Savivaldos rinkimai reiškia politinį mūšį be taisyklių?
Lietuvos miestų ir rajonų merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai įvyks jau kitų metų kovo 5-ąją. Politinės partijos ir sąrašai jau pristatinėja savuosius kandidatus[1], tačiau savivaldos rinkimų kampanijai įsibėgėjant, pradedama pasitelkti ir nešvarius žaidimus bei schemas. Vis garsiau kalbama apie susidorojimą su kai kuriais dabartiniais merais. Juk vienas iš paprasčiausių būdų įveikti pavojingą priešininką – jo reputacijos ir įvaizdžio sugriovimas.
Asmeninės dramos, neslepiami ryšiai su teroristinėmis valstybėmis ar įtartinais asmenimis, korupcija – politinių žaidimų arenoje šios nuodėmės konkurentams tampa tikru desertu.
O įdomūs reiškiniai politinėje padangėje jau pastebimi. Jei anksčiau visuotinai mylėtas, o dabar kiek kontraversiškiau vertinamas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir toliau yra pliekiamas dėl savo verslo ryšių su Rusija ir sklypų skandalo, kai kurių kitų mažesnių šalies miestų merai staiga ėmė ir papuolė į korupcijos pinkles.
Ar tai tikrai tik sutapimas, o gal politinių konkurentų sumaniai suregztas planas?
Šiauliečių mylimas meras atsidūrė neskaidrių viešųjų pirkimų skandale
Šiaulių miestą ir apylinkes neseniai sukrėtė naujiena, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidraus viešojo pirkimo, įtarimai pateikti ir Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui, kuris esą piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Merui skirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis[2].
Tyrimo duomenimis, A. Visockas yra įtariamas daręs neteisėtą įtaką Šiaulių miesto savivaldybės administracijai bei šios savivaldybės valdomos įmonės direktoriui ir nuolatinei viešųjų pirkimų komisijai, siekiant imituoti teisėtą bei skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą ir sudaryti išskirtines sąlygas vienai privačiai bendrovei laimėti gatvių apšvietimo įrengimo viešąjį pirkimą.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos ir Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Su kaltinimais nesutinkantis A. Visockas teigia viską daręs skaidriai, dėl viešojo intereso.
„Šiandien man pareikšti įtarimai. Vėjų vėjai. Gaila, jog iš nepatirties pasirašiau, kad negaliu atskleisti informacijos. Teks gintis. Reikės kantrybės. Tai tiek. Duodu 100 %, jog viskas yra daroma viešojo intereso naudai“, – savo feisbuko paskyroje rašė Šiaulių miesto meras.
Meras teigia, kad nujaučia, kas slypi už šių kaltinimų, bet užsiminė apie persekiojimą.
„Neturiu jokių duomenų apie kažkokį politinį užsakymą, bet pastaruosius keletą metų jaučiau persekiojimą“, – tikina A. Visockas[3].
Nepaisant nemalonios situacijos ir didelės reputacinės žalos, didelė dalis šiauliečių sako, kad pasitiki meru, o ne STT, kurių įtarimai neretai nepasitvirtina.
„Aš labai didelę simpatiją jam jaučiu ir negaliu pagalvoti, kad jis ką nors blogo gali padaryti mūsų Šiauliams“, – teigia vienas šiaulietis.
Vis dėlto, tokie kaltinimai kai kuriuos priverčia suabejoti, o tai tik parodo, kokia žala yra padaroma.
„Vėjų nėra, dūmų be ugnies nebūna. Vis tiek kažkas yra. Nesakau, kad 100 procentų, bet kai prie pinigų prieini, tada kažkaip kitaip ir pradedi mąstyti,“ – teigia kitas Šiaulių gyventojas.
Panevėžio meras – neseniai išteisintas
Problemų su teisėsauga turėjo ir kito Lietuvos miesto, Panevėžio meras. Tik neseniai pranešta, kad Panevėžio mero byloje Rytis Mykolas Račkauskas vis dėlto yra išteisintas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tiesa, dar laukiama Lietuvos Apeliacinio Teismo (LAT) sprendimo kitoje su juo susijusioje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi[4].
R. M. Račkauskas išteisintas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o krepšinio klubo „Lietkabelis” prezidentas Alvydas Bieliauskas – dėl prekybos poveikiu. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Dalia Markauskienė apeliaciniame skunde prašė pripažinti merą kaltu ir paskirti 99 900 eurų baudą bei septyneriems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2019 m. pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo prezidento biure Vilniuje, meras galimai paprašė verslininko paslaugos: padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą, likusią po rinkimų į savivaldybių tarybas ir merų postus – 3 tūkst. eurų.
Įtarta, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.
Pasak LAT, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad įvairių sporto šakų finansavimo klausimų sprendimas buvo įprasta mero veikla ir jis neatliko jokių išskirtinių veiksmų, siekdamas, kad būtent klubui būtų skirta didesnė parama.
