ryšius su regiono valstybėmis.
Grenlandija svarbi ir dėl gamtos išteklių. Saloje aptinkama retųjų žemių elementų, grafito, kitų kritinių mineralų, taip pat yra naftos bei dujų potencialo. Tačiau naujasis susitarimas neturėtų būti suprantamas kaip visų Grenlandijos gamtos išteklių perdavimas JAV. Jo strateginių investicijų kontrolės nuostatos ir JAV karinės teisės yra atskiri klausimai nuo mineralų nuosavybės, gavybos leidimų bei salos ekonominės politikos.
Danija išsaugo Grenlandijos suverenitetą, o salos gyventojai – teisę į nepriklausomybę
Danijos ministrė pirmininkė M. Frederiksen pabrėžė, kad susitarimas gerbia Danijos karalystės suverenitetą ir Grenlandijos gyventojų apsisprendimo teisę. Jos teigimu, dokumentas sustiprina bendrą NATO gynybą Arktyje, kartu išlaikydamas esminius Danijos ir Grenlandijos politinius principus.
Grenlandijos premjeras J.-F. Nielsenas taip pat akcentavo, kad naujoji sutartis pripažįsta grenlandiečius kaip tautą, turinčią teisę savarankiškai spręsti savo ateitį. Grenlandija yra autonominė Danijos karalystės dalis, turinti savo parlamentą ir vyriausybę. Ji jau seniai siekia didesnio savarankiškumo, o nepriklausomybės klausimas išlieka svarbi vietos politinių diskusijų tema.
Naujasis dokumentas numato, kad JAV saugumo teisės galėtų išlikti net ir tuo atveju, jeigu Grenlandija ateityje taptų nepriklausoma, su sąlyga, kad ji išliktų NATO sistemoje. Tai reikšminga nuostata, nes iki šiol JAV karinis buvimas saloje daugiausia buvo reglamentuojamas Vašingtono ir Kopenhagos susitarimais. Grenlandijos vyriausybės dalyvavimas pasirašant naująjį dokumentą kartu sustiprina jos vaidmenį priimant su teritorijos saugumu susijusius tarptautinius sprendimus.
D. Trumpas atsisakė reikalavimo perimti Grenlandiją, tačiau pasiekė platesnes JAV karines teises Arktyje
Ginčas dėl Grenlandijos itin paaštrėjo 2026 metų sausį, kai D. Trumpas atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinį ar ekonominį spaudimą salai perimti. Tokia JAV prezidento pozicija sukėlė diplomatinę krizę NATO viduje, nes Danija yra Aljanso narė, o Grenlandija priklauso jos karalystei. Kopenhaga ir Nuukas atmetė teritorijos pardavimo ar perdavimo JAV galimybę.
Rugsėjo 18 dieną D. Trumpas paskelbė, kad derybininkams pavyko pasiekti susitarimą dėl Grenlandijos saugumo. Rugsėjo 22-osios pasirašymo ceremonija Niujorke šį susitarimą oficialiai įtvirtino. Tačiau dokumentas dar turi įsigalioti pagal numatytas nacionalines parlamentines procedūras. Danijos vyriausybė patvirtino, kad pasirašyti egzemplioriai bus saugomi Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir Grenlandijoje anglų, danų bei grenlandiečių kalbomis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasveikino susitarimą, pabrėždamas Arkties ir Šiaurės Atlanto svarbą Europos bei Šiaurės Amerikos saugumui. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat palankiai įvertino pasiektą kompromisą. D. Trumpas savo ruožtu pareiškė, kad naujoji sutartis išsprendžia pagrindinius JAV nacionalinio saugumo klausimus Grenlandijoje.
Pasirašytas susitarimas nustato naują Grenlandijos saugumo modelį: teritorija išlieka Danijos karalystėje, jos gyventojams išsaugoma apsisprendimo teisė, o JAV įgyja ilgalaikes karinio bazavimosi ir strategiškai jautrios veiklos kontrolės teises. Praktinė šių nuostatų apimtis priklausys nuo sutarties įsigaliojimo, papildomų įgyvendinimo sprendimų ir būsimų JAV karinės infrastruktūros projektų.
Šaltiniai:
„Reuters“. (2026). Trump, Denmark, Greenland sign deal in bid to end Arctic standoff. https://www.reuters.com/world/europe/trump-denmark-greenland-sign-deal-bid-end-arctic-standoff-2026-09-22/
„Yahoo News“ / „Reuters“. (2026). Trump, Denmark, Greenland sign deal in bid to end Arctic standoff. https://www.yahoo.com/news/articles/trump-greenland-denmark-sign-deal-163727098.html
„Associated Press“. (2026). Trump signs US-Denmark-Greenland agreement to bolster Arctic security after prolonged tensions. https://apnews.com/article/084ac2a82952c2dff403c48bd3564113
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie JAV, Danijos ir Grenlandijos susitarimą, kuris turi didelę reikšmę geopolitiniuose santykiuose. Jame apžvelgiamos tiek karinės, tiek politinės šio susitarimo pusės, kas yra aktualu ir įdomu lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie susitarimą tarp JAV, Danijos ir Grenlandijos, aiškiai nurodydamas jo esmę ir pasekmes. Jame taip pat pabrėžiama abiejų šalių pozicija, kas padeda išvengti dezinformacijos ir manipuliacijos.
Straipsnis apie JAV, Danijos ir Grenlandijos susitarimą yra aktualus, tačiau jo reikšmė Lietuvos auditorijai yra ribota, nes jis labiau susijęs su geopolitinėmis problemomis, kurios tiesiogiai nepaliečia Lietuvos interesų. Be to, informacija apie šį susitarimą gali būti jau pasenusi.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naują trišalį susitarimą tarp JAV, Danijos ir Grenlandijos, kuris turi reikšmingą poveikį regiono saugumui ir geopolitikai. Jame aiškiai išdėstomos tiek JAV karinės teisės, tiek Danijos suvereniteto aspektai, kas yra svarbu visuomenei.
Straipsnis gali sukelti nerimą dėl karinio buvimo ir geopolitinių įtampų, nes jis akcentuoja JAV karinę ekspansiją Grenlandijoje, o tai gali būti interpretuojama kaip grėsmė regiono stabilumui.
