CDC tyrimas atskleidė naujus hantaviruso plitimo modelius JAV šiaurės vakaruose
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) mokslininkai paskelbė išsamų tyrimą apie „Sin Nombre“ hantavirusą, kuris laikomas pagrindine hantavirusinio plaučių sindromo priežastimi Šiaurės Amerikoje. Tyrimas buvo atliktas Vašingtono ir Aidaho valstijose, kur mokslininkai analizavo viruso plitimą tarp laukinių graužikų populiacijų.[1]
Tyrėjai rinko mėginius iš žemės ūkio laukų, natūralių pievų ir miškingų teritorijų. Iš viso ištirti 189 graužikai, priklausę kelioms rūšims. Didžiausias dėmesys skirtas vakarinėms elninėms pelėms, kurios jau dešimtmečius laikomos pagrindiniu „Sin Nombre“ viruso rezervuaru.
Tačiau tyrimas pateikė naujų duomenų – virusas buvo aptiktas ir kitose rūšyse, įskaitant kalninius pelėnus. Tai rodo, kad hantaviruso ekologinė sistema gali būti gerokai sudėtingesnė nei manyta iki šiol.
Mokslininkai perspėja, kad viruso plitimas tarp skirtingų šeimininkų rūšių didina mutacijų ir genetinio persitvarkymo tikimybę.
Hantavirusinio plaučių sindromo mirtingumas JAV išlieka vienas didžiausių tarp virusinių infekcijų
CDC duomenimis, nuo 1993 metų Jungtinėse Valstijose užregistruoti 864 hantavirusinio plaučių sindromo atvejai. Nepaisant palyginti nedidelio užsikrėtimų skaičiaus, liga laikoma itin pavojinga dėl labai aukšto mirtingumo.
Vidutinis mirtingumas siekia apie 36 procentus, o kai kuriuose protrūkiuose buvo dar didesnis. Dauguma pacientų pradžioje jaučia simptomus, primenančius gripą: karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus, pykinimą ir nuovargį.
Tačiau po kelių dienų daliai pacientų staiga išsivysto sunkus kvėpavimo nepakankamumas. Plaučiuose pradeda kauptis skysčiai, o organizmui ima trūkti deguonies. Dėl šios priežasties daugelis pacientų gydomi intensyvios terapijos skyriuose.
Šiuo metu specifinio gydymo nuo hantavirusinio plaučių sindromo nėra. Gydymas daugiausia orientuotas į simptomų kontrolę ir gyvybinių funkcijų palaikymą.
Mokslininkai aptiko aukštą viruso paplitimą tarp graužikų populiacijų
Tyrimo metu mokslininkai atliko tiek serologinius, tiek genetinius tyrimus. Serologiniai testai parodė, kad apie 26 procentai tirtų vakarinių elninių pelių turėjo hantaviruso antikūnų, o tai reiškia, kad jos buvo kontaktavusios su virusu.
Dar svarbiau, kad beveik 10 procentų šių pelių buvo aktyviai infekuotos tyrimo metu. Kai kuriose vietovėse užsikrėtimo lygis buvo dar aukštesnis.
Kalninių pelėnų populiacijose taip pat aptikti aukšti infekcijos rodikliai. Iki šiol ši rūšis nebuvo laikoma svarbiu „Sin Nombre“ viruso nešiotoju, todėl šie rezultatai sukėlė papildomų klausimų dėl galimo viruso prisitaikymo prie naujų šeimininkų.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad patinai buvo užsikrėtę dažniau nei patelės. Viena iš priežasčių gali būti agresyvesnis elgesys ir dažnesnis kontaktas tarpusavyje.
Genominė analizė parodė viruso persitvarkymo ir mutacijų požymius
Vienas svarbiausių tyrimo aspektų buvo pilna hantaviruso genomo analizė. Mokslininkai pirmą kartą detaliai ištyrė viruso genetinę struktūrą JAV šiaurės vakarų regione.
Rezultatai parodė, kad kai kurie viruso segmentai skiriasi tarpusavyje labiau nei tikėtasi. Tyrėjai aptiko požymių, rodančių galimą genetinį persitvarkymą tarp skirtingų viruso variantų.
Tokie procesai gali vykti tada, kai vienas gyvūnas vienu metu užsikrečia keliomis viruso versijomis. Tokiu atveju viruso genetiniai segmentai gali persimaišyti ir suformuoti naujus variantus.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia didesnį pavojų žmonėms, tačiau tokie evoliuciniai procesai reikalauja nuolatinės stebėsenos.
Žemės ūkio teritorijos ir klimato pokyčiai gali didinti riziką žmonėms
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis užsikrėtusių graužikų buvo aptikti teritorijose, kur žmonių veikla persidengia su laukine gamta. Tai apima ūkius, sandėlius, pašarų laikymo vietas ir dirbamus laukus.
Tokiose vietose žmonės turi didesnę tikimybę kontaktuoti su viruso dalelėmis per dulkes ar užterštą aplinką. Ypač pavojingos uždaros, blogai vėdinamos patalpos, kuriose gyvena graužikai.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad klimato pokyčiai gali paveikti graužikų populiacijų dydį ir migraciją. Šiltesnės žiemos bei ilgesni drėgni sezonai sudaro palankesnes sąlygas graužikams daugintis.
Dėl šių priežasčių zoonozinių ligų stebėjimas tampa vis svarbesnis ne tik JAV, bet ir globaliu mastu, nes daugelis naujų infekcinių ligų kyla būtent iš gyvūnų rezervuarų.
