Dėl žaliojo kurso nukenčia šalių ekonomika?
Europos Komisija (EK) 2025 metais peržiūrėjo Europos Sąjungos (ES) žaliąsias taisykles. Dalis valstybių guodžiasi, esą joms taikomi pernelyg dideli reikalavimai atitikti dabartinę tvarumo kartelę. Nepaisant aplinkosaugos organizacijų, stovinčių su skydais ir sakančių, jog nesilaikant žaliojo kurso sulauksime klimato kaitos ir išvysime nykstančią biologinę įvairovę, Briuselis galvoja kitaip[1][2]. Manoma, kad tvarumo programai išleidžiama per daug pinigų, dėl ko kenčia šalių ekonomika. Tad reikia imtis perversmo.
Jei pokyčiai įsigalės, visų pirma, bus gerokai sumažinti reikalavimai įmonėms, stebinčioms aplinkosaugos ir žmogaus teisių pažeidimus pasaulinėse įmonių tiekimo grandinėse. Taigi, atsipalaiduoti galės po padidinamuoju stiklu buvusios ES įmonės, kurios dalį savo lėšų leido šiems prioritetams.
Čia pat kyšo žaliųjų ir centro kairiųjų grupių ausys, nepritariančios šiam žingsniui:
„Toks nutarimas gali sukelti rimtų pasekmių“, – prasitarė nevyriausybinės organizacijos „ShareAction“ ES politikos vadovė Maria van der Heide. Ji tikina, jog negalima išbraukti tvarumo teisės aktų; neva jie apsaugo nuo klimato kaitos bei žmogaus teisių pažeidimų. Maria van der Heide teigimu, jei bus imamasi įgyvendinti šiuos sprendimus, pasaulyje įsivyraus chaosas.
Įmonėms gali nebereikėti tikrinti tiekėjų dėl aplinkosaugos pažeidimų
Vasario 26 d. laukiamas įstatymo projektas. Jis iš esmės pakoreguotų šiuos punktus: tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), verčiančią įmones teikti ataskaitas apie savo poveikį aplinkai ir klimato riziką; įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (CSDDD), pagal kurią reikalaujama, jog jos tirtų ir spręstų žmogaus teisių bei aplinkosaugos pažeidimus pasaulinėje tiekimo grandinėje; „rėmus“, nurodančius, kiek turėtų būti skirta tvariai investicijai. Gali būti, kad į įstatymo projektą bus įtraukti ir anglies dioksido pasienio mokesčio pakeitimai.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) laikomas esmine priemonė kovojant su klimato kaita ir siekiant nulinės taršos tikslų. Per PADKM taikant anglies dvideginio taršos mokesčius importuojamiems į ES produktams, siekiama užtikrinti, kad į Europos rinką patenkantys gaminiai atitiktų tuos pačius aplinkosaugos standartus, kaip ir ES gaminami produktai. Tai viena iš priemonių įgyvendinant ES kovos su klimato kaita tikslus – iki 2030 m. sumažinti ne mažiau kaip 55 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų grynąjį kiekį ir užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pasiektas visos ekonominės veiklos poveikio klimatui neutralumas[3].
EK siūlo iš viso sušvelninti aštuonias žaliąsias taisykles, įskaitant reikalavimą, kad įmonės tikrintų tik savo tiesioginius tiekėjus, o ne tolimesnes tiekimo grandines. Kalbama ir apie galimybę atidėti žaliojo kurso įgyvendinimą, kurio privalėtų laikytis tik pačios didžiausios įmonės, kuriose dirba daugiau nei 1 000 darbuotojų ir kurių apyvarta siekia 450 mln. eurų. Nuo 2026 m. šios taisyklės būtų taikomos ir į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms bendrovėms, kuriose dirba vos 50 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta siekia 8 mln. eurų.
Įmonėms taipogi nebereikėtų teikti ataskaitų apie kitas įmones, kurios neigiamai veikia aplinką. Mat įmonės savo tiekėjus tikrintų tik kas penkerius metus. Manoma, kad toks „rankų atrišimas“ padės joms išsaugoti savo pinigus. Galiausiai, nebereikėtų nutraukti santykių su tiekėjais, neatitinkančiais aukštai iškeltų standartų.
Komisija taip pat nori sumažinti teisminių ginčų riziką įmonėms. Šiems pakeitimams bus uždegta žalia šviesa, jeigu tam ES Taryboje pritars šalys narės ir įstatymų leidėjai Europos Parlamente.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plane – 1,2 mlrd. eurų tvaresnio ūkininkavimo skatinimui
Tačiau dalis žmonių „verkia į pagalvę“, esą žaliojo kurso koregavimas sumažintų įmonių skaidrumą ir sulėtintų pažangą kovoje su klimato kaita. Kai kurios šalys juk nori būti lyderės tvarumo srityje. Šia tema prabyla ir Lietuva.
EK įsipareigojo per dešimtmetį sutelkti bent 1 trilijoną eurų tvarių investicijų, skirtų žaliojo kurso tikslams įgyvendinti[4]. 2025 metais visos ES šalys narės 2025–2027 m. privalo bent 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti aplinkosaugos ir klimato tvarumui skatinti[5]. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta skirti apie 1,2 mlrd. eurų tvaresniam ir aplinkai draugiškesniam ūkininkavimui skatinti. Šalies prezidentas Gitanas Nausėda dar šiemet pabrėžė tvarumo ir Europos žaliojo kurso svarbą Lietuvai bei visai Europos Sąjungai. Jo nuomone, iniciatyvos – labai svarbios užtikrinant ilgalaikį ekonomikos augimą, aplinkos apsaugą ir visuomenės gerovę. Tačiau svarstoma, kaip (ar) jo nuomonė pasikeistų, jei bus įvesti pakeitimai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat teigė, kad žaliasis kursas kenkia Vakarų šalių ekonomikai ir konkurencingumui. Jis pabrėžė tradicinių energijos šaltinių, tokių kaip nafta ir dujos, svarbą, skatindamas jų gavybą šūkiu „Drill, baby, drill“. Jo administracija įšaldė ir federalinę pagalbą, skirtą atsinaujinančiai energetikai ir su klimato kaita susijusioms iniciatyvoms, siekdama sumažinti išlaidas bei pertvarkyti federalines programas.
