<h2>Kinijos koronaviruso valdymo krizė</h2>
<p>Daugelyje pasaulio vietų šiuo metu atšaukiami paskutiniai COVID-19 ribojimai: keliauti galima be papildomų suvaržymų, žmonės gali nusimesti kaukes ir pamiršti dienas, leistas griežtame karantine. Tačiau Kinijoje COVID-19 pandemija tapo beveik masine psichoze, o ligą, kuri dažnu atveju prilygsta tik slogai ar net ir visai neturi jokių simptomų, bandoma suvaldyti protu sunkiai suvokiamomis priemonėmis. Sparčiai augant naujų užsikrėtimų skaičiui, pandemijos epicentre atsidūrė daugiau nei 20 mln. gyventojų turintis megapolis Šanchajus[1]. </p>
<p>Čia per dieną fiksuojama tūkstančiai naujų užsikrėtimų atvejų, o komunistinės Kinijos valdžiai ir toliau užsispyrėliškai laikantis „nulinės" koronaviruso valdymo politikos, milijonai žmonių yra priversti užsidaryti namuose.</p>
<p>Griežtos Kinijos valdžios priemonės, skirtos suvaldyti vėl išplitusį virusą, jau ir patiems kinams kelia siaubą.</p>
<p>Tarp Kinijos socialinių tinklų vartotojų plinta pasipiktinimas dėl pačių griežčiausių suvaržymų ir draudimų palikti namus. Dėl ištisas savaites trunkančio karantino čia jau jaučiamas ir maisto produktų trūkumas[2].</p>
<p>Gatvėse „patruliuojantys“ šunys-robotai, į baltus apsauginius kostiumus įlindę pareigūnai, nuo tėvų atskiriami vaikai, susirgusiųjų karantino centrai, įkuriami tiesiog kažkieno butuose ir tiesiog per apartamentų langus klyksmu išliejama neviltis. Tokia šiandien Šanchajaus kasdienybė.</p>
<p>Ši situacija Kinijoje primena distopinį filmą ir signalizuoja, kaip toli valdžia gali eiti, siekdama kontroliuoti savo piliečius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/clay-banks-u0-r0jmype0-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Griežčiausi ribojimai ir karantinas, veda į masinę psichozę</h2>
<p>Dalį laikotarpio, kai pasaulis siekė valdyti koronaviruso plitimą, daugelyje pasaulio vietų galiojo vienokie ar kitokie ribojimai: buvo įvesti kaukių dėvėjimo, kelionių kontrolės, socialinės distancijos reikalavimai.</p>
<p>Tačiau, komunistinės Kinijos valdžia žengė žingsniu toliau ir pasirinkto vykdyti vadinamąją „nulinę COVID-19" politiką. Toks susirgimų kotroliavimas kurį laiką buvo dalis globalaus atsako į pandemiją[3].</p>
<p>Kinija taikė lokalizuotas karantino priemones, naudojo masinį testavimą ir griežtus tarptautinių kelionių suvaržymo metodus. Taip pavykdavo per parą registruojamų naujų užsikrėtimo atvejų skaičių išlaikyti mažą.</p>
<p>Tačiau pasauliui atsiveriant, o Kinijai siekiant suvaldyti dar vieną susirgimų bangą, kai per dieną fiksuojama ir daugiau nei 20 tūkst. užsikrėtimo atvejų, nulinė COVID-19 politika kelia galvos skausmą tiek šalies valdžiai, tiek piliečiams.</p>
<p>Kovo 5 d. Šanchajuje pradėtas 48 valandas trukti turėjęs karantinas, tačiau augant užsikrėtimų skaičiui, jis tęsiasi jau ištisas savaites.</p>
<p>Dešimtys milijonų žmonių gyvena karantine, sąlytį su susirgusiu turėję yra nedelsiant testuojami, o gavus teigiamą tyrimo atsakymą, privalo karantinuotis specialiuose centruose[4].</p>
<blockquote>
<p>Draudžiama nusipirkti net maisto, o pažeidus reikalavimus – gresia nuobaudos, kurių Kinijoje siekiama išvengti bet kokia kaina. </p>
</blockquote>
<p>Sergančiųjų tiek daug, kad pastarosiomis savaitėmis miestas karantino centrais pavertė parodų sales, mokyklas, taip pat įsteigė laikinas ligonines.</p>
<p>Dalis gyvenamųjų rajonų yra tapę ištisais karantinavimo centrais, kur niekas negali iškelti kojos iš namų.</p>
<p>Net ir patys nuolankiausi kinai, niekuomet nedrįsę piktintis ar prieštarauti valdžios sprendimams, socialinėje erdvėje vis garsiau ima reikšti nepritarimą tokiam masine psichoze tapusiam karantinui.</p>
<blockquote>
<p>Žmonės skundžiasi apribojimais, dėl kurių negali aplankyti senyvo amžiaus sergančių artimųjų ir pristatyti jiems vaistų ar maisto produktų[5].</p>
</blockquote>
<p>Be to, maisto trūksta ir milijonams, įkalintiems namuose: žmonės turi užsisakyti maisto ir vandens, laukti, kol atitinkamų institucijų darbuotojai atveš daržovių, mėsos ir kiaušinių.</p>
