Naujieji metai Bulgarijoje prasidėjo ne tik su 2026-aisiais, bet ir su nauja valiuta
Sausio 1-ąją Bulgarija oficialiai tapo 21-ąja euro zonos nare ir atsisveikino su nacionaline valiuta levu, kuri šalyje buvo naudojama nuo 1881 metų. Taip viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių prisijungė prie bendrosios valiutos klubo, aplenkdama tokias didesnes ir ekonomiškai stipresnes šalis kaip Lenkija, Čekija ar Vengrija.
Euro įvedimas laikomas paskutiniu Bulgarijos integracijos į Europos struktūras etapu – po narystės NATO, Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje. Tačiau šis žingsnis visuomenėje sutiktas nevienareikšmiškai: daliai gyventojų jis kelia optimizmą, kitai – nerimą ir pasipriešinimą.[1]
Miestų gyventojams euras siejasi su galimybėmis, o kaimuose kelia nepasitikėjimą
Jaunesni, miestų gyventojai ir verslūs bulgarai euro įvedimą dažniau vertina kaip galimybę. Daugelį metų šalyje kainos jau buvo nurodomos eurais, o apie 1,2 mln. užsienyje gyvenančių bulgarų pinigus namo siuntė būtent šia valiuta. Be to, nuo 1997 metų levų kursas buvo susietas su Europos valiutomis – iš pradžių su Vokietijos marke, vėliau su euru.
Vis dėlto vyresni, labiau konservatyvūs ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės euro įvedimą sutinka su baime. Levų pavadinimas, reiškiantis „liūtą“, daugeliui tapo nacionalinės tapatybės simboliu.
„Aš nenoriu euro ir man nepatinka, kaip jis mums buvo primestas“, – žiniasklaidai sakė 50-metis smulkaus verslo savininkas Todoras iš Gabrovo miesto. „Jeigu būtų referendumas, manau, kad 70 procentų žmonių balsuotų prieš.“
Referendumo idėją siūlė prezidentas Rumenas Radevas, tačiau vyriausybė ją atmetė.
Politinis nestabilumas ir kainų baimė temdo valiutos keitimą
Bulgarija euro įvedimą pasitinka sudėtingu politiniu laikotarpiu. Šalis per pastaruosius penkerius metus surengė septynerius parlamento rinkimus, o aštuntieji, tikėtina, įvyks artimiausiu metu. Gruodžio 11 dieną premjero Roseno Želiazkovo koalicinė vyriausybė pralaimėjo pasitikėjimo balsavimą po masinių protestų prieš 2026 metų biudžetą.
Dalis visuomenės euro bijo ir dėl galimo kainų augimo. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, lapkritį maisto kainos Bulgarijoje per metus padidėjo penkiais procentais – daugiau nei dvigubai viršydamos euro zonos vidurkį.
„Deja, kainos jau nebeatitinka kainų levais. 40 levų – tai ne 20, o 30 eurų už kai kuriuos produktus“, – žiniasklaidai sakė 33 metų konditerijos parduotuvės savininkas Turgutas Ismailas.
Protestų kampanija „Išsaugokime Bulgarijos levą“ šiemet sutraukė tūkstančius žmonių, o naujausios „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad 49 procentai bulgarų pasisako prieš bendrąją valiutą.
Pirmosiomis savaitėmis šalyje galios dvi valiutos, o levai išnyks vasarį
Sausio mėnesį Bulgarijoje leidžiama atsiskaityti ir levais, ir eurais, tačiau grąža turi būti duodama eurais. Nuo vasario 1 dienos levais atsiskaityti nebebus galima.
Iki birželio 30 dienos levus bus galima nemokamai išsikeisti bankuose ir pašto skyriuose, vėliau ši paslauga bus apmokestinta. Nors €1 vertas beveik dviejų levų (1,95583), valdžios institucijos įkūrė specialias stebėsenos grupes, kurios turėtų užkirsti kelią nepagrįstam kainų apvalinimui į viršų. Kai kur kainos netgi sumažintos – Sofijos viešojo transporto bilietai turėtų atpigti.
Siekdama sumažinti baimes dėl suvereniteto praradimo, Bulgarija pasirinko nacionalinius simbolius naujų euro monetų dizainui. Ant vieno euro monetos pavaizduotas šventasis Ivanas Rilietis, ant dviejų eurų – XVIII amžiaus vienuolis ir tautinio atgimimo veikėjas Paisijus Hilendarskis.
Smulkesniuose centuose – Madaros raitelis, VIII amžiaus uolos reljefas, laikomas ankstyvosios Bulgarijos valstybingumo simboliu.
Ar Bulgarija seks Baltijos šalių, ar Italijos pėdomis, parodys laikas
Ekspertai pastebi, kad euro įvedimo pasekmės gali būti labai skirtingos. Vieni mini vadinamąjį „Baltijos modelį“, kai Estija, Latvija ir Lietuva euro įvedimą derino su reformomis, investicijų skatinimu ir kova su korupcija.
Kiti įspėja apie „Italijos scenarijų“, kai po euro įvedimo sekė ilgi stagnacijos metai. „Bijau, kad būsime labiau panašūs į Italiją“, – sakė Sofijos arbatos parduotuvės savininkas Ognianas Enevas.
Premjeras R. Želiazkovas tuo metu tvirtina, kad euro įvedimas turės teigiamą ilgalaikį poveikį. „Bulgarija metus baigia su 113 mlrd. eurų BVP ir daugiau nei trijų procentų ekonomikos augimu, o tai mus priskiria prie penkių geriausių ES šalių“, – sakė jis, pridurdamas, kad infliacija „susijusi su augančia perkamąja galia, o ne su euro įvedimu“.
Su Bulgarijos prisijungimu eurą naudojančių europiečių skaičius išaugo iki daugiau nei 350 milijonų. Ar ši valiuta taps Bulgarijos ekonomikos šuolio simboliu, ar naujų įtampų šaltiniu, paaiškės artimiausiais metais.
