Izraelis pirmą kartą prisipažino įvykdęs gaviklių operaciją Libane
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pirmą kartą viešai pripažino savo šalies dalyvavimą operacijoje Libane, kurios metu sprogo šimtai „Hezbollah“ grupuotės narių naudojamų pranešimų gaviklių[1].
„Gaviklių operacija ir lyderio Hassano Nasrallah likvidavimas buvo įvykdyti nepaisant gynybos institucijos aukšto rango pareigūnų ir už juos atsakingų asmenų politiniame ešelone pasipriešinimo“, – pranešė B. Netanyahu, kalbėdamas apie neseniai iš pareigų atleistą gynybos ministrą Yoavą Gallantą.
Izraelio sąsajas su minima operacija patvirtino ir premjero atstovas spaudai.
„B. Netanyahu sekmadienį patvirtino, kad jis uždegė žalią šviesą pranešimų gaviklių sprogdinimo operacijai Libane“, – sakė jo atstovas Omeras Dostri[2].
Izraelio valdžios sprendimas informuoti žiniasklaidą apie tai, kad Izraelis iš tiesų prisidėjo prie šios operacijos, yra gana netikėtas ėjimas.
Ekspertų teigimu, tai labiau susiję ne su kintančia Izraelio karine komunikacija, tačiau su viduje vykstančiomis politinėmis kovomis, mat bent jau Izraelio žiniasklaida šią naujieną interpretavo kaip netiesioginę Izraelio karinės vadovybės ir žvalgybos institucijos, taip pat tuometinio gynybos ministro Y. Gallanto kritiką.
Gaviklių operacija smogė ne tik „Hezbollah“ nariams, bet ir civiliams
Rugsėjo 17 d. Libane „Hezbollah“ nariams nugriaudėjo tūkstančiai sprogimų, kurių taikinys buvo jų gavikliai. Po dienos buvo nusitaikyta ir į radijo imtuvus.
Libano sveikatos apsaugos institucijų duomenimis, per sprogimus žuvo mažiausiai 37 žmonės, įskaitant keletą vaikų, ir buvo sužeista beveik 3 000 žmonių, daugelis iš jų – civiliai praeiviai.
Kitą dieną po to, kai visame Libane pradėjo sproginėti gavikliai ir kiti įrenginiai, dabar jau buvęs Izraelio gynybos ministras Y. Galantas tarsi pripažino savo šalies vaidmenį šioje operacijoje.
„IDF kartu su „Šin Bet“, kartu su „Mossad“, visais organais ir visais kadrais pasiekė puikių laimėjimų, o rezultatai yra labai įspūdingi“, – sakė jis rugsėjo 18 d. lankydamasis Ramat-Davido oro pajėgų bazėje Izraelio šiaurėje.
Teigiama, kad ši operacija buvo atsakas į „Hezbollah“ veiksmus, nutaikytus prieš Izraelį. Po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ beprecedentės atakos prieš Izraelį, kuri išprovokavo karą Gazos Ruože, „Hezbollah“ pradėjo nedidelio intensyvumo smūgius, norėdama paremti „Hamas“.
Izraelio premjeras konfliktuoja su buvusiu gynybos ministru
Vis dėlto, nepaisant išpildytos operacijos Libane, Izraelio premjeras B. Netanyahu ir buvęs gynybos ministras Y. Gallantas ne kartą konfliktavo dėl numatytos karinių veiksmų eigos.
Dar 2023 m. kovo mėnesį, B. Netanyahu atleido Y. Gallantą, kai jis ragino sustabdyti ginčytinų vyriausybės teismų pertvarkos planų teisėkūros procesą. Vis tik, mažiau nei po mėnesio jis buvo atstatydintas ir vadovavo Gynybos ministerijai, kai praėjusių metų spalio 7 d. „Hamas“ įvykdė teroro išpuolį Pietų Izraelyje.
