Iš dešimtmečio senumo įvykių Kauno mero įmonėse padaryta nauja „sensacija“
Pastaruoju metu įvairiuose žiniasklaidos šaltiniuose galima perskaityti ar išgirsti gausybę neigiamų naujienų apie dabartinį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Štai neseniai LRT Tyrimų skyrius pranešė[1], jog surinko duomenis, kurie rodo, kad V. Matijošaičio valdoma „Vičiūnų“ įmonių grupė steigė smulkias bendroves, galimai siekdama tokiu būdu gauti didesnę europinę paramą. LRT teigia, kad tokiu būdu minėtos įmonės gavo net daugiau kaip 4 mln. eurų paramą. Įdomu tai, jog LRT tyrime pasakojama apie prieš dešimtmetį įvykusius dalykus, o ne kažką, kas vyktų šiuo metu.
LRT tyrime pateikiama informacija apie su kiaušiniais dirbančias įmones „Europe eggs“ ir „Baltic egg production“, kurios 2012 metais kreipėsi į NMA, norėdamos gauti europinę paramą fabrikų statyboms. Tuo metu įmonės sudarė mažų ir nesusijusių bendrovių įvaizdį, todėl abiem projektams vystyti buvo skirta 3,4 mln. eurų. Tai – penktadalis fabrikų statybų kainos, nes bendra jų suma buvo 17 mln. eurų. Jei šios bendrovės būtų prašiusios paramos kaip „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios bendrovės, tai, LRT teigimu, jos būtų gavusios perpus mažesnę sumą.
Praėjus trejiems metams nuo paramos prašymų pateikimo, modernūs kiaušinių fabrikai buvo pastatyti Plungėje, greta kitų „Vičiūnams“ priklausančių bendrovių: „Orka foods“, „Vičiūnai ir partneriai“ ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“. Reikėtų paminėti, jog tais laikais „Europe eggs“ ir „Baltic egg production“ niekada nepriklausė vien „Vičiūnų“ įmonių grupei ar išskirtinai V. Matijošaičiui. Maždaug 40 proc. pajų valdė su „Vičiūnų“ įmonių grupe susijusios įmonės, tačiau likę pajai priklausė pavieniams ūkininkams.
Tiesa, čia LRT tyrėjų bandyta pritempti, jog tie ūkininkai yra šmėžavę ir kitose „Vičiūnų“ bendrovėse. Tačiau tai vargu ar gali kažką stebinti, nes kone visi verslininkai daro tą patį, t. y., perka, parduoda ir steigia ar prisideda prie steigimo, kai mano, jog gali iš to uždirbti.
Be to, nepaisant to, kaip užtikrintai LRT Tyrimų centras aiškina, jog „Vičiūnų“ įmonių grupė su V. Matijošaičiu priešakyje pažeidė įstatymus ir nelegaliai gavo didesnę paramą, Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) patvirtino, jog jokios taisyklės nebuvo pažeistos, nes viena įmonė nevaldė daugiau kaip 25 proc. paramos prašančios bendrovės, o duomenys buvo tvarkingi pagal tuometinius reikalavimus:
„Jūsų klausime minimi pareiškėjai paraiškas teikė vadovaudamiesi nurodytomis taisyklėmis. Minimais atvejais NMA smulkiojo, vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos pateiktos nebuvo.“
Tiesa, 2017 metais Europos audito rūmai nustatė, kad parama „Europe eggs“ ir „Baltic egg production“ bendrovėms buvo skirta klaidingai. Tačiau NMA taip pat primena, kad „Vičiūnų grupė“ buvo įkurta vėliau. O ir visa paini istorija vyko jau prieš kurį laiką, tačiau apie ją daryti tyrimą LRT sugalvojo būtent dabar. Ir visa tai – iš mokesčių mokėtojų pinigų. Šį tyrimą vainikuoja dar ir kurioziškas LRT pokalbis su tuometiniu žemės ūkio ministru:
„Paramą įmonėms tvirtino tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jis LRT Tyrimų skyriui sakė prisimenantis, kad „Vičiūnų“ atstovai lankėsi ministerijoje, bet neprisimenantis, kokiais klausimais.
