Lietuvoje būstas per metus pabrango 14,3 proc. – spartesnis brangimas fiksuotas tik dviejose ES šalyse

Lietuva pagal metinį būsto kainų augimą užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje

Lietuvoje būsto kainos 2026 m. antrąjį ketvirtį buvo 14,3 proc. didesnės nei prieš metus. Spalio 1 dieną paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, sparčiau jos kilo tik Portugalijoje ir Bulgarijoje. Visos Europos Sąjungos vidurkis siekė 4,7 proc., tad Lietuvos rodiklis jį viršijo daugiau kaip tris kartus.

Dar ryškesnis skirtumas matyti, lyginant du šių metų ketvirčius. Nuo sausio–kovo iki balandžio–birželio būstas Lietuvoje pabrango 5,0 proc. – daugiausia iš duomenis pateikusių ES valstybių. Bulgarijoje ketvirtinis augimas siekė 4,5 proc., Rumunijoje – 4,4 proc., o visoje ES – 1,2 proc.

„Eurostat“ būsto kainų indeksas apima namų ūkių įsigytus naujus ir anksčiau pastatytus butus bei namus. Jis matuoja kainų pokytį, todėl 14,3 proc. rodiklis nereiškia, kad Lietuvos būstas yra trečias brangiausias ES. Šis skaičius taip pat neapibūdina vien Vilniaus ar vien naujos statybos butų rinkos.

Portugalijoje ir Bulgarijoje kainos kilo dar sparčiau nei Lietuvoje

Portugalijoje būstas per metus pabrango 16,5 proc., Bulgarijoje – 15,5 proc. Portugalijos rodiklis išliko didžiausias ES, nors pirmąjį šių metų ketvirtį metinis augimas ten buvo dar spartesnis – 17,8 proc. Bulgarijoje per tą patį laiką metinis augimas padidėjo nuo 14,8 iki 15,5 proc.

„Euronews“ kalbintas nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Mikkas Kalmetas Portugalijos kainų kilimą sieja su didele paklausa Lisabonoje, Porte ir pakrantės vietovėse. Tarp jo įvardytų veiksnių yra ribota nauja statyba, užsienio investicijos ir su turizmu susijusi būsto paklausa. Bulgarijos rinkoje ekspertas išskiria augančias gyventojų pajamas, skolinimosi sąlygas ir būsto pirkimą investicijai.

Dviženklį metinį kainų augimą užfiksavo ir dar šešios ES valstybės. Slovakijoje jis siekė 13,6 proc., Kroatijoje – 12,7 proc., Ispanijoje bei Rumunijoje – po 12,1 proc., Latvijoje – 11,4 proc., Vengrijoje – 10,2 proc. Šių šalių rezultatai skiriasi, nors jų visų būsto kainos per metus kilo gerokai sparčiau už ES vidurkį.

Vokietijoje būstas beveik nebrango, o Suomijoje ir Prancūzijoje pigo

Kitoje Europos būsto rinkos pusėje atsidūrė Suomija, Liuksemburgas ir Prancūzija. Palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, Suomijoje kainos sumažėjo 2,7 proc., Liuksemburge – 2,2 proc., Prancūzijoje – 0,8 proc. Tai buvo vienintelės trys ES šalys, kuriose „Eurostat“ užfiksavo metinį nuosmukį.

Skirtumai dideli ir tarp stambiausių ES ekonomikų. Ispanijoje būstas per metus pabrango 12,1 proc., Italijoje – 4,0 proc., o Vokietijoje – vos 0,6 proc. Prancūzijoje kainos tuo metu krito, nors visų keturių šalių rinkas veikia ta pati euro zonos pinigų politika.

Mikkas Kalmetas lėtesnį kainų augimą arba jų mažėjimą sieja su silpnesne paklausa, būsto įperkamumu ir jautrumu paskolų kainai. Prancūzijos atveju jis taip pat mini ekonominį neapibrėžtumą, dėl kurio dalis pirkėjų atideda sprendimus. Tai eksperto rinkų aiškinimas; „Eurostat“ paskelbti kainų indeksai patys savaime nenustato, kiek prie kiekvienos šalies pokyčio prisidėjo atskiras veiksnys.

Būsto kainų augimas

Lietuvos bankas fiksavo investicinių pirkimų augimą ir prastėjantį įperkamumą

Lietuvos bankas dar liepą skelbė, kad pavasarį būsto rinka išliko aktyvi, tačiau sandorių skaičius toliau nebeaugo. Paklausą palaikė investiciniai pirkimai: pirmąjį ketvirtį maždaug kas trečias būsto sandoris šalyje atitiko banko taikomą investicinio sandorio apibrėžimą. Vilniuje tokie pirkimai sudarė apie 40 proc., Kaune – 37 proc. sandorių.

Kainų augimas tiesiogiai veikė būsto įperkamumą. Lietuvos banko vertinimu, pavasarį būsto kainos kilo maždaug dvigubai sparčiau nei gyventojų darbo užmokestis, todėl uždirbamų pajamų santykis su perkamo būsto kaina prastėjo. Bankas šią išvadą grindė keliais Lietuvos rinkos kainų indeksais, kurių metinis augimas tuo metu svyravo nuo 12 iki 17 proc.

Naujų būstų pasiūla didėjo, tačiau nemaža jos dalis dar buvo statoma. Lietuvos banko nurodytais rinkos duomenimis, birželį didmiesčių pirminėje rinkoje buvo siūloma apie 10 tūkst. būstų – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Bankas didesnio jau pastatyto būsto pasiūlos prieaugio tikėjosi 2027 m. antroje pusėje.

Būsto ir nuomos kainos kilo skirtingu tempu, o palūkanos pasikeitė vėliau

Antrąjį ketvirtį visoje ES nuomos kainos per metus pakilo 3,0 proc., o perkamo būsto – 4,7 proc. Šie „Eurostat“ rodikliai matuoja skirtingus dalykus: vienas apima nuomininkų mokamas įmokas, kitas – įsigyjamo būsto kainų pokytį. Vien iš jų negalima nustatyti, kiek konkrečiame mieste reikia uždirbti norint nusipirkti būstą.

Po laikotarpio, kurį apima naujieji kainų duomenys, pasikeitė skolinimosi aplinka. Rugsėjo 10 dieną Europos Centrinis Bankas nusprendė tris pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto. Sprendimas įsigaliojo rugsėjo 16-ąją, todėl jis negalėjo paveikti „Eurostat“ užfiksuotų balandžio–birželio sandorių kainų.

Naujausioje statistikoje matomas 2026 m. antrojo ketvirčio vaizdas: Lietuva buvo trečia ES pagal metinį būsto kainų augimą ir pirma pagal ketvirtinį pokytį. Kito, trečiojo ketvirčio, būsto kainų duomenis „Eurostat“ numato paskelbti 2027 m. sausio 11 dieną. Jie parodys, kaip rinka keitėsi vasarą ir rugsėjį.