Buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas vėl grasina pasauliui branduoliniu ginklu
Dmitrijus Medvedevas, Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, anksčiau ėjęs tiek prezidento, tiek ir premjero pareigas, perspėjo Vakarų valstybes dėl karinės paramos tiekimo Ukrainai. Jo teigimu, JAV ir kitoms NATO sąjungininkėms Ukrainai suteikiant vis daugiau naujos ir modernios ginkluotės, pasaulyje auga „branduolinės apokalipsės“ rizika
„Kuo daugiau ginklų bus tiekiama, tuo pavojingesnis bus pasaulis. Ir kuo didesnę naikinamąją galią šie ginklai turės, tuo labiau tikėtinas tampa scenarijus, kurį įprasta vadinti branduoline apokalipse“, – pareiškė D. Medvedevas[1].
Rusija yra daugiausiai branduolinių ginklų turinti pasaulio valstybė. Remiantis Amerikos mokslininkų federacijos duomenimis, 2022 m. Rusija turėjo apie 5 977 branduolinius ginklus. JAV – 5 428. Abi šios šalys turi po panašų skaičių dislokuotų strateginių branduolinių galvučių: apie 1 600 aktyviai dislokuotų strateginių branduolinių galvučių.
Tiek tas pats D. Medvedevas, tiek ir kiti Rusijos pareigūnai jau ne kartą teigė, kad Vakarams peržengus raudonąsias linijas, šis konfliktas gali peraugti ir į branduolinį karą.
Vakarai teigia, kad tiesioginės konfrontacijos su Rusija nenori, ginklus Ukrainai tiekia savo teritorijų gynybai ir okupuotų žemių išlaisvinimui, tačiau ne Rusijos puolimui.
Tai neseniai pabrėžė ir JAV prezidentas Joe Bidenas, su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarę naikintuvų suteikimo Kijevui klausimą. Tuomet V. Zelenskis JAV lyderiui turėjo pažadėti, kad naikintuvai nebus naudojami atakose prieš Rusiją.
Rusijos pasienyje – diversantų atakos
Ukrainos ir Rusijos karui tęsiantis, pastarosios šalies pasienio ruože auga įtampa. Antradienį Rusijos kariuomenės atstovai skelbė, kad nukovė į Belgorodo regioną įsiveržusios „Rusijos savanorių korpuso“ bei „Rusijos laisvės legiono“ karius, kurie skelbė, kad į Rusijos teritoriją veržiasi siekiant išlaisvinti šalį nuo Vladimiro Putino režimo.
Rusijos pareigūnų teigimu, šie kariai buvo ukrainiečių diversantai, tačiau pats Kijevas kaltinimų kratosi ir pabrėžia, kad nėra susijęs su išpuoliais Rusijos pasienyje. „Rusijos laisvės legionas“ buvo suformuotas 2022 m., Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir teigia bendradarbiaujantis su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis bei veikiantis pagal Ukrainos vadovybę[2].
„Rusijos savanorių korpusas“ taip pat buvo suformuotas praėjusiais metais. Šią grupuotę sudaro patys Rusijos piliečiai, kovojantys už Ukrainą ir prieš Maskvos politiką. Ši grupė jau yra prisiėmusi atsakomybę už kovo mėnesį įvykusias atakas Belgorode.
Remiantis pranešimais iš Rusijos, šios šalies kariai ir saugumo pajėgos atrėmė diversantų atakas, o pasienyje esančio Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad situacija yra suvaldyta, o kariuomenė toliau „valo teritoriją aplink Graivorono miestą“.
Per atakas žuvo viena vietos gyventoja, dar apie 10 žmonių buvo sužeisti. Evakuotiems gyventojams grįžti namo vis dar neleidžiama. Nors tai ne pirmas kartas, kai Rusija teigia, kad į Ukrainą įsiveržė Ukrainos diversantai, tai pirmas kartas, kai operacija prieš įsiveržimą tęsiasi jau antrą dieną[3].
Rusijos viduje gali kilti vis daugiau neramumų
Sureagavęs į situaciją Belgorode, Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas piktinosi, kad „užpuolikai buvo niekšai, kurie turėtų būti išnaikinti kaip žiurkės.
„Atsakomybę prisiima Kijevo režimas, o galiausiai, ir visi jo rėmėjai užsienyje, t. y. Vašingtonas ir Europos Sąjungos šalys kartu su tokiomis asocijuotomis valstybėmis kaip Didžioji Britanija ir kitomis“, – sakė D. Medvedevas.
Jo ir kitų Rusijos pareigūnų susirūpinimas pasienyje pagausėjusiais neramumais yra suprantamas. Belgorodo regionas yra labai svarbus Maskvos režimo planuojamiems karo veiksmams Ukrainoje. Šiame regione yra degalų ir amunicijos sandėliai.
Dabar, kai įvairios daugiau ar mažiau nepriklausomos karinės grupuotės vis dažniau vykdo atakas Rusijos teritorijoje, Maskvoje gali kilti susirūpinimas. „Rusijos savanorių korpusas“ bei „Rusijos laisvės legionas“ nežada apsiriboti tik Belgorodu ir patys skelbia, kad bandys surengti žygį į Maskvą.
