Po masinių protestų Kinija pagaliau atšaukė nulinę COVID-19 politiką
Beveik trejus metus Kinijoje buvo taikomi itin griežti ribojimai, susiję su koronavirusu. Veikiausiai nerastume jokios kitos šalies, kuri taip ilgai ir taip rimtai žvelgė į COVID-19 protrūkį. Tačiau tokia griežta strategija gruodžio 7 dieną pagaliau buvo atšaukta. Tiesa, kol kas didelės euforijos dėl to nematyti, nes kinai vis dar yra įsibaiminę, o šalyje COVID-19 atvejų kreivė ir vėl ima kilti į viršų.
Tam, kad pažabotų viruso plitimą ir nebesulauktų naujų jo bangų, Kinijos valdžia laikėsi nulinės COVID-19 politikos. Net ir tada, kai kitos šalys jau kurį laiką gyveno laisvai ir kone be jokių suvaržymų, kinai ir toliau žvelgė į koronavirusą kaip į ligą, kuriai negalima leisti cirkuliuoti aplinkoje. Aptikus naujų susirgimų, Kinijoje buvo ir toliau organizuojami centralizuoti karantinai, pavieniai sergantieji buvo uždaromi į atskirus pastatus, buvo kruopščiai tiriami pacientų kontaktai, o net ir nesergantys gyventojai turėjo nuolat darytis COVID-19 testus.
Ši brangi strategija ne tik sekino Kinijos biudžetą, bet ir nuolat trikdydavo verslų funkcionavimą bei kasdienį kinų gyvenimą. Tačiau paskutinė tragedija, kai iš išorės dalinai užrakintame pastate per gaisrą mirė 10 žmonių[1], privertė net ir ramiuosius kinus pagaliau išeiti į gatves ir reikalauti pokyčių. Tad nerimstant protestams Kinijos valdžia galiausiai nusileido ir atšaukė nulinę koronaviruso politiką.
Tiesa, Kinijos valdžia iki šiol neigia bet kokią savo kaltę dėl žuvusiųjų. Vis dar yra kaltinamos pačios aukos, aiškinant, kad jos turėjo greičiau gelbėtis ir geriau suvokti būtinus žingsnius, kuriuos reikia atlikti prasidėjus gaisrui. Tačiau internete sklindančiose nuotraukose ir vietinių pasakojimuose galima įžvelgti kiek kitokią realybę: karantinuoti asmenys buvo įbauginti, priverstinai laikomi butuose, o kai kurie išėjimai į lauką buvo užrakinti iš išorės, todėl gyventojai negalėjo pabėgti[2]. Būtent šios karantino aukos ir buvo paskutinis lašas, nebeleidęs kinams kantriai laukti, kol Kinijos valdžia savo noru nuspręs panaikinti ribojimus.
Naujame tyrime perspėjama, kad staigus koronaviruso suvaržymų panaikinimas Kinijoje gali sukelti 1 mln. mirčių
Visgi, ne visi džiaugiasi kinų laisve. Toks staigus itin griežtos tvarkos panaikinimas ypač neramina specialistus, kurie jau pradėjo skambinti pavojaus varpais. Štai naujausiame tyrime rašoma, kad staigus Kinijos nulinės koronaviruso politikos atšaukimas, kai šalis tam nėra pakankamai pasiruošusi, gali sukelti beveik 1 mln. mirčių[3]. Specialistų teigimu, šalį apgaubs precedento neturinti infekcijų banga, kuri išplis iš didžiųjų miestų net ir po visas kaimų teritorijas.
Ekspertai aiškina, jog Kinija nėra pasiruošusi gyventi be suvaržymų, juos panaikinant taip drastiškai, o ne palaipsniui. Honkongo universiteto profesoriai tikina, kad didžiausia problema yra mažas vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi lygis. Be to, šaliai taip ir nepavyko padidinti ligoninių intensyviosios terapijos pajėgumų bei sėkmingai sukaupti antivirusinių vaistų atsargų.
Tad remiantis trijų Honkongo universiteto profesorių prognozėmis, dabartinėmis sąlygomis atnaujinus įprastą veiklą šalyje, vienam milijonui žmonių teks 684 mirtys. O kadangi Kinijoje gyvena 1,4 milijardo gyventojų, tai reiškia, jog iš viso gali mirti net 964 400 žmonių. Šie ekspertai perspėja, jog susirgimų greičiausiai bus tiek daug, kad Kinijos sveikatos sistema bus perpildyta, o hospitalizacijos poreikis taps 1,5-2,5 karto didesnis nei iki šiol.
Tiesa, veikiausiai nieko nenustebins tai, jog ekspertai siūlo vienintelę išeitį iš tokio niūraus scenarijaus – kuo skubiau revakcinuotis. Taip pat drauge siūloma vartoti antivirusinius vaistus.
Net ir panaikinus COVID-19 ribojimus, kinams sunku grįžti į įprastą gyvenimą
Tuo tarpu patys Kinijos žmonės sunkiai prisitaiko prie fakto, kad šalyje atšaukta nulinė COVID-19 politika. Nepaisant to, kiek daug žmonių gyvena Kinijoje, gatvės vis dar ištuštėjusios ir gyventojai dažniausiai vengia didesnio susibūrimo vietų.
Be to, Kinijoje jau stebima vis didėjanti COVID-19 susirgimų banga. Pirmadienį Kinijos sveikatos priežiūros institucijos paskelbė apie dvi mirtis nuo koronaviruso, kurios buvo užfiksuotos Pekine, kovojančiame su didžiausiu COVID-19 protrūkiu nuo pandemijos pradžios. Tai pirmosios mirtys, kurios buvo registruotos gruodžio 7 dieną atsisakius nulinės koronaviruso politikos.
Įdomu ir tai, kad kai kuriuose didmiesčiuose jau leidžiama eiti į darbą net ir sergant COVID-19. Tačiau tuo pačiu daugybė švietimo įstaigų ir vėl griebiasi nuotolinio mokymosi, kalbama apie net kelias laukiančias COVID-19 bangas ir tokius neraminančius perspėjimus kaip būsimi rekordiniai mirčių skaičiai.
A. Veryga siūlo parduoti arba dovanoti kinams Europos užpirktas vakcinas
Tuo tarpu kitos valstybės, stebėdamos vis didėjantį chaosą Kinijoje, neskuba jai siūlyti nei savo nenaudojamų COVID-19 vakcinų, nei kitos pagalbos.
Štai Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau ne sykį klausė, kodėl Europa nepasidalina vakcinų pertekliumi. Savo feisbuko paskyroje jis rašo[4]:
„Europa turi vakcinų perteklių, kurį utilizuos. Kodėl jomis nepasidalinus arba nepardavus Kinijai, iš kurios pirkome asmens apsaugos priemones, testus, įrangą?“
Vietoj to, jog būtų mąstoma apie vaistinių preparatų pasidalinimą, kol kas spaudoje galima matyti tik viena – spėliones, kiek sudėtinga suirutė Kinijoje paveiks pasaulio ekonomiką[5]. Kalbama, jog tai gali paveikti prekybą ir tiekimo grandines į kitas šalis[6], nors kiti su tokiais spėjimais nesutinka ir mano, kad blogesnės situacijos už tą, kuri buvo nulinės COVID-19 politikos metu, jau vis tiek nebus.
