Rekordinis pasitraukimas: Lietuva jau lenkia Estiją
Lietuvos pensijų sistemoje vyksta tai, ko dar prieš kelerius metus būtų buvę sunku įsivaizduoti. Vos per pirmąjį 2026 metų ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė beveik 40 proc. jos dalyvių. Toks mastas ne tik gerokai viršija prognozes, bet ir kelia klausimą, ar viena svarbiausių šalies pensijų reformų nepraranda pagrindo po kojomis.
Palyginimui, Estijoje, kuri dažnai minima kaip panašios reformos pavyzdys, pirmuoju etapu iš sistemos pasitraukė apie 20 proc. dalyvių. Lietuvoje šis rodiklis jau dabar beveik dvigubai didesnis. Dar svarbiau tai, kad iš kaupimo dažniausiai traukiasi 25–35 metų amžiaus gyventojai – būtent tie žmonės, kurie teoriškai turėjo daugiausia laiko sukaupti reikšmingą papildomą pensiją[1].
„Pažymėtina, kad pasitraukimo iš II pensijų pakopos mastas jau yra itin reikšmingas, tačiau jis gali toliau augti, kol nepasibaigė laikotarpis, kai gyventojai gali priimti sprendimą. Tokiu atveju II pensijų kaupimo pakopa taptų nišinė.“ – nurodė Fiskalinės stebėsenos centro vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.
Milijardas eurų „Sodrai“ – gera žinia tik iš pirmo žvilgsnio
Masinis pasitraukimas jau atnešė milijardines sumas į socialinio draudimo sistemą. Per pirmąjį šių metų ketvirtį į „Sodrą“ iš pensijų fondų buvo pervesta apie 1,3 mlrd. eurų. Tai reikšminga suma, turint omenyje, kad 2025 metų pabaigoje „Sodros“ rezervas siekė apie 4,5 mlrd. eurų.
Tačiau ekonomistai ragina šių pinigų nelaikyti netikėtai atsiradusiu finansiniu laimėjimu. Pasitraukusių gyventojų įmokos niekur nedingsta – jos tampa būsimais valstybės įsipareigojimais. Kitaip tariant, šiandien rezervas padidėja, tačiau kartu didėja ir ateityje mokėtinų pensijų našta.
Dėl to ekspertai perspėja, kad papildomos lėšos neturėtų būti vertinamos kaip laisvi pinigai, kuriuos galima skirti naujiems įsipareigojimams ar išlaidoms.
Senstanti visuomenė didina spaudimą pensijų sistemai
Antroji pensijų pakopa buvo kuriama kaip viena iš priemonių pasirengti visuomenės senėjimui. Idėja buvo paprasta – dalį būsimų pajamų žmonės sukaupia patys, todėl mažėja spaudimas valstybinei pensijų sistemai.
Tačiau mažėjant kaupiančiųjų skaičiui ši logika silpnėja. Kuo daugiau gyventojų pasitraukia iš kaupimo, tuo didesnė atsakomybė už jų pajamas senatvėje tenka „Sodrai“.
Demografinės prognozės šioje vietoje nėra palankios. Šiuo metu vienam pensinio amžiaus žmogui tenka daugiau nei trys darbingo amžiaus gyventojai, tačiau iki 2050 metų šis santykis gali sumažėti iki maždaug dviejų. Tai reiškia, kad vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turės išlaikyti vis daugiau pensininkų.
„Kuo didesnė dalis gyventojų pasitrauks iš kaupimo, tuo labiau silpnės II pensijų pakopos indėlis pajamoms senatvėje ir augs socialinio draudimo sistemos vaidmuo, užtikrinant norimą pajamų pakeitimo normą.“ – nurodė J. Mečkovski.
Ar Lietuva grįžta prie modelio, kuriame už pensijas atsako tik valstybė?
Pokyčiai jau kelia ir politinių diskusijų. Dėl mažėjančio kaupiančiųjų skaičiaus valstybės biudžete kasmet gali likti daugiau nei 150 mln. eurų, kurie anksčiau buvo skiriami paskatoms dalyvauti pensijų kaupime.
Natūraliai kyla klausimas, kur šios lėšos turėtų būti nukreiptos. Viena dažniausiai minimų idėjų – dabartinių pensijų didinimas. Tačiau ekonomistai perspėja, kad trumpalaikis finansinis efektas neturėtų tapti pagrindu naujiems ilgalaikiams įsipareigojimams kurti.
Kaip svarsto ekonomistas, esą kol kas dar anksti skelbti antrosios pakopos pabaigą. Gyventojai sprendimą pasitraukti gali priimti iki 2027 metų pabaigos, todėl dabartiniai skaičiai dar gali keistis. Vis dėlto jau šiandien aišku, kad Lietuva išgyvena didžiausią pensijų sistemos pokytį per pastarąjį dešimtmetį.
Pasak jo, jei pasitraukimo mastas išliks panašus, gali būti, kad šalis pamažu grįžta prie modelio, kuriame pagrindinė atsakomybė už būsimas pensijas vėl tenka vien valstybinei sistemai. Tokiu atveju 2026-ieji gali būti prisiminti kaip lūžio metai Lietuvos pensijų istorijoje.
