Vakarai ragina Ukrainą sėsti prie derybų stalo su Rusija
JAV žiniasklaida skelbia, kad tiek Amerikos, tiek ir kitų Vakarų šalių pareigūnai vis dažniau ragina Ukrainą pagalvoti apie derybų su Rusija klausimą.
Tokią informaciją žiniasklaidai atskleidė patys aukšto rango JAV pareigūnai, artimai susipažinę su diskusijomis, vykstančiomis už uždarų durų.
Skelbiama, kad tokių pokalbių metu, JAV ir Europos lyderiai su Ukrainos atstovais aptarė galimų taikos derybų su Rusija klausimą, Vakarų partneriai prabilo ir apie tai, ko Ukrainai gali tekti atsisakyti, kad būtų pasiektas šis susitarimas. Manoma, kad dalis tokių diskusijų vyko per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą[1].
Pasak JAV žiniasklaidos šaltinių, Vakarų pareigūnai Ukrainos vadovams teigė, kad Rusijos agresiją bandanti atremti šalis neturi neriboto laiko tarpo kovoms; pabrėžta, kad greičiausiai, laiko liko tik iki metų pabaigos. Pasak anonimais likti norėjusių Vakarų pareigūnų, JAV tokį laiko tarpą jau aptarė ir su Europos partneriais.
Šias diskusijas iššaukė dabartinė karo Ukrainoje stadija. Ukrainos kontrpuolimas nevyksta taip sparčiai, kaip tikėtasi. Rusijos pajėgos vis dar juda, tačiau didesnių pasiekimų taip pat nėra. Dėl to, manoma, kad karas atsidūrė aklavietėje, o Vakarų ryžtas teikti paramą Ukrainai iki jos pergalės, blėsta.
Akcentuojama ir tai, kad JAV vyriausybėje jaučiamas nerimas dėl to, kad karas Ukrainoje sulaukė daug mažiau visuomenės dėmesio dabar, kai išaugo konflikto eskalacijos grėsmė Artimuosiuose Rytuose.
O karo nuovargis jaučiamas ir visuomenėje. Neseniai paskelbtos „Gallup“ apklausos duomenimis, parama papildomos pagalbos siuntimui Ukrainai mažėja. Šiuo metu 41 proc. amerikiečių teigia, kad JAV daro per daug, kad padėtų Kijevui.
Tai reikšmingas pokytis, palyginti su tuo, kai prieš tris mėnesius taip manė tik 24 proc. amerikiečių. Apklausa taip pat parodė, kad 33 proc. amerikiečių mano, jog JAV Ukrainai padeda pakankamai, o 25 proc. teigia, kad JAV daro pernelyg mažai. Panašios visuomenės nuotaikos dėl pagalbos Ukrainai pradeda įsivyrauti ir Europoje.
Teigiama, kad galutinius sprendimus priiminėja pati Ukraina, o V. Zelenskis apie derybas girdėti nenori
Tačiau apie taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, Vakarai kol kas kalbėti viešai nėra linkę. Kaip teigia JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson, bet kokie sprendimai dėl derybų priklauso tik nuo Ukrainos.
„Esame sutelkę dėmesį į tai, kad ir toliau tvirtai remiame Ukrainą, kuri gina savo laisvę ir nepriklausomybę nuo Rusijos agresijos“, – teigė ji.
O JAV vadovo Joe Bideno administracijos pareigūnai pabrėžė, kad JAV iš tiesų dalyvavo diskusijose su Ukrainos valdžia dėl taikos susitikimo programos, tačiau teigiama, kad Baltieji rūmai nežino apie jokius kitus pokalbius su Ukraina dėl galimų taikos derybų.
Pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paneigė pranešimą, kad Europos Sąjungos (ES) ir JAV pareigūnai kalbėjosi su jo vyriausybe apie galimas taikos derybas su Rusija[2].
„Joks Jungtinių Valstijų ar Europos Sąjungos vadovas, mūsų partneriai, niekas nedaro mums spaudimo, kad mes sėstume prie derybų stalo su Rusija ir kažką atiduotume. Tokios situacijos niekada nebuvo ir nebus“, – sakė V. Zelenskis.
Savo ruožtu Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Ukraina yra suvereni šalis ir pati priims suverenius sprendimus.
Vis dar neaišku, ar derybų nori pats V. Putinas
Šiuo metu JAV prezidento J. Bideno administracija neturi jokių požymių, kad pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs derėtis su Ukraina. Vakarų pareigūnai teigia, kad V. Putinas vis dar tiki, jog gali išlaukti Vakarų ir Ukrainos nesėkmės arba kovoti tol, kol JAV ir jų sąjungininkės praras vidaus paramą finansuoti Ukrainą.
Tačiau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu neseniai teigė, kad Rusija yra pasirengusi deryboms dėl „pokonfliktinio sureguliavimo“, tuomet kai ugnis bus galutinai nutraukta. S. Šoigu tai pareiškė Pekino „Xiangshan“ forume, didžiausiame Kinijos karinės diplomatijos renginyje[3].
Rusijos gynybos ministras taip pat sakė, kad jo šalis yra pasirengusi deryboms dėl tolesnio „sambūvio“ su Vakarais, tačiau teigė, kad Vakarų šalys turi nustoti siekti strateginio jo šalies pralaimėjimo.
„Jei bus sudarytos reikiamos sąlygos, mes ir toliau esame pasirengę realistinėms politinėms diskusijoms, tiek dėl Ukrainos krizės sprendimo po konflikto, tiek dėl tolesnio sambūvio su visais Vakarais parametrų. Svarbu užtikrinti lygiaverčius santykius tarp visų branduolinių galybių, nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, kurioms tenka ypatinga atsakomybė už taikos ir pasaulinio stabilumo palaikymą. Siekiant suformuoti teisingą daugiapolę pasaulio tvarką, būtina atnaujinti tarptautinę saugumo architektūrą ir suteikti jai daugiau stabilumo. Norint tai padaryti, būtina suvienyti visų suinteresuotų šalių pastangas“, – kalbėjo S. Šoigu.
Iš tiesų, po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kijevo ir Maskvos taikos derybų perspektyva buvo keliama ne kartą. Tačiau vėliau, Kremlius nurodė kelias sąlygas, dėl kurių Rusija nesiderėjo, įskaitant tai, kad Ukraina turi sutikti su 2022 m. rugsėjo mėnesį įvykdyta keturių jos regionų – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožės – aneksija.
Ukraina tokias sąlygas kategoriškai atmetė, pareiškė, kad bet koks taikos susitarimas turi pripažinti negaliojančiomis įvykdytas aneksijas ir kad 2014 m. V. Putino aneksuotas Krymo pusiasalis vėl turi būti laikomas Ukrainos dalimi.
