Beveik pusė lietuvių autonominiu automobiliu nepasitikėtų
Nors Lietuva neseniai pateko tarp pažangiausių Europos valstybių autonominio vairavimo srityje, gyventojų pasitikėjimas tokiomis technologijomis išlieka ribotas. Nauja apklausa rodo, kad daugeliui žmonių mintis keliauti automobiliu be vairuotojo vis dar kelia nerimą.
Lietuva tapo antrąja šalimi Europoje po Nyderlandų, kurioje atvertas kelias pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai. Tačiau naujausios inovacijos keliuose dar nereiškia, kad visuomenė yra pasirengusi patikėti vairą dirbtiniam intelektui. Apklausos rezultatai rodo, jog daugeliui gyventojų automobilis be vairuotojo vis dar asocijuojasi su neapibrėžtumu ir galimomis rizikomis[1].
„Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad visiškai saugiai automobilyje be vairuotojo jaustųsi vos 11 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 38 proc. respondentų teigė tokiu transportu pasitikintys tik iš dalies, o net 45 proc. apklaustųjų pripažino, kad autonominiu automobiliu nesijaustų saugiai.
Šie skaičiai rodo, kad technologijų pažanga ir visuomenės pasitikėjimas jomis juda skirtingu tempu. Nors gamintojai ir technologijų bendrovės nuolat pristato vis pažangesnes sistemas, daugeliui žmonių vis dar sunku įsivaizduoti situaciją, kai sprendimus kelyje priima ne vairuotojas, o kompiuterinė sistema.
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, toks atsargumas yra natūralus. Pasak jo, žmonėms reikia laiko priprasti prie naujų sprendimų ir pradėti jais pasitikėti. Anot V. Gursko, panaši situacija buvo ir atsiradus pavežėjimo platformoms – prieš penkiolika metų daugeliui atrodė neįprasta sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, tačiau šiandien tai yra įprasta kasdienybės dalis.
Informacija apie saugumą gali pakeisti gyventojų požiūrį
Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojų nuomonė nėra galutinai susiformavusi. Respondentams buvo pateikta informacija, jog autonominiai automobiliai teoriškai galėtų sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių net iki 80 proc. Sužinojus šį faktą, požiūris į technologiją tapo gerokai palankesnis.
Tokiu atveju saugiai automobilyje be vairuotojo jaustųsi jau 31 proc. apklaustųjų. Tuo metu skeptiškai nusiteikusių respondentų dalis sumažėtų beveik tris kartus – nuo 45 proc. iki 16 proc.
V. Gursko vertinimu, šie rezultatai rodo, kad autonominio transporto plėtrą lems ne tik technologijų pažanga, bet ir visuomenės informuotumas. Kuo daugiau žmonės supras apie autonominių sistemų veikimą bei jų galimą naudą eismo saugumui, tuo greičiau gali augti ir pasitikėjimas tokiomis technologijomis.
Tikroji autonominio transporto revoliucija dar laukia ateityje
Nepaisant technologinių proveržių, V. Gurskas ragina nepainioti dabartinių vairuotojo pagalbos sistemų su visiškai autonominiu transportu. Nors Lietuvoje jau galima naudoti pažangias autonominio vairavimo funkcijas, vairuotojas vis dar išlieka atsakingas už automobilio valdymą ir privalo būti pasirengęs bet kuriuo metu perimti kontrolę.
Anot jo, didžiausi iššūkiai prasidės tada, kai automobilyje apskritai nebeliks vairuotojo. Šiuo metu Lietuvoje dar nėra aiškios teisinės bazės, kuri reglamentuotų atsakomybę eismo įvykio atveju, draudimo klausimus ar eismo taisyklių taikymą tokioms transporto priemonėms.
Tarptautinės prognozės rodo, kad iki 2035 metų pilno autonominio vairavimo galimybes turės tik apie 4 proc. naujų lengvųjų automobilių. Tuo metu sunkiojo transporto sektoriuje pokyčiai gali vykti sparčiau – prognozuojama, kad maždaug ketvirtadalis naujų sunkvežimių Europoje jau bus autonominiai.
Pasak V. Gursko, todėl nereikėtų tikėtis, kad artimiausiu metu visi persės į automobilius be vairuotojų. Jo teigimu, pokyčiai vyks palaipsniui, o masinis autonominio transporto naudojimas greičiausiai taps realybe tik po kelių dešimtmečių.
