D. Trumpas pirmą kartą viešai įvardijo konkretų Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų skaičių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 19 dieną pareiškė, kad Šiaurės Korėja turi 57 „labai galingus branduolinius ginklus“. Tokio tikslumo skaičius iš JAV prezidento lūpų nuskambėjo neįprastai, nes Vašingtonas oficialaus Pchenjano branduolinio arsenalo dydžio viešai neskelbia.
D. Trumpas apie 57 branduolinius ginklus prakalbo atsakydamas į žurnalistų klausimus Baltuosiuose rūmuose. Prezidentas dar kartą pabrėžė gerai pažįstantis Kim Jong Uną ir savo asmeninius santykius su Šiaurės Korėjos vadovu vertinantis kaip privalumą.
Vis dėlto nėra patvirtinta, iš kur D. Trumpas paėmė būtent skaičių 57. JAV administracija nepaskelbė naujo oficialaus žvalgybinio vertinimo ir nepatvirtino, kad prezidento nurodytas skaičius reiškia tiksliai suskaičiuotas bei operaciniam naudojimui parengtas kovines galvutes.
Todėl 57 šiuo metu reikia vertinti kaip D. Trumpo pateiktą vertinimą. Jis patenka į nepriklausomų ekspertų skelbiamą diapazoną, tačiau negali būti laikomas viešai patvirtintu tiksliu Šiaurės Korėjos arsenalo dydžiu.
Nepriklausomi ekspertai Šiaurės Korėjos arsenalą vertina maždaug 60 kovinių galvučių
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI 2026 metų birželį vertino, kad Šiaurės Korėja galėjo būti surinkusi apie 60 branduolinių kovinių galvučių. Be to, Pchenjanas, instituto vertinimu, turi pakankamai daliųjų medžiagų dar mažiausiai 30 ginklų pagaminti.
Amerikos mokslininkų federacija FAS taip pat skelbia panašų skaičių – maždaug 60 surinktų kovinių galvučių. Jos ekspertai vertina, kad Šiaurės Korėja iš viso galėjo pagaminti pakankamai plutonio ir labai prisodrinto urano mažiausiai 90 branduolinių ginklų, nors visa ši medžiaga nebūtinai jau paversta kovinėmis galvutėmis.
Būtent todėl svarbu skirti dvi sąvokas: kiek valstybė turi branduoliniam ginklui tinkamos medžiagos ir kiek realių kovinių galvučių jau yra surinkta. Šiaurės Korėjos atveju abu skaičiai nustatomi netiesiogiai, nes šalies branduolinė programa yra itin uždara.
2025 metų JAV Kongreso tyrimų tarnybos vertinimuose taip pat buvo remiamasi ekspertų išvada, kad Šiaurės Korėja gali turėti apie 50 surinktų kovinių galvučių ir pakankamai daliųjų medžiagų iki maždaug 90 ginklų. Tad D. Trumpo įvardyti 57 ginklai nėra neįmanomas skaičius, tačiau jo tikslumo vieši duomenys nepatvirtina.
TATENA perspėja, kad Šiaurės Korėja sparčiai didina branduolinių medžiagų gamybos pajėgumus
Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi dar balandį perspėjo apie „labai rimtą“ Šiaurės Korėjos gebėjimų gaminti branduolinius ginklus augimą.
Ypatingas dėmesys skiriamas Jongbjono branduoliniam kompleksui. TATENA stebėjimo duomenys rodo didėjantį 5 megavatų reaktoriaus aktyvumą, panaudoto branduolinio kuro perdirbimo veiklą bei kitų su branduoline programa susijusių objektų naudojimą.
R. Grossi tuo metu atsargiai kalbėjo apie „kelias dešimtis“ Šiaurės Korėjos kovinių galvučių, tačiau pabrėžė, kad svarbesnė yra pati tendencija – Pchenjanas plečia infrastruktūrą, galinčią gaminti plutonį ir prisodrintą uraną.
Šiaurės Korėjos valdžia pati neslepia ketinimų didinti arsenalą. Liepą valstybinė žiniasklaida citavo Kim Jong Uną raginant branduolines pajėgas stiprinti tiek „kokybiškai, tiek kiekybiškai“.