Vis dėlto, praėjusį antradienį jis vėl buvo atleistas iš pareigų. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Y. Gallantas sakė, kad galiausiai buvo atleistas dėl savo pozicijos dėl būtinybės pašaukti Haredi vyrus į IDF, siekio grąžinti įkaitus iš Gazos Ruožo ir būtinybės sudaryti valstybinę tyrimo komisiją dėl spalio 7 d. įvykusio „Hamas“ teroro išpuolio ir po jo kilusio karo.
Pats premjeras teigė, kad vykstant karui Gazos Ruože, pasitikėjimas gynybos ministru tiesiog sumenko.
„Per pastaruosius kelis mėnesius pasitikėjimas sumenko. Atsižvelgdamas į tai, šiandien nusprendžiau baigti gynybos ministro kadenciją“, – sakoma B. Netanyahu pareiškime.
Teigiama, kad Y. Gallantas ne vieną mėnesį konfliktavo su B. Netanyahu ir dėl jo požiūrio į derybas dėl galimo įkaitų išlaisvinimo susitarimo. Izraelio žiniasklaida anksčiau šiais metais citavo Y. Gallantą, kuris privačiai parlamento komitetui sakė, kad įkaitų išlaisvinimo susitarimas „stringa… iš dalies dėl Izraelio“.
O B. Netanyahu biuras apkaltino Y. Gallantą „antiizraelietišku naratyvu“. Teigiama, kad Y. Gallantas norėjo, kad premjeras B. Netanyahu viešai pareikštų, jog Izraelis neturi planų perimti civilinio ir karinio valdymo Gazoje.
Naujuoju Izraelio užsienio reikalų ministru paskirtas politiniu maištininku save laikantis ir kadaise su ministru pirmininku varžęsis Gideonas Saaras. Jis vos prieš penkerius metus atvirai metė iššūkį ministrui pirmininkui B. Netanyahu siekdamas tapti Izraelio dešiniosios partijos „Likud“ lyderiu.
Buvęs žurnalistas ir teisininkas vėliau, 2020 metais, paliko „Likud“, sakydamas, kad vadovaujant B. Netanyahu ji tapo korumpuota, ir įkūrė dešiniojo sparno šalininkų partiją „Naujoji viltis“.
Pernai prasidėjus karui tarp Izraelio ir „Hamas“, G. Saaras prisijungė prie nepaprastosios padėties karo ministrų kabineto, o po to paliko administraciją. Rugsėjo mėnesį jis prisijungė prie B. Netanjahu vyriausybės kaip ministras be portfelio.
Y. Gallanto atleidimas paskatino masinius protestus
O vos paskelbus žinią apie Y. Gallanto pasitraukimą iš ministro posto, šalyje kilo protestų banga. Tel Avivo ir kitų miestų gatvių bei greitkelių eismas buvo sustabdytas, protestuojai ėmė deginti laužus, laužyti kelio užtvaras ir atitvarus, į įvykių vietas skubėjo policijos pareigūnai.
Protestuotojai, kalbėdami apie ministrą pirmininką B. Netanyahu vadino jį išdavimu, kaltino, kad jis nesiima pakankamai priemonių, kad daugiau nei prieš metus į nelaisvę paimti įkaitai būtų grąžinti namo.
Kai kurie protestuotojai taip pat kartojo 2023 m. masinių protestų prieš vyriausybės vykdomą teismų pertvarką mantrą: „Demokratija arba revoliucija!“
Grupė, atstovaujanti per spalio 7 d. išpuolį įkaitais paimtų žmonių šeimoms, taip pat pasmerkė B. Netanyahu žingsnį gynybos ministrą atleisti iš pareigų ir pavadino tai tolesnėmis pastangomis „sunaikinti“ išlaisvinimo susitarimą. Įkaitų ir dingusiųjų šeimų forumas paragino būsimąjį gynybos ministrą „aiškiai įsipareigoti nutraukti karą ir sudaryti visapusišką susitarimą dėl skubaus visų pagrobtųjų grąžinimo“.
