Kauno miestui ir jo merui priklijuota korupcijos etiketė
Savivaldos rinkimams besiruošiančiam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui rūpesčių netrūksta. Panašu, kad su juo užsimota susitvarkyti ir tai galimai yra daroma atitinkamų institucijų rankomis.
Trečiadienį Antikorupcijos komisija patvirtino laikinosios tyrimo grupės atlikto Kauno miesto savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo išvadą[1].
Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje vykdomas viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis ir priimti nepagrįstus sprendimus.
Tačiau masinės žiniasklaidos priemonėms skambinant pavojaus varpais, jog Kauno meras ir visa jo vadovaujama savivaldybė klimpsta korupcijos skandale, apie analogiškas problemas kituose Lietuvos miestuose ar net sostinėje Vilniuje – patogiai nutylima.
Laikinosios tyrimo grupės surinkti duomenys atskleidžia, kad Kauno miesto savivaldybė korupcijos matavimo lentelėje užima 33-ąją vietą su 1 proc. rodikliu. Korupcijos lentelės lyderiai – Rietavas, Skuodas bei Alytus, tačiau apie šiuos miestus ir jų problemas dėl korupcijos, deja, nieko negirdime.
Ar gali būti, kad to priežastis yra ta, jog šiuose miestuose dirba šiuo metu Lietuvoje valdančioms partijoms priklausantys merai, kurie atstovauja tyrimo grupę sudariusias partijas? Tai reikštų, kad šiuo metu atskleidžiami korupcijos skandalai Kaune ar Alytuje yra ne kas kita, bet galimai tik politinis susidorojimas su nepartiniais prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
Antikorupcijos komisija nustatė, kad Kauno miesto savivaldybėje trūksta skaidrumo
Antikorupcijos komisijos ir laikinosios tyrimo grupės išvadose nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje sudaromos situacijos, kai vienas asmuo (savivaldybės administracijos darbuotojas) gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu (priimti ir (ar) daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui), priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą.
Pastebėta, kad daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu reikšmingai pabrangsta; savivaldybės viešųjų pirkimų kontrolė nėra vykdoma laiku, o viešųjų pirkimų tikslingumas, efektyvumas ir pirkimo proceso skaidrumas atsakingų institucijų yra vertinamas tik retkarčiais.
Išvadose teigiama, kad surinkta informacija leidžia manyti, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra priimami vieno asmens, o neformalių ryšių (šeimos narių) propagavimas rodo korupcijos rizikas ir interesų konfliktus.
Nustatyta ir tai, kad Kauno miesto savivaldybėje nėra realios galimybės užtikrinti savivaldybės veiklą kontroliuojančių institucijų nepriklausomumo principą, nes jos yra tiesiogiai priklausomos nuo savivaldybės mero, tarybos ir savivaldybės administracijos, o vadovai neturi vidinės motyvacijos nešališkai atlikti įstatymais numatytą kontrolės funkciją, todėl savivaldybės kontrolieriaus ir Vidaus audito tarnybos veikla yra formali ir tiesiogiai patirianti savivaldybės politinės valdžios įtaką.
Korupcijos skandale kažkodėl išskiriamas tik Kauno vardas
Nors pati Antikorupcijos komisija pažymi, kad skaidrumo stokos problemos yra aktualios daugelio Lietuvos savivaldybių atžvilgiu, tiek parlamente, tiek Lietuvos žiniasklaidoje išskiriamos vos kelių miestų savivaldybės, o labiausiai – Kauno. Pavyzdžiui, atkreiptas dėmesys į Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos neveiksnumą, tačiau pabrėžiama, kad ši problema egzistuoja daugelyje savivaldybių.
Pavyzdžiui, visų Lietuvos savivaldybių bendrame pažeidimų sąraše lyderiauja tikrai ne laikinoji sostinė. Pirmas šiame sąraše yra Rietavas, toliau seka Skuodas, Alytus, Druskininkai, Mažeikiai.
Kauno savivaldybė korupcijos matavimo lentelėje užima 33 vietą su 1 proc. rodikliu, o šį miestą lenkia tiek Klaipėda, tiek ir sostinė Vilnius bei aibė kitų, mažesnių šalies miestų. Tik apie juos, kaip turinčius kur kas didesnę korupcijos riziką, niekas pernelyg garsiai nešneka ir jiems, skirtingai nei Kaunui, kažkodėl korupcijos etiketės neklijuoja.
Pavyzdžiui, šio sąrašo viršuje minimi Rietavas ar Skuodas, tačiau žiniasklaidos dėmesio šių miestų valdžios nesulaukia. Galbūt neatsitiktinai. Juk pavyzdžiui, Rietavui vadovauja liberalas Antanas Černeckis, Skuodui vadovauja konservatorius Petras Pušinas.
Būtent tai akcentuoja ir Seimo narė Agnė Širinskienė, kuri stebisi šiuo metu šalyje besivystančia situacija:
„Skaitau aš tą garsųjį Seimo antikorupcijos komisijos darbo grupės „tyrimą“ apie tai, kaip Kauno meras ir visa jo savivaldybė klimpsta korupcijos rizikose. Įdomiausia – įrodymų dalis. Arba tai, kas turėjo tapti įrodymais. Kad ir štai, Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė informaciją dėl pažeidimų savivaldybių viešuosiuose pirkimuose, finansuojamuose iš ES struktūrinių investicijų programos. Žr. apačioje. Bet negi tirsi Rietavą, Skuodą ir Alytų, kai ten – teisingoms partijoms priklausantys merai, atstovaujantys tyrimo grupę sudariusias partijas?“, – teigia A. Širinskienė[2].
