D. Trumpas nori nutraukti vėjo jėgainių projektus: JAV nebus statomi jokie naujos vėjo jėgainės
Išrinktasis prezidentas D. Trumpas vėl pasisako prieš vėjo jėgaines. Šį elektros energijos šaltinį jis vadina „ekonomine ir aplinkosaugine katastrofa“ ir nusiteikęs prieš naujas tokių jėgainių statybas. Įžengęs į valdžią D. Trumpas pasirengęs įvesti prieš vėjo jėgaines nukreiptą politiką.
Tokie griežti pasisakymai gali būti tiesioginis atsakas J. Bideno administracijai, kuri patvirtino 11 komercinio masto jūros vėjo jėgainių projektų. Spaudos konferencijoje D. Trumpas kritikavo neseniai priimtą prezidento Bideno sprendimą uždrausti didžiąją dalį naftos gręžinių JAV pakrantėje ir federalines išlaidas švariai energijai vadino pinigų švaistymu.
D. Trumpas priešinasi vėjo energetikai nuo tada, kai pralaimėjo kovą, siekdamas sustabdyti vėjo jėgainių parką jūroje netoli vieno iš savo golfo aikštynų Škotijoje. Jis teigė, kad vėjo jėgainės „akivaizdžiai“ žudo banginius, nors mokslininkai nerado jokių tai patvirtinančių įrodymų, ir turbinas apibūdino kaip „šiukšles lauke“, kurios „teršia“ šalį. „Mes nustosime statyti vėjo jėgaines“, – pareiškė jis[1].
Vėjo energija yra viena pigiausių elektros energijos rūšių JAV
JAV Energetikos departamentas teigia, kad vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių ir pigiausių elektros energijos šaltinių šalyje. 2022 m. ji sudarė 22 % naujų elektros energijos pajėgumų, o tai atnešė 12 mlrd. dolerių investicijų. Vėjo energetikos srityje taip pat dirba daugiau kaip 125 000 žmonių.
„Teksasas jau 25 metus yra pirmoji valstija pagal vėjo energijos naudojimą. Tai abiejų partijų energijos šaltinis“, – sakė Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje politologė Lėja Stoks (Leah Stokes). Ji pridūrė: „Vėjo energija yra pigi, švari ir pagaminta Amerikoje. Be to, vėjo jėgaines galima pastatyti greičiau nei dujų jėgaines. Jei nerimaujame dėl energijos trūkumo dėl tokių dalykų kaip dirbtinis intelektas ir duomenų centrai, kodėl negalėtume rinktis pigios, švarios ir greitai pastatomos energijos?“
Trumpo pareiškimas gali nustebinti vadovus tokiose valstijose kaip Vajomingas, Ajova ir Teksasas, kur vėjo energetika sparčiai augo – net vadovaujant respublikonams. Šios valstijos, pasižyminčios plačiomis atviromis erdvėmis ir stipriais vėjais, yra vienos geriausių vietų pasaulyje vėjo energetikai. 2023 m. vėjo jėgainės tiekė 22 % Teksaso elektros energijos ir 59 % Ajovos elektros energijos[2].
D. Trumpui vėl tapus prezidentu, jo galimybės sustabdyti vėjo energetiką visvien būtų ribotos. Jis nekontroliuotų projektų privačioje žemėje ir turėtų tik tam tikrą įtaką vėjo energetikos plėtrai federalinėse žemėse ir vandenyse. Jei vėjo jėgainių parko nuomos sutartys jau išduotos, bendrovės turi teisinę teisę tęsti šiuos projektus.
Sąvartynuose kaupiasi milžiniški kiekiai neperdirbamoų vėjo jėgainių dalių
Mažai tikėtina, kad per kelerius ateinančius metus JAV įvyks šie pokyčiai. Ekspertai teigia, kad D. Trumpas nedaug ką gali padaryti, kad pristabdytų jau vykdomus projektus, kaip planuoja. Net jei šiuos draudimus ar atsinaujinančios energijos politikos pokyčius pavyktų įgyvendinti, amerikiečių išlaidos energijai gerokai padidėtų.
D. Trumpas teigia, kad vėjo jėgainės jau daugelį metų sukelia problemų gamtoje. Nuolat jo kartojama problema susijusi su banginiais, kurie, pasak jo dėl vėjo jėgainių išprotėja ir net žūsta. Šiems teiginiams patvirtinti nėra jokių įrodymų.
Tačiau D. Trumpas reikalauja pašalinti sugedusius vėjo jėgaines ir primena, kad dėl sugedusių turbinų nuolaužų paplūdimius ir žemes užpildo tiesiog šiukšlės. Tai jau nėra paimta iš oro ar išgalvota. Šių vėjo jėgainių turbinų menčių negalima perdirbti, ir nors bendrovės ieško būdų, kaip susidoroti su dešimtimis tūkstančių nenaudingų menčių, sąvartynai užsipildo. Yra ištisi vėjo turbinų kapinynai.
