Prieš Libano „Hezbollah“ įvykdyta netikėta ataka per pranešimų gaviklius
Šimtai Libano ginkluotos grupuotės „Hezbollah“ narių buvo sužeisti po to, kai tuo pačiu metu ėmė sproginėti jų naudojami pranešimų gavikliai, pranešė naujienų agentūros.[1]
Stebėjimo kamerų filmuotoje medžiagoje matyti daugybė sprogimų. Viename iš vaizdo įrašų sprogimas įvyksta prekybos centre esančio žmogaus kišenėje.
Libano valdžia patvirtino, kad per sprogimus žuvo devyni žmonės ir beveik 2 750 buvo sužeisti, 200 iš jų yra kritinės būklės.
„Hezbollah“ pranešė apie dviejų savo kovotojų ir aštuonmetės mergaitės žūtį. Pasak AFP, ji buvo vieno iš organizacijos narių dukra.
Tarp sužeistųjų yra „Hezbollah“ kovotojai ir medikai, taip pat Irano ambasadorius Libane. Pasak Irano televizijos, jo gyvybei pavojus negresia, o sužalojimai buvo lengvi.
Libano valstybinė naujienų agentūra praneša, kad, be kita ko, sprogimai buvo girdimi pietiniame sostinės Beiruto rajone, kuris laikomas „Hezbollah“ tvirtove, taip pat keliuose kituose šalies regionuose.
Taip pat žinoma, kad keli pranešimų gavikliai sprogo šalia Libano esančioje Sirijoje. Sirijos sostinėje Damaske ir miesto pakraštyje buvo sužeista 14 žmonių, tačiau jų pilietybės nebuvo patikslintos, pranešė nepriklausoma stebėjimo grupė „Syrian Observatory for Human Rights“.
Neįvardytas „Hezbollah“ atstovas agentūrai „Reuters“ sakė, kad tai buvo didžiausia pastarojo laikotarpio organizacijos saugumo nesėkmė.
Sprogmenys galėjo būti paslėpti netikroje elektroninėje dalyje
Pasak BBC saugumo korespondento Franko Gardnerio, kuris mini neįvardytą buvusį britų armijos karininką, į pranešimų gaviklius galėjo būti patalpinta nuo 10 iki 20 gramų labai stiprių sprogmenų. Tada sprogstamieji įtaisai turėjo būti aktyvuoti naudojant specialų raidinį ir skaitmeninį pranešimą. Pirmasis asmuo, kuris tuomet panaudotų gaviklį, suaktyvintų įrenginį ir jis sprogtų, teigia ekspertas.
BBC korespondentas apskaičiavo, kad mažiau nei 1 proc. gaviklių sprogdinimų buvo mirtini, tačiau šimtai žmonių buvo sunkiai sužeisti, o incidentas buvo didelis psichologinis smūgis „Hezbollah“.[2]
Kodėl „Hezbollah“ reikia pranešimų gaviklių ir kokios gali būti sprogimų pasekmės?
Paulas Adamsas, BBC diplomatijos apžvalgininkas:
Sunku sugalvoti labiau baimę ir sumaištį sėjantį smūgį. „Hezbollah“ yra labai priklausoma nuo įvairių organizacijos darinių bendravimo.
Jau seniai nuspręsta atsisakyti mobiliųjų telefonų kaip pernelyg pažeidžiamų, kaip parodė dar 1996 m. Izraelio specialiųjų tarnybų įvykdytas vyriausiojo „Hamas“ atakų organizavimo inžinieriaus Jahjos Ajašo (Yahya Ayyash) nužudymas, panaudojus mobiliajame telefone buvusią bombą.
Šį kartą „Hezbollah“ nariai mirė prekybos centruose, gatvėse, automobiliuose, namuose ir net kirpyklose. Apie incidentus pranešta iš viso Libano, nuo Beiruto iki Bekaa slėnio ir net iš kaimyninės Sirijos. Nors sprogimai buvo nedideli, kai kurie baigėsi mirtinais sužalojimais.
Tuo metu, kai „Hezbollah“ ir Izraelis kariauja mažo intensyvumo karą, ši ataka pakenks „Hezbollah“ žmogiškiesiems ištekliams, ryšiams ir sakant, moralei.
Izraelis dar nekomentavo, kas vyksta, tačiau beveik neabejojama, kad tai yra jo atlikta operacija.
Ar tai didesnės atakos preliudija? Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjhu JAV specialiajam atstovui Amosui Hochšteinui sakė, kad Izraelis padarys viską, kas būtina, kad užtikrintų savo saugumą.
Libano ir Izraelio pasienyje nėra jokių ženklų, kad būtų telkiami kariai ir šarvuočiai, reikalingi didelei karinei invazijai į pietų Libaną, tačiau šiandieniniai sprogimai reiškia dar vieną eskalaciją. Sunku įsivaizduoti, kad „Hezbollah“ nesijaus priversta kaip nors į juos reaguoti.
„Hezbollah“ išpuoliu kaltina Izraelį
„Reuters“ praneša, kad sprogimai skambėjo daugiau nei 30 minučių.[3]
Libano saugumo šaltiniai BBC sakė, kad į „Hezbollah“ narių komunikacijai naudojamus pranešimų gaviklius įsilaužė Izraelio saugumo tarnybos. Oficialiame pareiškime „Hezbollah“ teigė, kad tiria sprogdinimų priežastis ir laiko Izraelį atsakingu.
Izraelio valdžia kol kas nekomentavo informacijos apie sprogimus.
Tačiau šie įvykiai įvyko praėjus vos kelioms valandoms po Izraelio vyriausybės susitikimo, kuriame kariuomenei buvo pavesta užtikrinti saugų maždaug 60 tūkstančių izraeliečių grįžimą į šiaurinius šalies regionus.
Izraelis ne kartą grasino pradėti karinę operaciją, kad išstumtų „Hezbollah“ iš Libano pasienio zonų ir sustabdytų nuolatinį grupuotės rengiamą apšaudymą.
Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ įsiveržė į Izraelį, o Izraelio armija pradėjo operaciją Gazos Ruože, pasienyje su Libanu beveik kasdien buvo apsikeičiama ugnimi su „Hezbollah“.
Ir „Hezbollah“, ir „Hamas“ pasikliauja Irano parama; Izraelis ir Vakarų šalys abi grupuotes laiko teroristinėmis.
