Būsto paskolos gali pasmaugti jas mokančius

Būsto paskolų įmokos gali šoktelėti net dvigubai

Nuosava pastogė – prabanga, o banko paskolos pagalba įsigytas nekilnojamasis turtas gali tapti tikru galvos skausmu. Kartu su infliacija kyla ir Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normos, kurios būsto paskolų įmokas gali net padvigubinti. Tokių sąlygų kontekste jau pradedama kalbėti ir apie reikalingą valstybės įsikišimą, su galimybe gyventojams suteikti mokestinį kreditą. JAV veikiantys bankai taip pat jau ruošiasi „juodai dienai“ ir kaupia krepšelius galimiems paskolų nuostoliams padengti, kai didžioji dalis amerikiečių jau prabyla gyvenantys nuo algos iki algos.

Tačiau dabar didžiausia problema yra susijusi ne su būsto įperkamumu, bet su jį įsigijusių asmenų padėtimi, kurie tokiam pirkiniui yra pasiėmę paskolas iš bankų. Europos centriniam bankui (ECB) nuo 0 pradėjus kelti palūkanas, mokestinį botagą jau jaučia visi, turintys būsto paskolas. Socialdemokratas Gintautas Paluckas jau net neslepia, kad dabartinis įmokų didėjimas – dar ne ta riba, mat jos gali išaugti ir dvigubai^[1].

Anot G. Palucko, dabar ECB palūkanas gali didinti iki 5 proc., kas reiškia, kad būsto palūkanos žmonėms gali didėti iki 7 proc. (įskaičiavus palūkanas, mokamas vietiniams bankams). Įmokos kai kuriems būsto kredito gavėjams net dvigubės – pavyzdžiui, pasiėmę 100 tūkst. eurų dydžio paskolas asmenys per metus papildomai sumokės 7 000 eurų, o per mėnesį – apie 650 eurų, kas yra daugiau nei minimalus atlyginimas.

Kita vertus, būdų padėti žmonėms yra ir valstybė galėtų pradėti apie juos svarstyti. Parlamentaro teigimu, vieni iš tokių – tai derybos su bankais, mokėjimo terminų derinimas sudarant ir išdėstant mokėjimo grafikus, kritiniais atvejais – net mokestinės užskaitos ar kompensacijos prastesnėje finansinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms.

Siūlo sudaryti galimybę laikinai pasiskolinti iš savo jau sumokėtų mokesčių

Socialdemokratė Rasa Budbergytė pasiūlė į augančius mokesčius reaguoti sukuriant mokestinio kredito sistemą^[2]. Kitaip tariant, žmogus galėtų pasiskolinti tam tikrą sumą iš savo paties sumokėtų mokesčių ir arba tam tikrą laiką jų nemokėti, arba mokėti atitinkamai mažesnius mokesčius.

Pasak R. Budbergytės, šiame modelyje didžiausiu smuiku grotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri paruoštų virtualią sąskaitą, kurioje matytųsi, kiek asmuo yra sumokėjęs mokesčių ir kiek gali iš tos sąskaitos pasiskolinti. Kaip pavyzdį parlamentarė pateikė galimybę iš savo per tris metus sukauptų mokesčių sumos pasiskolinti penktadalį.

Tokia sistema tik padidintų naudą valstybei, mat žmonės ir šeimos neatsidurtų užribyje, antstoliams tektų mažiau darbo, o grąžindamas mokestinę paskolą gyventojas dar ir grąžintų šiek tiek daugiau.

Dėl didėjančios mokestinės naštos labiausiai bijoma susirgti ir netekti darbo

Lietuviai nuo seno pasižymi kaip itin darbšti tauta, kuriai nesvetimas ir sunkus darbas. Tačiau kai kuriais atvejais žmogus yra tiesiog priverstas dirbti daug ir sunkiai todėl, kad jį slegia didžiulė augančių mokesčių našta. Galbūt todėl dauguma esame įpratę dirbti net ir tuomet, kai sergame, nes šiais laikais, turint įsipareigojimų, net sirgti tampa tikra prabanga.