<p>Tai užtrunka, o žmonės susiduria su baime likti be būtiniausių išgyvenimui reikalingų produktų. Milžiniška būtinųjų maisto produktų ir kitų prekių paklausa apsunkino ir pristatymo paslaugų tiekėjų darbą: užsisakyti maisto į namus tapo praktiškai neįmanoma.</p>
<p>Tačiau likti be vandens ar maisto atsargų žmonės nebijo taip kaip bijo būti atskirti nuo savo artimųjų. Tai ypač aktualu šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus.</p>
<blockquote>
<p>Vaikai ar net kūdikiai, kuriems testavimo pagalba yra nustatomas susirgimas, yra atskiriami nuo tėvų, gavusių neigiamą testo atsakymą. Tokia praktika sėja baimę ir paniką – tėvai baiminasi, jog nebegalės būti drauge su sergančiomis atžalomis. </p>
</blockquote>
<p>Būtent tokia istorija dalinasi ir Šanchajuje su vyru, 3-ejų metų sūnumi ir 10-ies metų dukra gyvenanti jogos instruktorė Jenny Tao[6].</p>
<p>Šeimai sulaukus skambučio, kad sveikatos priežiūros darbuotoju dirbantis vyras susirgo COVID-19, teigiamo testo rezultato sulaukė ir pati Jenny bei jos sūnus, tačiau dukros testas buvo neigiamas ir ji viena buvo išsiųsta į karantino medicinos centrą.</p>
<p>Kai kitą dieną jos testas jau buvo teigiamas, mergaitė buvo išsiųsta į ligoninę, tačiau į atskirą skyrių nuo likusių šeimos narių.</p>
<blockquote>
<p>„Mano dukra ligoninėje penkias dienas buvo viena. Skambinome telefonu ir jie vis kartojo, kad vaikai turi keliauti į vaikų skyrių ir ten yra personalas, kuris jais pasirūpins. Tačiau iš tikrųjų mūsų dukra niekas nesirūpino. Visi vaikai palatoje turėjo pasirūpinti savimi patys. Padėtis palatoje buvo šiek tiek chaotiška, o slaugytojų vaikai beveik nematė, nebent valgymo metu," – pasakoja J. Tao.</p>
</blockquote>
<p>Jaustis saugiai negali ir tie, kurie lieka drauge su šeima. Ramus karantinas namuose tampa svajone: baltais apsauginiais kostiumais apsirengusios komandos beldžiasi į nuomojamų butų duris ir verčia žmones išsikraustyti. Tuomet, butuose įkuriami laikini karantino centrai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jc-gellidon-xx0nvbjy8a8-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Fantastinio filmo scenarijus</h2>
<p>Vis daugiau žmonių piktinasi tokia chaotiška valdžios strategija suvaldyti viruso plitimą. Šanchajuje rengti protestai, kuriuose žmonės pasisakė prieš tai, kad vietinės mokyklos ir žmonių namai, turėję tapti saugia užuovėja, yra paverčiami susirgusiųjų karantinavimosi centrais.</p>
<p>Tačiau Kinojoje už nelegalius protestus gresia laisvės atėmimo bausmė, todėl protestai nėra didelio masto.</p>
<p>Socialinėje erdvėje pyktis pastebimas dar labiau, tačiau ir čia komunistinė Kinijos valdžia cenzūruoja daugybę nepalankių įrašų ir nuomonių[7]. </p>
<blockquote>
<p>Sukilti prieš valdžios sprendimus neleidžia ir įsivyravusi apokaliptinė nuotaika: tuščiuose milijoninio didmiesčio gatvėse vaikšto robotai-šunys, reikalaujantys, kad gyventojai niekur neitų iš namų.</p>
<p>Danguje skraido situaciją mieste stebintys dronai, iškart prisiartinantys prie vieno kito gatvėse pastebimo žmogaus[8]. </p>
</blockquote>
<p>Miestą apėmusi neviltis dėl pačios griežčiausios kontrolės atsispindi ir viešojoje erdvėje paplitusiuose vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuoti vieno Šanchajaus rajono gyventojai, nepatenkinti karantinu ir tiesiog klykiantys per savo butų langus.</p>
<p>Nors valdžios pareigūnai grasina atitinkamomis pasekmėmis, nepasitenkinimas su kiekviena karantino diena tik auga.</p>
<p>Situacijai tampant vis labiau įtemptai, Šanchajaus valdžia užsibrėžė tikslą iki trečiadienio, balandžio 20 d. sustabdyti viruso plitimą už karantinavimosi zonų ribų[9].</p>
<p>Tai leistų miestui sušvelninti karantiną kitiems gyventojams ir pradėti grįžti prie įprasto gyvenimo.</p>
<p>Šanchajus tapo didžiausio Kinijoje protrūkio epicentru nuo tada, kai 2019 metų pabaigoje virusas pirmą kartą buvo nustatytas Vuhane.</p>
<p>Kinija išgyveno skirtingus koronaviruso valdymo etapus: nuo griežto karantino Vuhane ir kituose miestuose, iki karantino stovyklų Shijiazhuango regiono įkūrimo[10].</p>
<p>Nors šiais metais viltasi su pandemija galutinai atsisveikinti, Šanchajaus atvejis ir toliau kelia įtampas: nuo kovo pradžios, kai prasidėjo šioji susirgimų banga, mieste fiksuota daugiau kaip 320 000 užsikrėtimo atvejų.</p>
