Briuselyje bręsta naujas veto: Bulgarija stabdo ES sankcijas Rusijai dėl patriarcho ir „Lukoil“ milijardieriaus

ES ambasadoriai derina 21-ąjį sankcijų paketą Rusijai, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas

Europos Sąjungos ambasadoriai birželio 26 d. Briuselyje svarsto pataisytą 21-ojo sankcijų paketo Rusijai kompromisą. Paketas nukreiptas į Rusijos finansų sektorių, naftos pajamas, šešėlinį laivyną, kriptovaliutų platformas, žuvies importą, dvejopo naudojimo prekes ir asmenis, siejamus su Rusijos karu prieš Ukrainą.

Šis sankcijų paketas dar nėra priimtas. ES sankcijoms reikia visų 27 valstybių narių pritarimo, todėl net vienos šalies veto gali sustabdyti visą sprendimą arba priversti išbraukti ginčijamus punktus. Deryboms papildomą spaudimą kelia liepos 15 d. terminas, susijęs su rusiškos naftos kainos lubų peržiūra.

Europos Sąjunga birželio 15 d. jau priėmė atskirą sankcijų rinkinį, kuriuo į sąrašus įtraukė 34 asmenis ir 47 subjektus. Birželio 25 d. ES Taryba taip pat pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai dar metams – iki 2027 m. liepos 31 d. Tačiau platesnis 21-asis paketas, apie kurį dabar kalbama Briuselyje, tebėra derybų stadijoje.

Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas grasina blokuoti paketą dėl patriarcho Kirilo

Didžiausias politinis ginčas kilo dėl siūlymo į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą. Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas pareiškė, kad jo šalis vetuos Europos Komisijos siūlymą, jeigu patriarchas Kirilas nebus išbrauktas iš sąrašo.

R. Radevas savo poziciją aiškino religiniais, istoriniais ir kultūriniais argumentais. Bulgarijos naujienų agentūra BTA citavo jo žodžius, kad „nereikia maišyti politikos su religija“, o Rusijos ortodoksija esą susijusi su Bulgarijos istorine atmintimi apie išsivadavimą iš Osmanų imperijos valdžios.

Patriarcho Kirilo įtraukimas į ES sankcijų sąrašą nėra nauja idėja. Europos Sąjunga tą bandė padaryti dar 2022 m., tačiau tada šį žingsnį blokavo Viktoro Orbáno vadovaujama Vengrija. Dabar panašią stabdymo funkciją prisiėmė naujoji Bulgarijos vyriausybė.

Sofija priešinasi ir sankcijoms Vagito Alekperovo atžvilgiu dėl „Lukoil“ interesų

Antras Bulgarijos ginčijamas vardas – Rusijos naftos bendrovės „Lukoil“ įkūrėjas Vagitas Alekperovas. BTA duomenimis, R. Radevas birželio 19 d. Briuselyje pareiškė, kad Bulgarija nepalaikys sankcijų, jeigu V. Alekperovas liks siūlomame sąraše.

Bulgarijos premjeras argumentuoja, kad toks sprendimas galėtų pakenkti šalies energetiniams interesams. Jis pabrėžė, kad „Lukoil“ yra susijusi su Bulgarijos naftos perdirbimo sektoriumi, o pati bendrovė yra pateikusi 3 mlrd. eurų arbitražo ieškinį prieš Bulgarijos valstybę.

V. Alekperovas pasitraukė iš „Lukoil“ prezidento pareigų ir direktorių valdybos 2022 m., kai Vakarai įvedė sankcijas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. BTA nurodo, kad pagal 2022 m. bendrovės informaciją jis tuo metu valdė 3,12 proc. balsavimo teisių suteikiančių akcijų ir buvo naudos gavėjas iš dar 5,43 proc. akcijų per šeimos fondus ar patikos struktūras.

