Londone surengtas žygis už Jungtinės Karalystės grįžimą į Europos Sąjungą
Londone šeštadienį, birželio 20 d., surengtas „National Rejoin March IV“ žygis, kuriuo siekta pažymėti 10-ąsias 2016 m. „Brexit“ referendumo metines ir priminti reikalavimą Jungtinei Karalystei grįžti į Europos Sąjungą. Organizatoriai nurodė, kad eitynės prasidėjo vidurdienį prie Temple metro stoties ir baigėsi Parliament Square aikštėje.
ITV London skelbė, kad per sostinę žygiavo šimtai protestuotojų, raginusių Jungtinę Karalystę vėl tapti ES nare. Demonstracijoje dalyvavo proeuropietiškų judėjimų nariai, aktyvistai ir buvę politikai, o tarp organizatorių skelbtų kalbėtojų buvo Neilas Kinnockas, Layla Moran, Terry Reintke, Mike’as Galsworthy, Femi Oluwole, Richardas Corbettas ir Steve’as Bray.
Pats renginys vyko likus kelioms dienoms iki tikslios referendumo sukakties. 2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro rinkėjai balsavo, ar likti Europos Sąjungoje, ar ją palikti. Referendume 51,89 proc. balsavo už pasitraukimą, 48,11 proc. – už pasilikimą, tačiau faktinis Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES įvyko tik 2020 m. sausio 31 d.
Organizatoriai siekia, kad grįžimas į ES vėl taptų politinės darbotvarkės klausimu
„National Rejoin March“ organizatoriai save apibūdina kaip pilietinę kampaniją, kurios tikslas – grąžinti narystės ES klausimą į politinę darbotvarkę ir išlaikyti jį ten tol, kol Jungtinė Karalystė vėl taps Bendrijos nare. 2026 m. žygis Londone buvo pristatomas kaip renginys, skirtas 10-osioms „Brexit“ referendumo metinėms.
Organizatorių paskelbtas maršrutas ir renginio laikas rodo, kad demonstracija buvo suplanuota kaip simbolinis politinis veiksmas pačioje britų valdžios širdyje. Žygis nuo Temple stoties iki Parliament Square aikštės reiškė, kad pagrindinė žinutė buvo siunčiama ne Briuseliui, o Westminsteriui. Kitaip tariant, reikalavimas grįžti į ES pirmiausia nukreiptas į Jungtinės Karalystės politinę klasę.
Tokia taktika nėra nauja. 2018–2019 m. Londone vyko didžiulės „People’s Vote“ eitynės, kuriomis buvo reikalaujama antro referendumo dėl „Brexit“. Londono muziejus primena, kad 2019 m. kovo 23 d. žygis buvo vienas didžiausių demonstracijų sostinės istorijoje: organizatoriai kalbėjo apie milijoną dalyvių, o kiti vertinimai nurodė 300–400 tūkst. žmonių.
Britų nuomonė dėl „Brexit“ pastebimai pasikeitė, bet grįžimas į ES lieka politiškai sunkus
YouGov birželio 9 d. paskelbti duomenys rodo aiškų viešosios nuomonės poslinkį. 57 proc. britų mano, kad Jungtinė Karalystė buvo neteisi balsuodama už pasitraukimą iš ES, įskaitant 23 proc. 2016 m. „Leave“ rinkėjų. Šeši iš dešimties apklaustųjų teigia, kad „Brexit“ buvo nesėkmė.
Tačiau parama grįžimui į ES nėra besąlyginė. YouGov nurodo, kad 55 proc. britų remtų Jungtinės Karalystės grįžimą į ES, bet tik 35 proc. pritartų tam, jeigu šalis turėtų grįžti be ankstesnių išimčių. Tai svarbu, nes ankstesnė JK narystė buvo išskirtinė: šalis nebuvo euro zonoje, nepriklausė Šengeno erdvei ir turėjo specialų biudžeto kompensacijos mechanizmą.
Būtent čia prasideda politinė realybė, kurią protestų šūkiai dažnai supaprastina. Grįžimas į ES teoriškai įmanomas pagal stojimo procedūras, tačiau jis nebūtinai vyktų tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis Jungtinė Karalystė buvo narė iki 2020 m. Todėl klausimas „grįžti ar negrįžti“ praktiškai virstų daug sudėtingesniu klausimu – kokiomis sąlygomis ir kokią suvereniteto dalį Londonas sutiktų vėl perduoti Briuseliui.
Nauja apklausa rodo, kad ir Europos Sąjungos piliečiai labiau linkę priimti JK atgal
Europos užsienio santykių tarybos 2026 m. apklausa rodo, kad 66 proc. 15 ES šalių gyventojų remtų Jungtinės Karalystės grįžimą į Europos Sąjungą. „The Guardian“, remdamasis ECFR duomenimis, skelbė, kad ypač stipri parama fiksuota Nyderlanduose ir Danijoje, kur ji siekė 75 proc. Tai rodo, kad „Brexit“ po dešimtmečio daugelyje ES šalių nebėra vertinamas kaip užkrečiamas pavyzdys, o veikiau kaip klaida, kurią būtų galima taisyti.
ECFR taip pat nurodo, kad trys ketvirtadaliai britų nori artimesnių santykių su ES. Apklausos autoriai teigia, kad dalis ankstesnių „raudonųjų linijų“ silpnėja: dauguma britų atviresni glaudesnei ekonominei integracijai, o dalis rinkėjų net sutiktų su laisvesniu judėjimu mainais į geresnes prekybos sąlygas.
