Estijoje – „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalas
Estijos prokuratūra pirmadienį paskelbė kaltinimus „Danske Bank“ pinigų plovimo byloje. Teisėsaugos institucijos bent šešis įtariamuosius apkaltino dėl mažiausiai 1,6 mlrd. dolerių ir atskirai, dar dėl 6 mln. eurų vertės pinigų plovimo atvejų. Ir tai jau ne pirmas skandalas, susijęs su bankų pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir sukčiavimo atvejais.
Remiantis Estijos prokuratūros duomenimis, įtariami asmenys 2007-2015 laikotarpyje „Danske Bank“ Estijos filiale pinigus plovė didžiulėmis apimtimis ir taip sąmoningai nuslėpė tikruosius pinigų savininkus, finansų kilmę ir pobūdį[1].
Kaltinamajame akte teigiama, kad banko klientams buvo perduodami juridiniai asmenys, taip pat buvo patariama, kaip nuo banko nuslėpti elektroninių pervedimų pėdsakus, siūlyta už atlygį rengti bankinių pavedimų dokumentus, buvo suteikiama galimybė atlikti tranzitinius sandorius, siekiant nuslėpti pinigų savininką ir jų kilmę.
Kaip teigia prokurorė Maria Entsik, pinigų plovimo nusikaltimui būtina priešpriešinė nusikalstama veika – įrodymas, kad pinigai buvo gauti darant nusikaltimą.
„Ikiteisminio tyrimo metu, bendradarbiaujant su tarptautinėmis institucijomis, surinkta informacijos apie įvairius preliminarius nusikaltimus. Kaltinamasis aktas apima aštuonis preliminarius nusikaltimus, padarytus Rusijoje, Azerbaidžane, Sakartvele, Šveicarijoje, JAV ir Irane“, – teigia Estijos prokurorė, pabrėžianti, kad šis pinigų plovimo mechanizmas veikė itin sklandžiai.
Estijos prokurorai skelbia, kad jau areštavo įtariamųjų dešimties milijonų eurų vertės turtą ir pabrėžia, kad sutelkti dėmesį į galimą aferą padėjo žiniasklaida, kuri išsiaiškino, kad buvęs banko klientas informavo „Danske Bank“ Kopenhagos centrinę būstinę apie įtartiną veiklą Estijos padalinyje[2].
„Danske Bank“ į finansines machinacijas įsivelia nebe pirmą kartą
Vienas iš stambiausių Danijos bankų finansiniuose skandaluose minimas ne pirmą kartą. Praėjusių metų gruodį bankas pripažino savo kaltę dėl sukčiavimo JAV ir sutiko sumokėti iš viso net 2 mlrd. dolerių žalą tiek JAV, tiek ir pačios Danijos valdžios institucijoms.
Manoma, kad tai yra viena iš didžiausių kada nors su pinigų plovimu susijusių baudų. Tarp kitų didžiausių baudų už pinigų plovimo schemas yra „HSBC“, gavęs 1,9 mlrd. dolerių baudą ir „BNP Paribas“, su rekordine, net 9 mlrd. dolerių siekusia bauda[3].
Negana to, Danijos bankas baudos susilaukė ir iš Nyderlandų, kurių valdžios institucijos praėjusiais metais trečiam pagal dydį Danijos bankui skyrė daugiau nei pusės milijardo dolerių baudą už ilgalaikius trūkumus beveik visose finansinių nusikaltimų atitikties programos srityse.
Tiesa, „Danske Bank“ į savo problemas, regis, pažvelgė rimtai ir net paskelbė, kad rengiasi skirti maždaug 14 mlrd. Danijos kronų arba maždaug 1,9 mlrd. dolerių sumą, kuri bus panaudota vidaus ir užsienio tyrimams, leidžiantiems suprasti, kaip pinigų plovimo schema nebuvo aptikta anksčiau.
O išsiaiškinti priežastis būtina, siekiant užkirsti kelią tokio masto smūgiams banko reputacijai. 2007-2015 m. laikotarpyje „Danske Bank“ galimai atliko nelegalią veiklą, siejamą su net 200 mlrd. eurų vertės įtartinais mokėjimais.
Dėl kritusio įtarimų šešėlio, buvo pradėti ne tik ir „Danske Bank“ priklausančioms institucijoms, tačiau ir „Swedbank“ bei „Deutsche Bank“. Dėl kilusio ažiotažo iš pareigų buvo atleisti kai kurie Danijos ir Švedijos bankų aukščiausi vadovai.