Kauno miesto mero nepalieka skandalai
Kauno gelbėtoju ilgus metus buvęs V. Matijošaitis pastaruosius mėnesius gyvena apipintas įvairiais skandalais. Kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, mero verslo įmonės nenutraukė verslo ryšių su šalimi agresore, o dėl to meras sulaukė dalies visuomenės pasmerkimo. Vėliau, šiai situacijai prisimiršus, į dienos šviesą iškilo kita mero veikla – sklypų supirkimas.
Teigiama, kad naudodamasis neskaidria schema Kauno mero V. Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose. Šioje schemoje neva dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė, bet ir savivaldybės darbuotojai, o įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus[5].
Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į viešoje erdvėje paskelbtą informaciją dėl galimai neskaidrių žemės privatizavimo schemų, susijusių su Kauno miesto meru bei jo šeima, priėmė sprendimą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.
Pats Kauno miesto meras tokius kaltinimus vertina ironiškai.
„Sutikčiau. Juokinga. Kaip tik rinkimų pradžia… Jei neklystu, pirmi straipsniai tokie pasirodė 2019 m. vasario vidury. Gal gerbiami konservatoriai… Nors ne, nevartosiu žodžio gerbiami, nes jūs per mažai dar žinote apie juos, kiek aš žinau. Tiek fantazija neneša. O šiaip niekas nepavogta, esu nusipirkęs sklypus ten, kur gyvenu – Vičiūnuose, iš senų gyventojų Vičiūnuose, kuriems buvo grąžinti sklypai. Gal nuo 2004 metų… Nei man čia yra ką teisintis, nei kalbėti“, – susiklosčiusią situaciją vertino V. Matijošaitis, vėliau paskelbęs, kad sieks trečios mero kadencijos savivaldos rinkimuose[6].
Kazlų Rūdos meras pabrėžia, kad nukenčia tik nepartiniai dariniai
Kas vienija į nemalonius skandalus šiuo metu įtrauktus merus?
Visi jie yra nepartiniai arba nepartinių darinių nariai. Būtent tai pastebi ir šiuo metu kaltinamus kolegas palaikantis Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
„Vakar pateikus įtarimus Šiaulių merui Artūrui Visockui, korupcijos/reputacijos dėmė užtepta jau ant VISŲ 3 Lietuvos didmiesčių vadovų/komitetų: Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Šių miestų lyderiai, jų sambūriai toliau dalyvauja savivaldos rinkimuose kaip NEPARTINIAI dariniai. Nepaisant vilionių, spaudimo, raginimo, jie neįstojo į partijas, netapo jų dalimi, pavaldiniais. Ir jie yra akivaizdžiai dorojami nuo pasitelktų „įtakotojų“, užsakomosios žiniasklaidos iki tokios pat užsakomosios teisėsaugos“, – drąsiai žeria Kazlų Rūdos meras[7].
M. Varaška kaip tokių teiginių įrodymą pateikia faktą, jog Šiaulių komitetui iškėlus kandidatus į tarybą ir merus, įtarimai korupcija A. Visockui buvo pateikti praėjus vos dviem dienoms po šio politinio veiksmo.
„Sutapimas? Ne, nes įtarimams parengti reikia ne vienos dienos ir savaitės tyrimo. Parengus gali pateikti iš karto. Arba palaukti tinkamos progos. Arba neteikti, jeigu politiškai nemėgstamas lyderis pradėtų veikti „tinkamai“. O jei ne – pateikti būtent rinkimų išvakarėse. Įtarimai tikrai liks iki rinkimų dienos. Ir tris mėnesius užsakyta žiniasklaida skiemenuos „įtariamas korupcija meras“. Šiaulių ir kitų nepartinių merų, komitetų tampymas prieš rinkimus po STT ir prokuratūras be galutinio nuosprendžio yra pasibaisėtina politinė režisūra“, – teigia meras M. Varaška.
Pats M. Varaška yra nepartinis meras, kuris pabrėžia, jog neketina jungtis prie jokios partijos.
„Todėl kad nepasitikiu jomis, kaip ir 92 proc. Lietuvos piliečių. Todėl, kad jose nematau jokios pažangos, pridėtinės vertės motyvo ar pasišventimo visuomenės gerovei. Neabejoju, tik laiko klausimas, kada ir mane „išsives pasikalbėti“ su kokiais nors įtarimais ir už kampo netyčia atsiradusia „žiniasklaida“. Todėl, kad netyliu. Todėl, kad kritikuoju vieną ar kitą valdžią. Todėl, kad turiu argumentus ir motyvus. Todėl, kad nepaisau „autoritetų“. Todėl, kad nebijau ir nesiklaupiu ant kelių. Todėl, kad kaip ir tie, kurie dirba Šiauliuose, Kaune ar Panevėžyje, turime didesnį žmonių palaikymą nei 8 proc. pasitikėjimo partijomis. Pasitikėjimą ne tuščiais žodžiais, bet darbais. Todėl, kad galime toliau augti ir stiprėti kaip galima Lietuvos politinė ateitis, palanki visuomenei, naudinga valstybei. Bet pražūtinga esamoms partijoms, liguistam valdžios troškuliui ir baimei prarasti savo kėdes“, – sako Kazlų Rūdos meras, reiškiantis palaikymą nepartiniams miestų merams ir raginantis juos nesustoti ir nebijoti.