Gyventojų atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų turi finansinių įsipareigojimų, o iš jų daugiau nei pusė labiausiai bijo netekti darbo, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) – tapti nedarbingais dėl sunkios ligos^[3].

Skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik penktadalis paskolas turinčių žmonių bijo netekti darbingumo dėl onkologinės ligos, 16 proc. – dėl traumos, o dar 15 proc. apklaustųjų labiausiai gąsdina mirtis. COVID-19 infekcijos teigė bijantys vos 3 proc. respondentų.

Visgi, krizės akivaizdoje beveik pusė gyventojų teigė nežinantys, kad yra tokia galimybė apsidrausti būsto kreditą, kas reikiamu metu gali netgi labai pasitarnauti. „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė atkreipė dėmesį, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, jog net 48 proc. lietuvių nėra girdėję apie tai, kad galima apsidrausti būsto kredito įmokas. Anot jos, jau praktikoje pasitaikė atvejų, kai po netikėtos mamos mirties mažamečiams vaikams likusias skolas padengė draudimo bendrovė^[3].

Pasak G. Štuopės, vidutiniškai paskolos įmokų draudimas per mėnesį kainuoja iki 8 eurų, bet reikiamu metu jis gali virsti tikra finansine pagalba.

Susiduriantys su sunkumais raginami nedelsti ir kartu su bankais ieškoti sprendimų

Kartais ima ir nutinka „gyvenimas“ – žmogus netenka darbo, pagrindinio šeimos išlaikytojo ar susiduria su finansiniais sunkumais. Tokiais atvejais bankai rekomenduoja nedelsti ir galimybių susimokėti būsto kredito įmokas ieškoti jau iškart sužinojus apie nedėkinga vaga pakrypusią situaciją.

Anot „Luminor“ Būsto kredito produkto vadovės Žydros Rakauskaitės, remiantis su nekilnojamu turtu susijusio kredito įstatymu, atveju, kai paskolą turinčio asmens pajamos sumažėja daugiau nei trečdaliu, paskolos mokėjimus esą galima atidėti iki 3 mėnesių, o prireikus ilgesnio laikotarpio jau reikia kreiptis į banką ir su banko specialistu individualiai aptarti galimus paskolos įmokų grąžinimo variantus^[4].

SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė teigė, kad priklausomai nuo aplinkybių paskolos įmokų mokėjimą galima atidėti laikotarpiui nuo 3 iki 6 mėnesių, o kartais ir ilgiau. Tačiau greta su įmokų atidėjimu koja kojon turi žengti ir kitų nebūtinųjų išlaidų susimažinimas. Pasak jos, retesniais atvejais, kai būsto paskolų turėtojai susiduria su didesniais finansiniais sunkumais, gali būti svarstomi ir kiti paskolos restruktūrizavimo būdai, pavyzdžiui: ilginamas paskolos laikotarpis, keičiamas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodas.

Užsienio bankai jau ruošiasi vėluojančioms įmokoms

O štai pasaulyje bankai taip pat aktyviai ruošiasi ekonominiam nuosmukiui ir jau nebesižarsto paskolomis į kairę ir į dešinę, todėl nusprendė sugriežtinti pinigų skolinimo standartus ir daugiau lėšų atidėti galimiems paskolų nuostoliams padengti^[5].

Skelbiama, kad ketvirtąjį 2022-ųjų ketvirtį „Capital One Financial Corp.“ jau atidėjo maždaug milijardą dolerių galimiems paskolų nuostoliams padengti, kas yra 33 % daugiau nei praėjusį ketvirtį. Tuo tarpu „American Express Co.“ savo finansinius rezervus padidino daugiau kaip 25 % ir atsidėjo beveik pusę milijardo dolerių. Teigiama, kad abi šios bendrovės prieš metus jau buvo panaudojusios šiuos „juodai dienai“ skirtus fondus.

Kai kuriose vartojimo paskolų verslo srityse vėlavimo lygis viršijo prieš pandemiją buvusį lygį – pavyzdžiui, įmonėje „Ally Financial Inc.“ ketvirtąjį ketvirtį automobilių įsigijimui suteiktų paskolų, kurių mokėjimo terminas buvo pradelstas daugiau kaip 60 dienų, procentinė dalis padidėjo nuo 0,48 % prieš metus iki 0,89 %.