Vis dėlto palanki visuomenės nuomonė nėra tas pats, kas oficiali stojimo strategija. ES šalys gali norėti geresnių santykių su Londonu, bet narystės atkūrimas reikalautų vieningo valstybių narių pritarimo, ilgos derybų procedūros ir aiškaus britų politinio mandato. Šiuo metu tokio mandato Londone nėra.
Ekonominis „Brexit“ ginčas sustiprino grįžimo į ES judėjimą
„Reuters“ birželio 17 d. rašė, kad praėjus 10 metų po referendumo JK eksportuotojai vis dar prisitaiko prie prekybos už ES ribų. Ypač daug sunkumų patyrė mažesni maisto gamintojai, kuriems naujos muitinės procedūros, veterinariniai patikrinimai ir dokumentų našta apsunkino eksportą į Europos rinką. Reuters nurodė, kad JK maisto eksportas į ES 2021–2025 m. sumažėjo daugiau kaip 23 proc., o apie 20 tūkst. mažų įmonių nustojo eksportuoti.
JK Biudžeto atsakomybės biuras taip pat vertina, kad po „Brexit“ prekybos intensyvumas ilguoju laikotarpiu bus apie 15 proc. mažesnis, nei būtų buvęs Jungtinei Karalystei likus ES. OBR prielaida taip pat sieja mažesnį prekybos atvirumą su maždaug 4 proc. mažesniu potencialiu produktyvumu ilguoju laikotarpiu. Tai nėra vien politinis ginčas – šie skaičiai tapo svarbia proeuropietiško judėjimo argumentų dalimi.
Kritikai atsako, kad dalį ekonominių sunkumų lėmė ne tik „Brexit“, bet ir pandemija, energetikos krizė, karas Ukrainoje bei vidaus politinis nestabilumas. Vis dėlto net dalis 2016 m. pasitraukimą rėmusių verslininkų, kuriuos kalbino „Reuters“, pripažįsta nusivylimą tuo, kad žadėti privalumai taip ir netapo apčiuopiama ekonomine realybe.
K. Starmerio vyriausybė nori geresnių santykių su ES, bet ne žygio atgal į narystę
Premjeras Keiras Starmeris kol kas atmeta Jungtinės Karalystės grįžimą į Europos Sąjungą. „The Guardian“ birželio 17 d. rašė, kad K. Starmeris G7 susitikime pabrėžė nenorintis „žiūrėti atgal“ į „Brexit“ ir teigė siekiantis stipresnių, bet atskirų santykių su ES. Leiboristų programa atmeta grįžimą į Bendrąją rinką, muitų sąjungą ar laisvo judėjimo atkūrimą.
Tuo pat metu vyriausybė siekia vadinamojo santykių perkrovimo su ES. Liepos 22 d. Briuselyje numatomas naujas JK ir ES susitikimas, kuriame turėtų būti aptariami praktiniai klausimai, įskaitant jaunimo mobilumą, saugumą ir ekonominį bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad Londonas nori mažinti „Brexit“ žalą, bet kol kas nesiekia oficialiai atšaukti paties „Brexit“.
Todėl Londono žygis už grįžimą į ES labiau rodo ne artėjantį politinį sprendimą, o visuomenės spaudimo augimą. Po 10 metų „Brexit“ nebėra vien referendumo prisiminimas – jis tapo prekybos, migracijos, jaunimo galimybių, nacionalinio identiteto ir valstybės krypties klausimu. Kol valdžia kalba apie „perkrautus santykius“, gatvėje vis garsiau sakoma tai, ko Westminsteris dar vengia įrašyti į programą: dalis britų nori ne taisyti „Brexit“, o jį užbaigti grįžimu į Europos Sąjungą.
Šaltiniai
National Rejoin March. (2026). National Rejoin March IV London
https://marchforrejoin.co.uk/
ITV London. (2026). Hundreds march through capital calling to rejoin EU ahead of 10th Brexit anniversary
https://www.itv.com/news/london/2026-06-20/brexit-10-years-on-hundreds-march-through-capital-calling-to-rejoin-eu
The Electoral Commission. (2022). Report: 23 June 2016 referendum on the UK’s membership of the European Union
https://www.electoralcommission.org.uk/research-reports-and-data/our-reports-and-data-past-elections-and-referendums/report-23-june-2016-referendum-uks-membership-european-union
Council of the European Union. (2020). Brexit: UK leaves EU after 47 years
https://ec.europa.eu/newsroom/councileu/items/663312/en
YouGov. (2026). What do Britons think of Brexit, 10 years since the referendum?
https://yougov.com/en-gb/articles/54925-what-do-britons-think-of-brexit-10-years-since-the-referendum
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo svarbią temą apie Brexit ir jo pasekmes, todėl jis yra vertas skaityti lietuvių skaitytojui, norinčiam susipažinti su šiuo klausimu.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie įvykusį renginį ir viešąją nuomonę dėl Brexit, remiasi patikimais šaltiniais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbią temą, susijusią su Jungtinės Karalystės santykiais su Europos Sąjunga, ypač šiuo metu, kai visuomenės nuomonė apie 'Brexit' keičiasi. Tai gali sudominti Lietuvos auditoriją, ypač dėl geopolitinių ryšių ir Europos integracijos klausimų.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie protestą Londone, kuris atspindi visuomenės nuomonę ir politinę situaciją po 'Brexit'. Jis skatina diskusiją apie Jungtinės Karalystės narystės ES klausimą, kas yra aktualu tiek britams, tiek europiečiams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie žygį Londone ir viešąją nuomonę dėl Brexit, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame išlaikytas psichologiškai saugus tonas.