Šiaurės Korėja nuo 2006 metų surengė šešis patvirtintus branduolinius bandymus
Šiaurės Korėjos branduolinės programos technologinis šuolis vyko beveik du dešimtmečius. Pirmąjį deklaruotą požeminį branduolinį bandymą šalis surengė 2006 metų spalio 9 dieną.
Vėliau bandymai pakartoti 2009, 2013 metais, du kartus 2016 metais ir dar kartą 2017 metų rugsėjo 3 dieną. Iš viso Tarptautinė parengiamoji Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija CTBTO yra užregistravusi šešis Šiaurės Korėjos bandymus.
Paskutinis 2017 metų sprogimas buvo gerokai galingesnis už ankstesnius. Jį užregistravo daugiau kaip 100 tarptautinės stebėjimo sistemos stočių. Pchenjanas tuomet paskelbė išbandęs termobranduolinį užtaisą, skirtą tarpžemyninei balistinei raketai.
Nuo 2017 metų naujo patvirtinto branduolinio sprogdinimo Šiaurės Korėja neatliko, tačiau branduolinės medžiagos gamyba ir raketų technologijų kūrimas nesustojo. Todėl ekspertų vertinamas arsenalo dydis per šį laikotarpį toliau augo.
D. Trumpas paskelbė dar šiemet ketinantis vėl susitikti su Kim Jong Unu
Dar svarbesnis už patį 57 ginklų pareiškimą gali būti D. Trumpo patvirtinimas, kad jis planuoja susitikti su Kim Jong Unu iki 2026 metų pabaigos. Paklaustas, ar toks susitikimas įvyks, prezidentas atsakė teigiamai, tačiau konkrečios datos ir vietos nenurodė.
D. Trumpas jau anksčiau skelbė mėginantis atnaujinti kontaktą su Pchenjanu ir teigė gavęs Kim Jong Uno atsakymą. Jis neatskleidė, ar tarp abiejų lyderių vyksta tiesioginis susirašinėjimas.
Šiaurės Korėjos lyderio sesuo Kim Yo Jong pateikė gerokai atsargesnį vertinimą. Ji pareiškė nieko nežinanti apie naujausius abiejų šalių vadovų kontaktus, nors kartu pripažino, kad Kim Jong Uno ir D. Trumpo asmeniniai santykiai išliko geri.
Tai rodo gana neįprastą situaciją: Vašingtonas aktyviai signalizuoja apie galimą diplomatijos atnaujinimą, tačiau Pchenjanas kol kas oficialiai nepatvirtino, kad būtų sutarta dėl naujo aukščiausio lygio susitikimo.
D. Trumpas prieš kelias dienas sumažino JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų mastą
Naujas diplomatinis signalas pasirodė iš karto po kito svarbaus D. Trumpo sprendimo. Prezidentas įsakė sumažinti kasmetinių JAV ir Pietų Korėjos „Ulchi Freedom Shield“ karinių pratybų mastą, nes, jo nuomone, didelio masto mokymai siunčia Pchenjanui nederamai priešišką signalą.
Iš pradžių pratybos turėjo trukti 11 dienų – nuo rugpjūčio 17 iki 27 dienos. Po D. Trumpo nurodymo JAV ir Pietų Korėja sutrumpino jas iki penkių dienų, o dalis lauko mokymų buvo sumažinta.
Šiaurės Korėja šio žingsnio neįvertino kaip esminės nuolaidos. Kim Yo Jong pareiškė, kad trumpesnė pratybų trukmė nekeičia jų „provokuojančio ir agresyvaus“ pobūdžio.
Vis dėlto D. Trumpo sprendimas primena jo pirmosios prezidento kadencijos strategiją. 2018 metais po pirmojo susitikimo su Kim Jong Unu jis taip pat mažino arba stabdė kai kurias bendras karines pratybas, siekdamas sudaryti sąlygas branduolinėms deryboms.
2018–2019 metų D. Trumpo ir Kim Jong Uno diplomatija baigėsi be susitarimo dėl branduolinio nusiginklavimo
D. Trumpas ir Kim Jong Unas pirmą kartą susitiko 2018 metų birželį Singapūre. Tai buvo pirmasis istorijoje pareigas einančio JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos vadovo susitikimas.
Antrasis viršūnių susitikimas 2019 metų vasarį Hanojuje baigėsi be susitarimo. Pagrindinis ginčas kilo dėl sankcijų panaikinimo ir to, kokią savo branduolinės infrastruktūros dalį Pchenjanas būtų pasirengęs uždaryti bei leisti patikrinti.
