K. Budrys ragina ES griežtinti sankcijas Rusijai
Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir toliau tęsia griežtą Lietuvos diplomatinę liniją. Neseniai prabilęs apie naujo prezidentinio lėktuvo poreikį, dabar politikas ragina Europos Sąjungą dar labiau didinti spaudimą Kremliui – į 21-ąjį sankcijų paketą įtraukti didžiausias Rusijos energetikos bendroves.
Artėjant ES Užsienio reikalų tarybos posėdžiui Briuselyje, ministras išreiškė viltį, kad Bendrijos valstybėms pagaliau pavyks susitarti dėl naujų ribojamųjų priemonių. Lietuvos siūlymas – sankcijų sąrašą papildyti tokiomis Rusijos įmonėmis kaip „Rosatom“, „Lukoil“ ir kitomis strateginės reikšmės energetikos bendrovėmis, kurios, Vilniaus vertinimu, padeda Maskvai išlaikyti karo finansavimą[1].
„Turime dar neužbaigtų reikalų. Tokių, kaip 21-asis sankcijų paketas, dėl kurio dar nepasiekėme susitarimo. (…) Lietuva siūlė tarp sankcijų įtraukti pagrindines Rusijos energetikos bendroves, tokias kaip „Rosatom“, „Lukoil“ bei kitas, taip pagaliau sustabdant Rusijos karo mašinos finansavimą“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Pasak jo, nors ES jau yra pritaikiusi sankcijas daliai Rusijos įmonių, susijusių su hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis, didžiausi nesutarimai tarp valstybių narių vis dar kyla dėl energetikos sektoriaus.
Budrys: reikia užkirsti kelią ir Rusijos SND eksportui
Ministras pabrėžė, kad vien sankcijų nepakanka – būtina uždaryti ir likusias spragas, leidžiančias Rusijai uždirbti iš energetikos eksporto. Viena jų – suskystintos naftos dujos (SND). Nors Europos Sąjunga nuo šių metų pradžios rusiškų SND nebeimportuoja, kai kurios Europos bendrovės vis dar teikia paslaugas, leidžiančias šią produkciją eksportuoti į trečiąsias šalis.
„Tai taip pat turime stabdyti, nes tai reikšmingai prisideda prie Rusijos veiksmų finansavimo“, – pabrėžė K. Budrys.
Kartu ministras įspėjo, kad derybos dėl kiekvieno naujo sankcijų paketo tampa vis sudėtingesnės, nes dalis ES valstybių pirmiausia gina savo ekonominius interesus.
„Matome, kad su kiekvienu nauju paketu – kuo daugiau ekonominio intereso turi šalis narė, tuo labiau ji siekia vesti diskusijas. Tai labai pavojinga tendencija“, – teigė K. Budrys.
Rengiamas 21-asis ES sankcijų paketas bus nukreiptas į Rusijos energetikos, bankininkystės ir prekybos sektorius. Juo siekiama dar labiau sumažinti Kremliaus finansines galimybes tęsti karą Ukrainoje.
„Draugauti“ nesiruošia ir su Kinija?
Tuo tarpu K. Budriui artimiausiais mėnesiais teks vienas svarbiausių politinių išbandymų – santykių su Kinija normalizavimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga pareiškė, kad būtent pažanga šiuo klausimu gali lemti ministro politinę ateitį.
Pasak jo, K. Budrys yra įsipareigojęs įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą tikslą atkurti diplomatinius santykius su Pekinu iki tokio lygio, kokį palaiko kitos Europos Sąjungos valstybės. Jei iki metų pabaigos reikšmingo proveržio nebus, ministro darbą vertins premjeras Mindaugas Sinkevičius, atsižvelgdamas į tai, ar pažangą sustabdė objektyvios aplinkybės, ar politinės valios stoka.
Pats K. Budrys yra pabrėžęs, kad tolesnė Lietuvos ir Kinijos santykių kryptis priklausys naujosios Vyriausybės sprendimams. Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigia matantis pirmuosius ženklus, jog Pekinas yra pasirengęs atnaujinti dialogą su Lietuva.
Vis dėlto Kinijos klausimas ir toliau kelia diskusijų šalies politikoje – opozicija perspėja, kad santykių normalizavimas neturėtų vykti Lietuvos ryšių su Taivanu ar strateginės partnerystės su Vakarų sąjungininkais sąskaita. Taigi būtent K. Budrio gebėjimas rasti pusiausvyrą tarp dialogo su Pekinu ir Lietuvos užsienio politikos prioritetų gali tapti vienu svarbiausių jo darbo vertinimo kriterijų.
