Nors Regionų administracinis teismas gegužės pabaigoje panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą dėl Salomėjos Nėries paminklo pašalinimo, taškas šioje istorijoje dar nepadėtas – centras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas iš naujo įvertinti bylą. Taip ginčas dėl sostinės centre esančio paminklo persikelia į kitą teisinį etapą, kuriame bus sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino LGGRTC sprendimą.
Pateikdamas apeliacinį skundą centras pabrėžia, kad siekia ne iš naujo kelti istorines diskusijas apie Salomėjos Nėries asmenybę, o užtikrinti vienodą desovietizacijos įstatymo taikymą visoje Lietuvoje. Anot LGGRTC, šioje byloje svarbu aiškiai apibrėžti, kokios yra administracinių institucijų, ekspertų komisijos ir teismų kompetencijos vertinant viešuosius objektus, susijusius su totalitarinių režimų palikimu[1].
Centras tvirtina, kad Regionų administracinis teismas neteisingai interpretavo įstatymo nuostatas, netiksliai įvertino komisijos bei LGGRTC pateiktus dokumentus ir pats ėmėsi istorinio vertinimo, kuris, institucijos įsitikinimu, pirmiausia priklauso istorikų ir specialiosios komisijos kompetencijai.
„Neįvertinęs visų byloje pateiktų istorinių dokumentų ir kitų rašytinių įrodymų, (teismas – ELTA) pats atliko istorinį vertinimą klausimais, kurie pagal įstatymą pirmiausia priskirti specialiai sudarytos tarpinstitucinės komisijos ekspertų ir centro istorikų kompetencijai; be to, ketvirta, apeliaciniame skunde pateikiami argumentai ir įrodymai, pagrindžiantys, kad centras sprendimą priėmė laikydamasis visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl nėra pagrindo konstatuoti procedūrinius pažeidimus.
Būtent dėl šių keturių priežasčių pirmosios instancijos teismas, centro vertinimu, priėmė tokį sprendimą, kurį būtina patikrinti apeliacine tvarka“, – teigia LGGRTC.
LGGRTC prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujo bylos dėl Salomėjos Nėries paminklo įvertinimo. DI sugeneruota nuotrauka
Kodėl teismas panaikino LGGRTC sprendimą?
Regionų administracinis teismas gegužės pabaigoje nusprendė, kad LGGRTC sprendimas pašalinti Salomėjos Nėries paminklą negali likti galioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog poetė aktyviai dalyvavo priimant okupacinės valdžios sprendimus ar buvo tiesiogiai susijusi su represinių struktūrų veikla.
Teismas pažymėjo, kad vien narystė sovietinėse institucijose ar režimą palaikanti kūryba savaime neįrodo aktyvaus dalyvavimo įtvirtinant okupacinę valdžią. Norint padaryti tokią išvadą, būtina nustatyti konkretų asmens vaidmenį priimant sprendimus, turėjusius įtakos politinėms ar represinėms struktūroms.
Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys, kad nei ekspertų komisija, nei LGGRTC aiškiai neįvardijo, kokiuose konkrečiuose sprendimuose dalyvavo poetė, kokį vaidmenį ji atliko ir kaip pats paminklas šiandien propaguoja totalitarinę ideologiją. Dėl to teisėjų kolegija nusprendė, jog centro priimtas sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto išsamumo principo.
Vertindamas byloje pateiktas ekspertų išvadas, teismas taip pat rėmėsi istorikų nuomone, jog Salomėja Nėris okupacijos metais atliko labiau reprezentacinį nei politinį vaidmenį, o duomenų apie jos dalyvavimą represinėse struktūrose ar bendradarbiavimą su sovietų saugumu nenustatyta.
Ginčas dėl paminklo persikelia į aukštesnį teismą
Be istorinių argumentų, teisėjai konstatavo ir procedūrinius trūkumus. Jų vertinimu, ekspertų komisija peržengė savo įgaliojimus, pati nurodydama, kad paminklas turi būti pašalintas, nors tokį sprendimą pagal įstatymą priima LGGRTC vadovas. Taip pat nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo iki galo laikytasi įstatymuose numatytos procedūros, o vertinant bylą galėjo būti pažeistas ir objektyvumo principas.
Vis dėlto teismas pabrėžė, kad jo sprendimas nereiškia galutinio taško šioje istorijoje. Jei ateityje būtų pašalinti nustatyti procedūriniai trūkumai ir pateiktas išsamesnis teisinis bei faktinis pagrindimas, klausimas dėl Salomėjos Nėries paminklo galėtų būti svarstomas iš naujo.
Būtent todėl LGGRTC nusprendė pasinaudoti teise apskųsti sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris ir spręs, ar pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai.
