Neregėto masto neramumai Kinijoje
Ketvirtadienį kilus gaisrui daugiaaukščiame gyvenamajame pastate Kinijos Sindziango regiono sostinėje Urumči, tragedija, pareikalavusi bent dešimties žmonių gyvybių, iššaukė ištisus dešimtmečius žemyninėje Kinijoje neregėtus protestus[1].
Savaitgalį didžiuosiuose Kinijos miestuose vyko šimtai protestų, netrūko ir demonstrantų bei policijos susirėmimų. Šią pilietinio nepaklusnumo bangą paskatino tiek griežta karantino politika, stumianti žmonių gyvybes į pavojų, tiek „nulinio COVID-19“ principo nualinta antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
Tarp tūkstančių protestuotojų šimtai netgi ragino nušalinti Kinijos vadovą Xi Jinpingą ir visą komunistų partiją. Piliečiai kaltina valdžią pertekliniais ir protu sunkiai suvokiamais ribojimais, varžančiais žmonių gyvenimus jau beveik trejus metus.
Protestus iššaukė siaubingas gaisras, kurio metu neišvengta aukų
Protestus išprovokavo praėjusį ketvirtadienį kilęs ir tragiškai pasibaigęs gaisras tolimojo vakarinio Sindziango regiono sostinėje. Per gaisrą daugiabučiame name žuvo mažiausiai 10 žmonių ir devyni buvo sužeisti, o įprastai nuolanki kinų visuomenė įsiuto po to, kai iš incidento vaizdo įrašų paaiškėjo, kad dėl karantino priemonių ugniagesiai negalėjo pasiekti aukų, o žmonės patys galimai negalėjo palikti savo būsto[2].
Urumči miestas buvo uždarytas daugiau kaip 100 dienų, o gyventojai negalėjo išvykti iš viso regiono, daugelis buvo priversti likti namuose ištisus mėnesius.
Nors valstybinė Kinijos žiniasklaida teigia, kad gyvenamasis kompleksas buvo priskirtas mažos COVID-19 rizikos kategorijai ir gyventojai galėjo nusileisti į apačią, vietos gyventojai teigia, kad žmonėms kasdien leidžiama išeiti iš namų tik trumpam, o ir šį laiką kontroliuoja valdžios institucijos.
Vienas žmogus iš gyvenamųjų namų komplekso, esančio netoli gaisro vietos, žiniasklaidai pasakojo, kad net ir mažos rizikos kompleksuose gyventojai vis dar turi laikytis vietos pareigūnų nurodymų. Jis sakė, kad nuo pat rugpjūčio 7 d. laikosi nurodymo neiti iš namų[3].
Kinijos valstybinės žiniasklaidos internete paskelbtame vaizdo įraše iš įvykio vietos matyti, kaip darbininkai šalina šalia komplekso esančias tvoras, o tuo metu laukia ugniagesių automobiliai, kurie iš karto negalėjo patekti prie pastato.
Valstybinė televizija pranešė, kad gaisras kilo dėl elektros lizdo prailgintuvo, tačiau tai tik oficiali versija, o informacijos stoka kinus paskatino tikrų faktų ieškoti įvairiuose mažiau cenzūruotuose kanaluose. Iki penktadienio popietės temos, susijusios su gaisru, Kinijos socialinės žiniasklaidos platformose buvo peržiūrėtos daugiau kaip 800 mln. kartų, o interneto vartotojai reikalavo paaiškinti, ar gyventojai iš tiesų galėjo išeiti iš pastato.
Bet tiesą sužinoti yra sudėtinga. Kinijos valdžios institucijos cenzūruoja politiškai jautrų internetinį turinį ir iki šeštadienio ryto ištrynė daug su gaisru susijusių pranešimų ir grotažymių.
Tačiau po kilusios pykčio bangos vietos pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad miestas „iki nulio sumažino socialines distancijos praktikas ir etapais atkurs normalią gyvenimo tvarką mažos rizikos rajonų gyventojams“.
Iš tiesų Kinijoje jau ne vieną mėnesį didėja nuovargis nuo pandemijos ribojimų. Nacionalinės sveikatos komisijos duomenimis, šeštadienį Kinijoje užregistruoti 34 909 nauji užsikrėtimo atvejai, kurių didžioji dauguma buvo besimptomiai.
Įsisiautėjo neregėto masto protestai
Demonstracijos ir protestai dėl griežtų „nulinės COVID-19“ politikos priemonių, pareikalavusių ir žmonių gyvybių, vyko mažiausiai 16 skirtingų miestų visoje šalyje, įskaitant du didžiausius Kinijos miestus – sostinę Pekiną ir finansų centrą Šanchajų[4].
