Benzino ir dyzelino kainos mažėjo
Lietuvos vairuotojus pasiekė palankios naujienos – benzino ir dyzelino kainos šalies degalinėse per pastarąsias dienas sumažėjo. Vis dėlto suskystintų naftos dujų (SND) naudotojams džiaugtis mažiau yra kuo, nes šios kuro rūšies kaina nežymiai pakilo.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, lyginant su antradieniu, vidutinė benzino kaina sumažėjo 1,5 proc., o dyzelino – 1,7 proc. Ketvirtadienio rytą vidutinė benzino litro kaina siekė 1,694 euro, o dyzelino – 1,778 euro. Tuo metu skirtingose degalinėse benzino kainos svyravo nuo 1,559 iki 1,819 euro už litrą, o dyzelino – nuo 1,65 iki 1,899 euro[1].
Agentūra taip pat fiksavo nedidelį kainų kritimą didmeninėje rinkoje. Birželio 23 dieną didmeninė benzino kaina siekė 1,51 euro už litrą, o dyzelino – 1,60 euro. Palyginti su diena anksčiau, abiejų rūšių degalai atpigo po vieną centą.
Pigo nafta, tačiau SND šiek tiek pabrango
Kol benzino ir dyzelino kainos mažėjo, suskystintos naftos dujos nežymiai pabrango. LEA duomenimis, vidutinė SND litro kaina padidėjo 0,2 proc. ir pasiekė 0,800 euro. Degalinėse šių dujų kainos svyravo nuo 0,669 iki 0,959 euro už litrą.
Prie degalų kainų pokyčių prisidėjo ir situacija pasaulinėje naftos rinkoje. Joninių dieną „Brent“ naftos kaina sumažėjo iki 73,74 JAV dolerio už barelį, kai birželio 23 dieną ji siekė 77,08 JAV dolerio. Palyginimui, prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, vasario 27 dieną, „Brent“ nafta kainavo vidutiniškai 72,48 JAV dolerio už barelį.
LEA nurodo, kad degalų kainų apžvalga parengta remiantis birželio 25 dieną iš 70 degalų prekybos įmonių, valdančių 705 degalines visoje Lietuvoje, surinktais duomenimis.
Degalų akcizų didinimas nepasiekė laukto rezultato?
Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino Lietuvą peržiūrėti mokestines lengvatas, tarp jų – ir taikomas degalams, tačiau ekonomistai bei verslo atstovai perspėja, kad ankstesni sprendimai didinti dyzelino akcizą jau turėjo neigiamų pasekmių. Jų teigimu, dėl išaugusių kainų dalis sunkiojo transporto degalus pradėjo pilti Lenkijoje, todėl Lietuva prarado dalį degalų pardavimų ir su jais susijusių pajamų[2].
Ekonomistas Algirdas Bartkus pažymėjo, kad nors iš akcizo buvo surinkta daugiau lėšų, įvertinus ir PVM įplaukas, reali nauda valstybės biudžetui buvo gerokai mažesnė, o dyzelino pardavimai per metus sumažėjo beveik 16 proc.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Jaržemskis savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad akcizų lengvatų įtaka galutinei degalų kainai nėra tokia didelė, nes kainas kur kas labiau veikia pasaulinės naftos rinkos svyravimai. Anot jo, susidaro paradoksali situacija – nors dalis degalų įsigyjama kaimyninėse šalyse, pagal Europos Sąjungos metodiką mažesni degalų pardavimai Lietuvoje reiškia ir mažesnes apskaitomas CO₂ emisijas.
Tačiau realybėje transporto srautai nesikeičia, todėl ekspertų vertinimu, sprendimai dėl akcizų turėtų būti priimami įvertinus ne tik aplinkosauginius tikslus, bet ir jų poveikį šalies ekonomikai bei verslo konkurencingumui.
Lengvata degalams valstybei atsiėjo maždaug 17 mln. eurų
Tuo tarpu Finansų ministerija paskelbė, kad dėl nuo balandžio vidurio iki birželio 15 dienos galiojusios laikinos akcizo lengvatos dyzelinui valstybės biudžetas neteks apie 17 mln. eurų pajamų. Lengvata buvo įvesta siekiant sušvelninti dėl karo Irane išaugusių degalų kainų poveikį gyventojams ir verslui[3].
Ministerijos vertinimu, sumažintas akcizo tarifas leido dyzelino kainą sumažinti maždaug 6 centais už litrą, tačiau kartu reiškė ir mažesnes įplaukas iš akcizų į valstybės biudžetą.