Lietuvą valdančių partijų merai korupcijos skandaluose staiga tampa nematomi, o įdomiausia, kad ir šie skandalai į dienos šviesą ima ir iškyla tik prieš rinkimus. Tikėtina, kad šiuo metu korupcijos skandalo taikiniu tapusį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį pakeisti siekia kurios nors iš valdančiųjų partijų kandidatas, pavyzdžiui, konservatorių.
Nors dalis visuomenės kiaurai permato dirbtinį korupcijos burbulą, kita dalis – patikliai ima kvestionuoti ir abejoti tiek mero, tiek visos savivaldybės patikimumu. Jei tokios abejonės bus matomos ir rinkimų rezultatuose, tai taps įrodymu, kaip tokie priešrinkiminiai žaidimai iš tiesų veikia.
Kauno miesto savivaldybė su Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadomis nesutinka
Kauno miesto savivaldybės tyrimo išvadas pakomentuoti spėjo Kauno miesto savivaldybės atstovė Daiva Čeponienė. Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja teigia, kad išvados savivaldybei raštiškai dar nėra pateiktos, o su jomis susipažinta tik vykusios spaudos konferencijos metu.
„Negerai vertiname. Kai gavome STT išvadas, turėjome progą parašyti jiems atgal savo pastabas ir jose rašėme, kad nesutinkame, nes jos buvo gana tendencingai suformuluotos, ne visos išvados remiasi tikrais faktiniais duomenimis. Netgi nurodėme, kad galbūt Seimo Antikorupcijos komisija remsis tomis išvadomis, todėl prašėme jas patikslinti, kad nebūtų koks tai priešrinkiminis šou. Deja, STT nelabai atsižvelgė. Kažką pakoregavo, kiek ten buvo tikrai grubių klaidų, bet kitos liko. Seimo Antikorupcijos komisija remiasi STT išvadomis, tačiau jeigu STT tai formuluoja kaip galimas prielaidas, galimus įtarimus, tai Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose tai konstatuojama kaip faktai, o taip nėra“, – pabrėžė savivaldybės atstovė[3].
Po korupcinio tyrimo Kauno miesto savivaldybei pateikė aibę rekomendacijų
Antikorupcinė komisija Kauno miestui pateikė skirtingas rekomendacijas, kurias būtina įgyvendinti siekiant užkirsti korupcijai įsigalėti. Komisija rekomenduoja savivaldybei įgyvendinti STT korupcijos rizikos vertinimuose pateiktus pasiūlymus, parengti korupcijos prevencijos programą, koreguoti vidaus tvarką, numatant prievolę viešai transliuoti ir stenografuoti visų darbo grupių posėdžius ir formalius bei neformalius pasitarimus.
Siūloma keisti patekimo į savivaldybės pastatą taisykles, nustatant pareigą aiškiai fiksuoti, kokie asmenys, kokiu tikslu ir pas kokį savivaldybės darbuotoją lankėsi, tam, kad būtų mažinama rizika nedeklaruotam lobizmui ir korupcijos įtakoms.
Taip pat siūloma „aiškiai ir nedviprasmiškai“ reglamentuoti viešųjų pirkimų procedūros vykdymo ir įgyvendinimo tvarką, tiksliai reglamentuojant, kaip inicijuojamas viešasis pirkimas.
Siūloma keisti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir jos kontrolės Kauno miesto savivaldybėje tvarką, aiškiai nurodant, kada ir kaip turi nusišalinti savivaldybės vadovai bei politikai, registruojant ir viešinant informaciją apie nusišalinimus ir nušalinimus bei realiai tai kontroliuoti.
Rekomenduojama kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir STT, kad šios pateiktų siūlymus dėl priemonių, galinčių sustiprinti savivaldybių vidaus kontrolės mechanizmus.
Sostinėje korupcija klesti, tačiau atsakingos institucijos apie tai tyli
Lietuvos savivaldybių bendrame pažeidimų sąraše Vilniaus miesto savivaldybė keliomis pakopomis lenkia Kauno. Vilniaus rajono savivaldybė sąraše yra dar aukščiau. Vis dėlto, žiniasklaidoje negirdime pasiūlymų nuversti ir atsakomybėn patraukti Remigijų Šimašių ar kitus savivaldybės pareigūnus. Galima teigti, kad apie korupciją Vilniaus miesto valdžioje kalbama yra nepagrįstai mažai, nors nerimo ženklų netrūksta. Čia ir vėl galime prisiminti, kad Vilniui vadovauja Laisvės partijai priklausantis meras.
Regis, tik dabar, paviešinus korupcijos tyrimo rezultatus, patys Seimo nariai pastebi, kad kelių miestų išskyrimas korupcijos tema atrodo neteisingai ir net įtartinai. Galbūt dėl to Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo grupė galės imtis ir didžiausio Lietuvos miesto – Vilniaus?
„Čia situacija irgi gali pasirodyti labai įdomi. Dėl įvairių projektavimo darbų, pvz., Tolminkiemio gimnazijos atvejo. Tas didžiulis STT pateiktas korupcijos rizikos tyrimas mieste parodė, kad vietoj garažiuko gali atsirasti kelių tūkstančių kvadratinių metrų kotedžų kompleksas, vietoj lūšnos – daugiaaukštis namas. Tam yra sisteminės klaidos. Klausimas ne tik Vilniaus savivaldybei bei ir Aplinkos ministerijai. O dar „Pušyno kelias“, kurio tyrimo laukiu“, – teigė J. Sabatauskas.