Šanchajuje šeštadienį šimtai žmonių susirinko pagerbti gaisro aukų. Daugelis laikė tuščius balto popieriaus lapus – simbolinį protestą prieš cenzūrą – ir skandavo „reikia žmogaus teisių, reikia laisvės“.
Kai kurie taip pat šaukė, kad prezidentas Xi Jinpingas „atsistatydintų“, o komunistų partija pasitrauktų. Tokie reikalavimai yra neįprasti Kinijoje, kur už atvirą vadovybės ar prezidento kritiką gresia rimtos pasekmės[5].
Kiti protestuotojai giedojo „Internacionalą“, socialistų himną, kuris jau daugiau nei šimtmetį naudojamas kaip raginimas veikti per politines demonstracijas visame pasaulyje. Jis taip pat buvo naudojamas per prodemokratinius protestus Tiananmenio aikštėje Pekine 1989 m.
Protestai tęsėsi visą savaitgalį. Sekmadienį pietvakariniame Čengdu didmiestyje susirinko didelė minia, kuri, kaip matyti iš socialinėje žiniasklaidoje paskelbtų vaizdo įrašų, taip pat laikė tuščius popieriaus lapus ir skandavo:
„Mes nenorime visą gyvenimą poste esančių vadovų, mes nenorime imperatorių.“
Centriniame Vuhano mieste, kuriame pandemija ir prasidėjo beveik prieš trejus metus, socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip šimtai gyventojų išėjo į gatves tiesiog išdaužydami metalines barikadas, nuversdami COVID-19 testavimo palapines ir reikalaudami nutraukti visus draudimus.
Sekmadienį prestižiniame Pekino Tsinghua universitete dešimtys žmonių taip pat surengė taikų protestą prieš COVID-19 apribojimus. Protestai vyko ir kitų universitetų miesteliuose.
Iki sekmadienio vakaro masinės demonstracijos išplito Pekine, Čengdu, Guangdžou, kur tūkstančiai gyventojų reikalavo ne tik nutraukti karantino apribojimus, bet ir daugiau politinių laisvių.
„Mes tiesiog norime pagrindinių žmogaus teisių. Negalime išeiti iš savo namų negavę testo. Būtent nelaimingas atsitikimas Sindziange pastūmėjo žmones“, – kalbėjo vienas protestuotojų Šanchajuje.
Policija tramdo protestuotojus
Tačiau Kinijos valdžia su protestuotojais susidoroja jėga ir brutalumu. Valdžios atstovai nurodė uždaryti Zhengzhou miestą, kuriame „iPhone“ gamykloje kilo protestai dėl pandeminių ribojimų ir prastų darbo sąlygų[6].
Kilus neramumams, vietos valdžia net nebandė įsiklausyti į skundus ir tiesiog nurodė atlikti masinius testavimus ir nuo penktadienio uždarė daugumą miesto rajonų.
Kituose regionuose protestai taip pat yra malšinami dar griežtesniais ribojimais ar net jėga. Kai kurie protestuotojai grūmėsi su policija, bandančia juos išsklaidyti. Keletas protestuotojų vėliau atskleidė, jog matė, kaip policija palydėjo sulaikytus žmones į autobusą. Šeštadienį Šanchajuje per protestus kilo demonstrantų ir policijos susirėmimai, ankstyvą rytą buvo suimta šimtai žmonių. Vaizdo įrašuose internete matyti chaotiškos scenos, kuriose policija stumdo, tempia ir muša protestuotojus[7].Vienu metu šimtai policijos pareigūnų suformavo gyvą sieną, kad užblokuotų pagrindinius kelius, o per garsiakalbį skambėjo pranešimas, kad protestuotojai turi pasitraukti.
Kliūva ne tik patiems kinams, bet ir užsienio žiniasklaidos atstovams. BBC žurnalistas Edvardas Lorensas sekmadienio vakarą buvo suimtas Šanchajuje, o BBC atstovas spaudai teigė, kad policija jį „mušė ir spardė kojomis“. Vėliau jis buvo paleistas[8].
Pirmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pripažino, kad E. Lawrence’as buvo suimtas, ir teigė, kad prieš sulaikymą jis neprisistatė esąs žurnalistas.
Kinams atsibodo drakoniški ribojimai ir kontrolė
Kinijoje, kur komunistų partija sugriežtino visų gyvenimo sričių kontrolę ir ėmėsi plataus masto susidorojimo su kitaminčiais, išnaikino didžiąją dalį pilietinės visuomenės ir sukūrė moderniųjų technologijų stebėjimo valstybę, viešas protestas yra retenybė[9].
O dabar tokio masto pasipriešinimas vyksta praėjus vos daugiau nei mėnesiui po to, kai Xi Jinpingas užsitikrino trečiąją kadenciją prie Kinijos komunistų partijos vairo.