„Rusija susiduria su tokia didele dilema – ne priešas kažkoks puola, ne NATO, bet rusai patys sukyla“, – situaciją komentuoja Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pabrėžęs, kad vis dažniau pasirodo kalbų, jog jau formuojasi „Belgorodo liaudies respublika“[4].
Lenkija nepasitiki Kinijos, Vatikano ir kitų šalių raginimais Kijevui ir Maskvai derėtis
Brutaliems karo veiksmams Ukrainoje tęsiantis, vis daugiau pasaulio šalių į Ukrainą siunčia savo taikos misijas, taip siekiant paskatinti Kijevo ir Maskvos lyderius nutraukti ugnį ir susitarti diplomatijos pagalba.
Dar praėjusią savaitę paaiškėjo, kad netrukus į Rusiją ir Ukrainą keliaus šeši Afrikos valstybių – Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto – vadovai. Jie sieks skatinti šalis rasti taikų būdą užbaigti šį karą
Jau anksčiau Kinija pristatė savo taikos plano variantą, kuriame paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau susitarti dėl ugnies nutraukimo, branduolinių ginklų nenaudojimo ir teritorinių nuolaidų. Pekinas į svarbią diplomatinę misiją po Europą išsiuntė ir savo pareigūną.
Vatikanas su popiežiumi Pranciškumi priešakyje taip pat siekia taikos. Balandžio pabaigoje popiežius Pranciškus atskleidė, kad Vatikanas dalyvauja slaptoje taikos misijoje, kuria siekiama kuo greičiau užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Praėjusią savaitę atskleista, kad į Rusiją ir Ukrainą bus išsiųsti Vatikano paskirti taikos pasiuntiniai.
Šią savaitę popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys Ukrainoje, Katalikų Bažnyčios tarpininkavimo konfliktuose veteranas kardinolas Matteo Zuppi net pasmerkė šį karą ir pavadino jį „pandemija“, pabrėžęs, kad visi krikščionys yra pašaukti būti taikdariais[5].
Tačiau karo Ukrainoje fone regiono lydere tapusi Lenkija kritiškai vertina tokius bandymus tarpininkauti sudarant taikos susitarimą tarp Kijevo ir Maskvos. Lenkijos generalinis konsulas Niujorke Adrianas Kubickis bet kokius susitarimus vadina „dirbtiniu taikos planu“.
„Mes turime labai ypatingą požiūrį į Rusiją. Pastaruosius 300 metų ar bent jau daugiau kaip 250 metų, Lenkija praleido Rusijos vergovėje, todėl suprantame, kad šis karas iš tikrųjų nebuvo vien tik dėl Ukrainos, dėl gabalėlio teritorijos užgrobimo. Iš tikrųjų tai yra didesnis imperialistinis planas, kuriuo siekiama užvaldyti ne tik Ukrainą, bet išplėsti Rusiją ir išeiti už šios šalies ribų. Jei nuspręsime siekti Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo, tai tik suteiks Rusijai laiko atkurti savo karinius pajėgumus ir per penkerius, dešimt metų pasiruošti ir pradėti kitą invaziją ir sukurti kitą grėsmę. Manau, kad to užtenka, ir mes turėtume visiškai sustabdyti šiuos imperialistinius Rusijos planus“, – teigia Lenkijos generalinis konsulas Niujorke[6].
Vengrijos premjeras V. Orbanas mano, kad Ukraina laimėti negali
Visiškai kitokios nuomonės laikosi dažnai kontraversiškai vertinamas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Kalbėdamas Dohoje vykstančiame Kataro ekonomikos forume jis išreiškė abejonę dėl to, ar Ukraina iš tiesų gali laimėti karą prieš Rusiją. Vengrijos politiko teigimu, tai padaryti galima tik diplomatinėmis priemonėmis.
„Žvelgiant į realybę, skaičius, aplinką, į tai, kad NATO nėra pasirengusi siųsti savo karių, akivaizdu, kad vargšai ukrainiečiai mūšio lauke pergalės nepasieks. Tokia yra mano pozicija. Karas gali būti sustabdytas tik tuo atveju, jei rusams pavyks susitarti su JAV. Europoje tuo nesame patenkinti, bet tai vienintelė išeitis“, – savo nuomonę pareiškė Vengrijos premjeras[7].
Vengrija, pati priklausydama tiek Europos Sąjungai (ES), tiek ir NATO, pastaruoju metu palaikė glaudžius santykius su Rusija. Taip yra dėl paties V. Orbano politikos, kuri nepakito net ir po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Budapeštas ir dabar atsisako nutraukti ryšius su Maskva ir priešinosi NATO plėtrai: Vengrija dar neratifikavo Švedijos narystės Aljanse, o V. Orbanas anksčiau abejojo ir Ukrainos galimybėmis kada nors prisijungti prie NATO.
Tokia Vengrijos premjero nuomonė kertasi tiek su NATO, tiek ir su ES pozicija. Aljansas ir ES toliau aktyviai reiškia paramą Ukrainai ne tik žodžiais, tačiau ir darbais.
Pavyzdžiui, antradienį ES pareiškė, kad per 12 mėnesių laikotarpį Ukrainai suteiks 1 mln. šovinių[8]. Tokią naujieną patvirtino pats ES atstovas užsienio reikalams ir saugumo politikai Josephas Borrellis. ES iki šiol Ukrainai išsiuntė 220 000 šaudmenų ir 1 300 raketų.
