Geopolitinė įtampa rinkos augimo nesustabdė
Beveik 68 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių per pusmetį ir beveik 8 proc. metinis augimas – tokius rezultatus šiemet fiksuoja Lietuvos NT rinka. Registrų centro duomenys rodo, kad sausio–birželio mėnesiais šalyje sudaryta 67,7 tūkst. sandorių, o rinkos aktyvumas išlieka stabilus nepaisant išorinių ekonominių iššūkių. Visgi, NT svarstyklės pradėjo svirti pirkėjų pusėn – pastebima, kad šie vis dažniau gali diktuoti savo sąlygas.
Registrų centro duomenų analitiko Pauliaus Rudzkio teigimu, nors metų pradžioje buvo nuogąstaujama, kad auganti geopolitinė įtampa ir brangstančios žaliavos gali pristabdyti nekilnojamojo turto rinką, pirmojo pusmečio rezultatai tokių prognozių nepatvirtino. Pasak eksperto, rinka išlieka stabili, o ženklų, galinčių signalizuoti apie reikšmingus pokyčius artimiausiu metu, kol kas nematyti[1].
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius įregistruota 67,7 tūkst. pirkimo–pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto objektų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo sudaryti 62,9 tūkst. sandorių, aktyvumas išaugo 7,7 proc.
Aktyviausia – žemės sklypų rinka
Didžiausią sandorių dalį sudarė žemės sklypai – per pusmetį jų parduota 31,3 tūkst., arba 6,7 proc. daugiau nei prieš metus.
Butų segmente įregistruota 18,2 tūkst. pardavimų – 2,6 proc. daugiau nei pernai. Vilniuje sudaryta 6,6 tūkst. butų sandorių, jų skaičius per metus padidėjo 3,6 proc. Klaipėdoje augimas siekė 4,5 proc., o Kaune fiksuotas 2,9 proc. sumažėjimas – čia įregistruota 2,4 tūkst. butų pardavimų.
Augimas fiksuotas ir individualių namų rinkoje. Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje parduota 6,3 tūkst. gyvenamųjų namų – 7,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
NT rinka pirkėjams suteikia daugiau pasirinkimo laisvės
Tuo tarpu NT rinka Lietuvoje diktuoja ir naujas sąlygas – didėjanti naujų būstų pasiūla mažina spaudimą pirkėjams. Ekspertų teigimu, rinka pamažu tolsta nuo pardavėjų dominavimo ir tampa labiau subalansuota: Vilniuje pirkėjai gali rinktis iš 6 577 laisvų būstų, todėl nebereikia skubėti priimti sprendimo ar konkuruoti dėl kiekvieno rinkoje pasirodžiusio objekto[2].
Dalis gyventojų būsto įsigijimą taip pat atideda iki rugpjūčio 1-osios, kai minimalaus pradinio įnašo pirmajam būstui reikalavimas sumažės nuo 15 iki 10 proc.
Nors birželį Vilniaus pirminėje rinkoje parduota 440 būstų – 16 proc. mažiau nei gegužę, toks sulėtėjimas laikomas įprastu vasaros sezoniškumu. Bendri pirmojo pusmečio rezultatai išlieka stiprūs: sostinėje parduoti 3 545 būstai – 13,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir Kaune bei Klaipėdoje – nors vasaros pradžioje sandorių sumažėjo, bendri pusmečio rezultatai abiejuose miestuose viršijo praėjusių metų rodiklius.
Realybė – gerokai sudėtingesnė
Visgi, reali situacija būsto rinkoje, nors ir rodo teigiamų ženklų, yra gerokai sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ne paslaptis, kad vis daugiau jaunų žmonių nuosavas būstas – net ir pasinaudojus banko paskola – tampa sunkiai įperkamas.
Tuo metu regionuose problema visai kitokia – naujų daugiabučių beveik nestatoma, nes tokie projektai nekilnojamojo turto vystytojams dažnai nėra pelningi, todėl gyventojams tenka rinktis iš senstančio būsto fondo.
Aplinkos ministerijos vertinimas atskleidžia, kad būsto prieinamumo problema tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu. Daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų gyvena perpildytuose būstuose, o kaimo vietovėse net kas ketvirtas namų ūkis vis dar neturi visų būtiniausių buitinių patogumų.
Siekiant spręsti šias problemas siūloma plėsti savivaldybių socialinio būsto fondą, spartinti teritorijų planavimo ir statybų leidimų išdavimą bei aktyviau į rinką įtraukti apleistus ir nenaudojamus būstus.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, jos augimą ir segmentus, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslius ir patikimus duomenis apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, remiasi oficialiais šaltiniais ir ekspertų nuomonėmis, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes apžvelgia Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos būklę ir augimo tendencijas, kas yra svarbu daugeliui gyventojų ir investuotojų. Be to, jis pateikia įžvalgas apie rinkos stabilumą nepaisant geopolitinių iššūkių, kas gali padėti skaitytojams geriau suprasti esamą situaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos būklę, jos augimą ir segmentų aktyvumą, kas gali būti naudinga skaitytojams, norintiems suprasti rinkos tendencijas.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, remiasi patikimais duomenimis ir ekspertų nuomonėmis, todėl jis neskatina nepagrįsto nerimo ir yra psichologiškai saugus.