„Dėl to partija patirs rimtą spaudimą reaguoti. Didelė tikimybė, kad vienas iš atsako būdų bus represijos, ir jie suims ir patrauks baudžiamojon atsakomybėn kai kuriuos protestuotojus“, – mano Jeilio universiteto politikos mokslų docentas Danas Mattingly.
Ekspertas mano, kad Kinijos prezidentas savo pusėje turės Kinijos elitą ir kariuomenę bei nesusidurs su reikšmingu pavojumi savo valdžiai.
Kita vertus, tai yra pavojaus signalas. Nors Kinijoje protestų pasitaiko, jie retai būna tokio masto ir taip tiesiogiai nukreipti prieš centrinę valdžią ir šalies vadovą.
Tuo tarpu pati Kinija, kaip ir galima numanyti, savo valdžios klaidų nepripažįsta ir dėl kilusio visuotinio nepasitenkinimo apkaltino „paslėptų motyvų turinčias jėgas“[10].
„Nulinė“ COVID-19 politika skaudžiai kerta per šalies ekonomiką
Nors pasaulyje pandeminė situacija yra normalizuota, Kinija vis dar laikosi „nulinės COVID-19“ politikos. Šalyje, lyginant pagal pasaulinius standartus, susirgimų skaičius yra nedidelis, tačiau augantis. Pavyzdžiui, šeštadienį buvo užregistruota beveik 40 000 naujų atvejų, tačiau šalyje gyvena 1,4 mlrd. gyventojų.
Pekinas ilgą laiką gyrėsi, kad „nulinė“ politika gelbsti gyvybes ir yra būtina, kad neapkrautų sveikatos priežiūros sistemos.
Tačiau „nulinė“ COVID-19 politika nemaloniai veikia tai, kuo Kinija mėgsta girtis – šalies ekonomiką, o dabar, prasidėjus masiniams protestams, ekonomiką veikia ir jie.
Pagrindiniai Kinijos akcijų indeksai pirmadienį smarkiai sumažėjo[11]. Kinijos mėlynojo kapitalo indeksas CSI 300 sumažėjo 2 proc. , o Honkongo Hang Seng indeksas smuko 3,2 proc.
Visoje Azijoje dėl protestų antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje pirmadienį atpigo akcijos ir nafta. Plačiausias Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių, išskyrus Japoniją, akcijų indeksas MSCI sumažėjo 0,6 proc.
„Akivaizdu, kad griežti Kinijos suvaržymai jau kurį laiką daro įtaką vartotojų ir verslo nuotaikoms, nuolatiniai Kinijos BVP mažinimai tęsiasi jau daugiau nei metus, o ateityje jų bus dar daugiau. Rinkos nemėgsta neapibrėžtumo, todėl investuotojai ieškos paaiškinimų dėl labai griežtų Kinijos vidaus suvaržymo protokolų“, – teigia George Boubouras, „K2 Asset Management“ vykdomasis direktorius[12].
Nuogąstavimai dėl Kinijos ekonomikos augimo paveikė ir kitų žaliavų rinkas, o vario ir kitų metalų vertė taip pat krito dėl protestų.
Šie nuogąstavimai dėl Kinijos vykdomos pandemijos valdymo politikos nustelbė investuotojų susidomėjimą penktadienį paskelbtu centrinio banko 25 baziniais punktais sumažinto privalomųjų atsargų normatyvu (PKN), kuris atlaisvins apie 70 mlrd. dolerių likvidumo, skirto silpnėjančiai ekonomikai paremti.
Tačiau ar tokios sumos pakaks išlaikyti vis gilyn grimztančią Kinijos ekonomiką, neaišku. Be to, Kinijos valdžia neatrodo susirūpinusi ekonominiais sunkumais. Po Pekine įvykusio abiejų komunistinių šalių vadovų susitikimo Kinija sutiko restruktūrizuoti Kubos skolą ir suteikti naujų prekybos ir investicinių kreditų Karibų jūros salų valstybei[13].
Kubos ekonomikos ministras Alejandro Gil sakė, kad Kinija taip pat skyrė 100 mln. dolerių, kad padėtų šaliai įveikti pagrindinių prekių stygių ir energijos krizę, kurią dar labiau pablogino rugsėjo pabaigoje vakarinę Pinar del Rio provinciją nusiaubęs uraganas Ianas.
Pasak analitikų ir diplomatų, pastaraisiais metais Kinijos prekyba ir investicijos sulėtėjo dėl to, kad Kuba nesugebėjo įvykdyti restruktūrizuotų skolos mokėjimų, o padėtį pablogino griežtesnės JAV sankcijos, pandemija ir vidaus ekonomikos neefektyvumas.
Kinija yra svarbiausia Kubos komercinė partnerė po Venesuelos, tačiau abiejų šių valstybių partnerystė ekonominio sunkmečio laiku naudinga galimai nebus nei vienai iš jų.