Turbinos, nuo kurių 1990-aisiais prasidėjo didžioji vėjo energijos banga, jau baigia išsekti, o prieš kelerius metus buvo pakeistos maždaug dviejų gigavatų turbinos. Šios mentės baigia tarnauti po 25 metų, o vėjo jėgainių atliekos keliauja į sąvartynus. Kiekviena turbina supjaustoma į tris dalis, o vėliau šios sukraunamoa į krūvą ir užkasamos. Šis procesas neatrodo labai ekologiškas[3].
Vėjo energija atsirado IX a. pr. m. e. Persijoje, kur vėjuotose Sistano lygumose žmonės naudojo bures grūdams malti ir vandeniui semti. 1887 m. škotų profesorius Jamesas Blythas pastatė pirmąjį vėjo jėgainę elektrai gaminti. Jis maitino jo vasarnamį Marykirke, o antroji vėjo jėgainė tiekė energiją Montrose esančiai prieglaudai, ligoninei ir dispanseriui.
Skirtingai nuo audeklinių burių, kurias naudojo profesorius Blythas ir senovės persai, šiuolaikinių turbinų mentės gaminamos iš pažangių kompozitinių medžiagų. Senesnėse mentėse naudojamas stiklo pluoštas, o naujesnėse – anglies pluoštas. Šios medžiagos yra lengvos ir tvirtos, tačiau problematiškos – jas sudėtinga perdirbti.
Nereikalingų turbinų užkasimas gali būti ne vienintelis sprendimas
Šios mentės sukurtos taip, kad atlaikytų atšiaurias sąlygas, pavyzdžiui, uraganinius vėjus, todėl jų dalių negalima lengvai susmulkinti, perrinkti ar perdirbti. Nėra daug alternatyvų, kaip jų atsikratyti. JAV rado būdą, kaip užkasti turbinų gabalus krūvomis 30 pėdų po žeme sąvartynuose Leik Milse, Ajovos valstijoje, Siuks Fols, Pietų Dakotoje, ir Kasperyje, Vajominge.
Deja, dauguma sąvartynų laikomi sausomis kapavietėmis, ir šios vėjo turbinų mentės ten liks amžinai. Vėjo energija yra vienas pigiausių būdų pasiekti švarios energijos naudojimo tikslus. Šį tikslą kai kurios šalys pažadėjo pasiekti iki 2050 m.
Šios mentės neišskiria anglies dvideginio, o daugiau kaip 80 % turbinos komponentų yra iš plieno, varinės vielos, elektronikos ir detalių, kurias galima panaudoti pakartotinai. Problema yra stiklo pluoštas. Tačiau kai kurie mano, kad menčių užkasimas gali nebūti geriausia išeitis.
Donas Lilly, „Global Fiberglass Solutions“ Bellevue, Vašingtono valstijoje, vadovas, sako, kad sprendimas galėtų būti stiklo pluošto transformavimas į mažas granules, vadinamas EcoPoly. Iš šių granulių galima gaminti įpurškiamą plastiką arba vandeniui atsparias plokštes, kurios naudingos statybose[4].
Pirolizės – proceso, reikalingo šioms granulėms gaminti, – iššūkis yra tas, kad jam veikti reikia daug energijos, todėl jis gali būti mažiau ekologiškas. Iki šiol šis procesas daugiausia buvo bandomas laboratorijose. Prancūzijos atliekų perdirbimo grupės „Veolia“ Vokietijos filialas tiria būdus, kaip patobulinti šią technologiją.
Tuo tarpu senos vėjo turbinų mentės Roterdame rado naują kūrybišką paskirtį. Mieste įrengta 1200 kvadratinių metrų ploto vaikų žaidimų aikštelė „Wikado“, kurioje įrengtas iš penkių išmestų menčių pagamintas nusileidimo bokštas, tuneliai, rampos ir kalneliai.
Olandijos Terneuzeno mieste išmontuotos mentės virto dar viena žaidimų aikštele ir lauko sėdmaišiais. Jos taip pat panaudotos dviem autobusų stotelėms Almere mieste ir unikaliam suoliukui prie kultinio Roterdamo Erasmusbrug tilto sukurti.
Yra galimybių panaudoti „nurašytas“ vėjo turbinų mentes, o perdirbimas irgi jau padarė didesnę pažangą. Tačiau dar daug ką reikėtų nuveikti, kad būtų rastas geriausias būdas perdirbti senų turbinų medžiagas. Ar uždrausti vėjo jėgainių projektus ir naujų statybas yra išeitis? Abejotina.