„Jei buvo skirta parama, vadinasi, atitiko įmonės reikalavimus. Bet aš neprisimenu jau tiksliai tos situacijos, seniai ji buvo“, – sakė K. Starkevičius.“
V. Matijošaičiui jau prieš tai buvo bandyta pripaišyti korupcinius veiksmus
Šis LRT tyrimas nėra pirmasis atvejis, kai straipsnių antraštės pradeda mirgėti kaltinimais, mestais dabartiniam Kauno merui. Jau prieš tai rašėme, kad V. Matijošaičiui klijuojama korupcijos etiketė ir kaltinimai metami išskirtinai jam, kai tuo tarpu apie kitus politikus ar kituose miestuose pastebėtus galimai korupcinius poelgius beveik nekalbama.
Neseniai Antikorupcijos komisija patvirtino laikinosios tyrimo grupės atlikto Kauno miesto savivaldybės vykdomųjų viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo išvadą. Joje rašoma, kad Kauno miesto savivaldybėje viešųjų ryšių pirkimų procesas vykdomas taip, kad neužtikrinamas skaidrumas ir atsiranda galimybė darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis bei priimti nepagrįstus sprendimus.
Tačiau įdomu, kad pagal korupcijos matavimo lentelę Kauno miesto savivaldybė tėra tik 33-joje vietoje. Korupcijos lyderiai Lietuvoje yra Rietavas, Skuodas, Alytus, Druskininkai ir Mažeikiai, tačiau apie juos vargu ar rasite reguliariai pateikiamus neigiamus straipsnius ar vykdomus tyrimus.
Štai ir LRT Tyrimų centras kažkodėl pasirinko kapstytis po dešimtmečio senumo įvykius „Vičiūnų“ įmonių grupėje, vietoje to, kad tirtų aktualius, šiuo metu vykstančius ar neseniai vykusius įvykius.
Tiesa, apie korupcijos skandalus pranešama ne tik Kaune, bet ir Alytuje. Tačiau šiuos du miestus vienija tas pats faktas – iki paskutinio siūlelio narstomi nepartiniai politikai. O tuo tarpu korupcijos matavimo lentelės viršuje esančiuose miestuose šiuo metu dirba Lietuvą valdančioms partijoms priklausantys merai. Todėl kyla įtarimų, kad nuolatinis V. Matijošaičio puolimas – tik galimai politinis susidorojimas artėjant rinkimams.
Interneto vartotojai įžvelgia norą sužlugdyti Kauno merą, nes artėja galimybė keisti miesto valdžią
Be to, panašu, jog tokius straipsnius matantys internautai taipogi skeptiškai vertina nesibaigiančius neigiamus tekstus apie Kauno merą. Daugelis juokiasi iš kapstymosi po senus, net dešimtmetį menančius įvykius ir nenoro nieko panašaus rašyti apie kitus politikus.
Tokius straipsnius socialinių tinklų vartotojai vadina užsakytais ir juokiasi, jog vien pagal juos galima suprasti, kad artėja rinkimai.
Daugelis spėja, jog nesiliaujanti kritika tereiškia viena – oponentai nori atsikratyti nepatogaus kandidato, kuris tikėtina, kad vis dar turi didelę tikimybę išlaikyti Kauno valdymą savo rankose.
Juk nesiliaujantis politiko peikimas ir kaltinimai turėtų atbaidyti nors dalį žmonių ir vėl balsuoti už šį asmenį. Tai tuo pačiu turėtų atverti mero kėdę kitiems politikams, galimai tiems, kurie suinteresuoti taip aktyviai viešinama neigiama informacija apie V. Matijošaitį.
Kai kurie netgi prognozuoja, kad per artimiausius mėnesius bus publikuoti dar ne vienas ir ne du neigiami straipsniai. O kiti išvis ironizuoja, kad „ankstokai pradėjo“ pilti purvą, tačiau nieko tokio – puiki proga „pasitreniruoti“.
Daug socialinių tinklų vartotojų mano, jog už neigiamų straipsnių galimai stovi ne kas kitas, o konservatoriai, norintys susigrąžinti Kauną į savo rankas. Tačiau nors tokias spėliones vargu ar įmanoma patvirtinti realiais įrodymais, panašu, kad neigiami straipsniai ir iš mokėtojų pinigų vykdomi tyrimai neveikia didžiosios dalies žmonių nuomonės apie Kauno merą.