Susirūpinimą Skandinavijos bankine aplinka išreiškė ir Europos Komisija (EK) bei Europos Parlamentas (EP), buvo pasiūlytos konsultacijos ir pagalbinės priemonės, pagal kurias būtų sukurta bendra Bendrijos kovos su pinigų plovimu vykdymo užtikrinimo institucija.
Globalios tendencijos verčia nerimauti – daugėja finansinių nusikaltimų
Po pandemijos suvaržymų vėl aktyvia tapusi prekyba dėl karo Rusijai įvestos itin griežtos ekonominės sankcijos, netylančios diskusijos apie recesiją, o gal naujos finansinės krizės baimė – dabartinė situacija visame pasaulyje į aukštumas kilti verčia finansinių nusikaltimų atvejų skaičius.
Kovo pabaigoje Prancūzijos nacionalinė finansų prokuratūra (PNF) atliko kratas net keturiuose didžiuosiuose Prancūzijos bankuose: „Societe Generale“, „BNP Paribas“, „Exane“ ir „Natixis“ bei viename užsienio banke – Didžiosios Britanijos „HSBC“. Šioms bankinėms įstaigoms pareikšti įtarimai dėl mokesčių slėpimo, finansinio sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis ir pinigų plovimo.
Analogiškas pinigų plovimo mechanizmas buvo aptiktas ir Vokietijoje. Pagal sukčių taikytą „cum-ex“ metodą, kai keli investuotojai prieš pat bendrovės dividendų išmokėjimo dieną, kol dar įmanoma, tarpusavyje pirkdavo ir perparduodavo tos bendrovės akcijas, nusikaltėliams iš įvairių Europos šalių nacionalinių iždų pavyko pasigrobti net 55 mlrd. eurų
Tuo tarpu remiantis Australijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos komisijos (ACCC) ataskaita, 2022 m. dėl finansinių sukčiavimų šalyje prarasta daugiau nei 3,1 mlrd. dolerių. Tai yra net 80 proc. daugiau nei 2021 m[4]. Ataskaitoje surinkti duomenys iš daugiau nei 500 000 pranešimų apie sukčiavimą, gautų iš įvairių agentūrų.
Remiantis šia ataskaita, daugiausia pinigų buvo prarasta dėl netikrų investicinių sukčiavimų, kurių nuostoliai sudarė mažiausiai 1,5 mlrd. dolerių. Šimtai milijonų taip pat buvo prarasti dėl nuotolinės prieigos ir el. bankininkystės sukčiavimų. Dalis finansinių nusikaltimų įvykdyta ir dėl asmens tapatybės vagystės.
Nors ekspertai teigia, kad rezultatai verčia nerimauti, manoma, kad tikrieji Australijos piliečių patirti finansiniai nuostoliai yra kur kas didesni, nes mažiausiai 30 proc. aukų nepraneša apie vagystes.
Tuo tarpu JAV iždo departamento padalinio Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklo duomenimis, 2022 m. bankai užfiksavo net 84 proc. išaugusį sukčiavimo bankiniais čekiais skaičių[5].
Čekių sukčiavimas gali būti įgyvendinamos dviem būdais: nusikaltėliai gali pavogti čekius iš pašto dėžučių, fiziškai ištrinti gavėjo vardą ir pavardę, pakeisti juos fiktyvia tapatybe ir įnešti pinigus į savo sąskaitą arba gali paimti ir sukurti padirbtus čekius su tikru sąskaitos numeriu ir įnešti juos su suklastota tapatybe.
Ekspertų teigimu, tokiems sukčių planams ypač padėjo socialinės žiniasklaidos programa „Telegram“, kuri palengvino organizuotų nusikalstamų grupuočių verbavimą, mokymą, nusikalstamos veikos organizavimą. „Telegram“ pripažįsta šią problemą ir jau pareiškė, kad aktyviai moderuoja kenksmingą turinį savo platformoje.
Kaip teigia konsultantė, kibernetinio saugumo bendrovės „Q6 Cyber“ vyresnioji kibernetinės žvalgybos analitikė Maria Noriega, nors nusikaltėliai neteisėtais tikslais naudojosi ir kitomis pagrindinėmis platformomis, įskaitant „WhatsApp“ ir feisbuką, daugelis šių programų savo turinį reguliuoja kruopščiau nei „Telegram“.
Be to, sukčiams vis dažniau į pagalbą ateina ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos, kurių panaudojimą daugelis gerai nepatyrusių arba senyvo amžiaus žmonių vis dar sunkiai pastebi.