Naftos kainos lubos tapo centriniu naujo sankcijų paketo klausimu

Vienas svarbiausių 21-ojo paketo elementų – rusiškos naftos kainos lubų peržiūra. Dabartinė viršutinė riba siekia 44,10 JAV dolerio už barelį, o Europos Komisija siūlo ją įšaldyti dar šešiems mėnesiams, kad Maskva negautų papildomų pajamų dėl išaugusių pasaulinių naftos kainų.

Reuters birželio 9 d. skelbė, kad paketas numato įšaldyti kainos lubas dabartiniame lygyje, kai „Brent“ naftos ateities sandoriai tuo metu buvo virš 90 JAV dolerių už barelį. Euronews birželio 26 d. nurodė, kad Rusijos „Urals“ žaliava po Artimųjų Rytų konflikto buvo pabrangusi, bet vėliau atpigo ir prekiavo apie 58 JAV dolerius už barelį.

Naftos kainos lubų mechanizmas leidžia trečiosioms šalims pirkti rusišką naftą, jeigu sandoriuose naudojamos Vakarų laivybos, draudimo ar finansinės paslaugos ir neviršijama nustatyta kaina. Tikslas – išlaikyti naftą pasaulinėje rinkoje, bet apriboti Rusijos pajamas, kuriomis finansuojamas karas prieš Ukrainą.

Naujos sankcijos taikytųsi į bankus, kriptovaliutas, žvejybą ir šešėlinį laivyną

Reuters duomenimis, 21-asis paketas siūlo į sankcijų sąrašus įtraukti apie 170 asmenų ir subjektų. Tarp jų – beveik 90 bankų, o tai būtų didžiausias vienu metu sankcionuojamų Rusijos finansų institucijų skaičius nuo plataus masto karo pradžios.

Siūlomos priemonės apima turto įšaldymą, kelionių draudimus, sandorių draudimus ir ribojimus kriptovaliutų platformoms, kurios, ES vertinimu, padeda Rusijai apeiti Vakarų ribojimus. Europos Komisija taip pat siūlo riboti Rusijai skirtų suskystintų gamtinių dujų tanklaivių pardavimą ir įtraukti dar 30 laivų į Rusijos šešėlinio laivyno sąrašą.

Pirmą kartą siūlomi platesni ribojimai Rusijos žuvies importui, įskaitant produktus, kurie kai kurioms ES valstybėms svarbūs tiekimo grandinėse. Dėl to dalis valstybių nerimauja dėl menkių ir Aliaskinių rudagalvių menkių tiekimo, o tanklaivių pardavimo draudimas kelia papildomų ekonominių klausimų laivybos sektoriui.

Sankcijų derybos rodo augančią įtampą tarp bendros ES politikos ir nacionalinių interesų

Briuselio derybos dėl sankcijų Rusijai vis labiau primena ne tik geopolitinę, bet ir vidaus ekonomikos dėlionę. Viena vertus, Europos Sąjunga siekia mažinti Maskvos pajamas iš energetikos, užkirsti kelią sankcijų apėjimui ir spausti Rusijos finansų sistemą. Kita vertus, kai kurios valstybės narės vertina konkrečią žalą savo energetikai, tiekimui, verslui ir politinei aplinkai.

Bulgarijos pozicija šiuo metu yra ryškiausias pavyzdys, kaip viena valstybė gali sulėtinti visą ES sankcijų procesą. R. Radevas pabrėžia, kad Sofija neblokuos bendrų sprendimų dėl Ukrainos europinės integracijos, tačiau sankcijų pakete reikalaus atsižvelgti į Bulgarijos ekonominius ir religinius argumentus.

Jeigu kompromisas bus rastas, 21-asis ES sankcijų paketas Rusijai gali būti patvirtintas iki liepos 15 d. Jeigu ne, Briuseliui teks rinktis tarp griežtesnio paketo su veto rizika ir siauresnio susitarimo, kuris išsaugotų ES vienybę, bet sumažintų spaudimą Maskvai.