„Discover Financial Services“ pranešė, kad daugiau kaip 2 % jos privačių studentų paskolų buvo pradelstos 30 ar daugiau dienų, kas yra pusę procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Ekonomikos raida gali būti blogesnė, bet didesnio sukrėtimo kol kas nesitikima

Kad ekonominė situacija Lietuvoje ir pasaulyje neina geryn, pritarė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas. Jo teigimu, nors Lietuvos ekonomika šių metų pirmąjį pusmetį neišvengs iššūkių, didelio ekonominio sukrėtimo kol kas nesitikima.

„Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 1,7 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, buvo 0,4 proc. mažesnė. Tai vienas didžiausių ketvirtinių ekonomikos aktyvumo nuosmukių nuo pasaulinės finansų krizės laikų. Didžiausią įtaką tokiai ekonomikos raidai turėjo apdirbamoji gamyba, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikla ir nekilnojamo turto operacijų veikla. Vis dėlto pastebėtina, kad dėl spartaus augimo 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika praėjusiais metais padidėjo 2,2 proc.“ – komentavo D. Imbrasas^[6].

Ekonomistas pastebėjo, kad brangusios gamybos žaliavos ir energija bei sumažėjusi paklausa neigiamai paveikė Lietuvos apdirbamosios pramonės gamybos rezultatus. 2022 metų paskutinį ketvirtį apdirbamosios gamybos (išskyrus rafinuotus naftos produktus) pardavimai per ketvirtį sumenko 2,0 proc.

Pernai metais daugelyje sektorių fiksuotas aktyvus pardavimų kritimas

Didžiausias pardavimų krytis buvo stebėtas chemijos pramonėje, taip pat reikšmingai pardavimai krito ir medienos bei baldų, o taip maisto pramonėje^[6].

Dėl aukštos infliacijos sunkiau atsigavo ir mažmeninė prekyba. Pernai metų paskutinį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta buvo 1,2 proc. mažesnė nei ankstesnį ketvirtį ir 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus.

Labiausiai smuko ne pirmojo būtinumo prekių pardavimai – ypatingai informacinių ir ryšių technologijų įrangos, kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų, drabužių ir avalynės.

Pardavimai menko ir transporto sektoriuje, taip pat ir profesinėje, mokslinėje ir techninėje bei administracinėje ir aptarnavimo veiklose. Tačiau tuo pat metu pardavimai didėjo informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto operacijų bei apgyvendinimo ir maitinimo veiklose.

Ekonominę stagnaciją parodė išlikęs vangus statybų sektorius. Kas mėnesį skelbiami statybos veiklos pardavimų duomenys atskleidė, kad praėjusių metų pabaigoje šiek tiek suaktyvėjo inžinerinių statinių statyba, gyvenamųjų pastatų darbų apimtis reikšmingai nepakito, o negyvenamųjų pastatų – sumažėjo.

Vis daugiau amerikiečių gyvena nuo algos iki algos

JAV pastebima, kad vis daugiau amerikiečių jau nebeturi pakankamai santaupų, kad galėtų užsitikrinti orų gyvenimą nelaukdami sekančio atlyginimo. Naujai paskelbta „LendingClub“ ir PYMNTS ataskaita parodė, kad gruodžio mėnesio duomenimis, 64 % JAV vartotojų gyveno nuo algos iki algos^[7].

Tokių asmenų skaičius sudarė apie 166 mln. ir, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 3 %.

Net 51 proc. gyventojų, uždirbančių daugiau kaip 100 000 JAV dolerių per metus, nurodė praėjusį mėnesį gyvenę nuo algos iki algos, palyginti su 42 proc. pernai metais. 16 proc. gyventojų nurodė susiduriantys su sunkumais apmokant mėnesio sąskaitas.

Ataskaita parodė, kad gruodžio mėnesį du trečdaliai 50-100 000 JAV dolerių uždirbančių asmenų ir daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 %) mažiau nei 50 000 dolerių pajamų per metus gaunančių asmenų gruodžio mėnesį gyveno nuo algos iki algos.