Tų pačių metų birželį D. Trumpas ir Kim Jong Unas dar kartą susitiko Korėjos demilitarizuotoje zonoje. D. Trumpas trumpam peržengė demarkacijos liniją ir tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, įžengusiu į Šiaurės Korėjos teritoriją.
Tačiau po šių susitikimų tikras branduolinio nusiginklavimo procesas neprasidėjo. Priešingai – per vėlesnius metus Šiaurės Korėja toliau plėtė raketų ir branduolinę programą. Todėl galimas naujas 2026 metų susitikimas vyktų visiškai kitokiomis sąlygomis: Kim Jong Unas prie derybų stalo ateitų turėdamas gerokai didesnį arsenalą nei per pirmuosius susitikimus su D. Trumpu.
57 ginklų pareiškimas gali tapti svarbus ne dėl paties skaičiaus, bet dėl naujo JAV požiūrio į Pchenjaną
Jungtinės Valstijos oficialiai nepripažįsta Šiaurės Korėjos branduolinį ginklą turinčia valstybe pagal tarptautinę branduolinio ginklo neplatinimo sistemą ir toliau deklaruoja Korėjos pusiasalio denuklearizavimo tikslą.
Tačiau D. Trumpas pastaruoju metu Šiaurės Korėją ne kartą vadino „branduoline galybe“. Dabar jis ne tik pakartojo šį faktinį vertinimą, bet ir viešai įvardijo konkretų galimų ginklų skaičių.
Tai gali reikšti pragmatiškesnį derybinį požiūrį: vietoje prielaidos, kad Pchenjanas pirmiausia turi visiškai atsisakyti branduolinio arsenalo, naujoje diplomatijoje gali būti daugiau dėmesio skiriama jo ribojimui, bandymų stabdymui ar įtampos mažinimui.
Kol kas Baltieji rūmai apie tokį strategijos pakeitimą nepaskelbė. Tačiau vien faktas, kad D. Trumpas viešai kalba apie 57 Šiaurės Korėjos branduolinius ginklus ir tuo pat metu ruošiasi naujam susitikimui su Kim Jong Unu, rodo, kiek pasikeitė derybų pradinis taškas nuo 2018 metų.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Trump says he will meet North Korean leader Kim Jong-un later this year. https://www.euronews.com/2026/08/19/trump-says-north-korea-has-57-very-powerful-nuclear-weapons
Reuters. (2026). Trump says he plans to meet with North Korea’s Kim this year. https://www.reuters.com/world/china/trump-says-he-plans-meet-with-north-koreas-kim-jong-un-2026-08-19/
Stockholm International Peace Research Institute. (2026). Increasing focus on nuclear weapons amid heightened escalation risks — new SIPRI Yearbook out now. https://www.sipri.org/media/press-release/2026/increasing-focus-nuclear-weapons-amid-heightened-escalation-risks-new-sipri-yearbook-out-now
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie D. Trumpo pareiškimus ir planuojamą susitikimą su Kim Jong Unu, kas yra svarbu tiek Lietuvos, tiek pasaulio skaitytojams. Informacija aiški ir lengvai suprantama.
Straipsnyje pateikiama informacija apie D. Trumpo teiginius, tačiau nėra aiškiai nurodyta, iš kur gauti duomenys apie 57 branduolinius ginklus, kas gali sukelti dezinformacijos riziką. Taip pat trūksta konteksto apie tarptautinę situaciją ir galimus susitikimo rezultatus.
Straipsnis yra aktualus, nes D. Trumpo ir Kim Jong Uno santykiai bei Šiaurės Korėjos branduolinė programa yra svarbūs geopolitiniai klausimai, turintys įtakos pasaulio saugumui. Be to, informacija apie planuojamą susitikimą gali turėti reikšmės tarptautinei politikai ir Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų skaičių ir planuojamą D. Trumpo susitikimą su Kim Jong Unu, kas gali turėti reikšmingą poveikį tarptautinei politikai.
Straipsnis nesuteikia pakankamai konteksto apie situaciją su Šiaurės Korėja ir gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl branduolinių ginklų. Be to, jis gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes pabrėžia grėsmę be subalansuoto požiūrio.
