Ribos atsiskaitymus grynaisiais: tai gali paskatinti šešėlį?

Atsiskaitymas grynaisiais – tik iki 3 tūkst. eurų

Seime skinasi kelią pataisos, ribosiančios atsiskaitymus grynaisiais. Jei jos galutinai bus priimtos, jau nuo šių metų lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams būtų draudžiama atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų^[1]. Neatmestina, kad toks sprendimas galėtų paskatinti šešėlį, mat norintys atsiskaityti grynaisiais, galimai ieškotų būdų, kaip tai padaryti nelegaliai.

Tačiau šešėlio didėjimo grėsmės dauguma Seimo narių neįžvelgia. Balandžio 26 d. jie pritarė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui. Po svarstymo už tai numatantį projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 9, susilaikė – 39 parlamentarai. Beliko priimti tik galutinį sprendimą. Tai ketinama padaryti, kai dėl svarstomų pataisų Seimas sulauks Vyriausybės išvados^[2]. 

2015 metų gegužę Seimas jau atmetė liberalų siūlymą drausti atsiskaitymus grynaisiais virš 10 tūkst. eurų, nes būtent tokią sumą leidžiama grynaisiais įsivežti į Lietuvą iš kitų šalių. 

Tačiau ir naujoji įstatymo pataisa susilaukia prieštaringų nuomonių: tiek visuomenėje, tiek tarp pačių Lietuvos politikų šis įstatymas vertinamas nevienareikšmiškai. 

Jei vieni parlamentarai teigia, kad įstatymo pataisos būtų svarbi priemonė kovoje su šešėliu ir pinigų plovimu, kiti svarsto priešingai ir tikina, kad šešėlis tik augs.

Parlamentarų nuomonės išsiskiria

Nors valdantieji yra linkę pritarti įstatymo pataisoms, opozicija negaili kritikos ir įžvelgia, kad atsiskaitymo grynaisiais ribojimas sukurs priešingą nei norėta efektą – šešėlis liks toks pat arba tik augs, o didžiausią teigiamą efektą pajus bankai.

Valius Ąžuolas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys teigia, kad šis įstatymas paveiks ne tik lietuvius, tačiau ir užsieniečius, kurie Lietuvoje įsigyja turtą, paslaugas ir įvairias prekes už grynuosius pinigus.

Seimo nario nuomone, būtent šie žmonės bus priversti trauktis į šešėlį.

„Kas vyksta su pavedimais iš užsieniečių? Jau dabar Lietuvos įmonės skundžiasi bankų savivale, kai užsieniečiai praveda pinigus už tam tikras paslaugas pagal sąskaitas, nurodant sąskaitas, bankai sugeba juos užšaldyti, grąžinti atgal, neišmokėti“, – komentuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys V. Ąžuolas^[3].

Potencialiu bankų galios išaugimu piktinasi ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis. Savo feisbuko paskyroje politikas rašo:

„Iš pažiūros atrodo nekaltas sprendimas, tačiau šis sprendimas papildomai leis bankams per metus UŽDIRBTI per 100 mln eur., nes paprastai kalbant, jie kol jūs galvosite ką pirkti, iš ko pirkti ir kiek, tuos pinigus paskolins Žemaitaičiui, ponas Žemaitaitis sumokės palūkanas varganam bankui, o dar geriau tuos pinigus pats įdarbins į savo verslus. Tai eilinis lietuvaitis gaus špygą, o bankas – „šaibas“.

Politikas akcentuoja, kad naujoji tvarka tik paskatins šešėlį, o bankų galia pasieks savo įtakos viršūnę:

„Man asmeniškai tai visiškai vienodai kas ir kaip bus, nes moku pavedimais ir kortele, bet žmones taip mulkins  „Ufonautų“ Vyriausybė, kad šešėlis paaugs dar 20 %, o bankų žandai dar išsižios! Baisu yra tai, kad tai yra senas ES ir JAV planas žmones pasodinti ant adatos ir padaryti priklausomus nuo valdžios ir bankų.“

Opozicija pažymi, kad ne visiems žmonėms bankiniai atsiskaitymai yra prieinama ir priimtina alternatyva. Nuogąstaujama ir dėl pensininkų, gyvenančių kaimo vietovėse, kaupiančių pinigus tiesiog namuose.

Akcentuojama ir tai, kad bankomatų ar banko skyrių Lietuvos regionuose nėra pakankamai.

Situacija Europos Sąjungoje

Pagal Europos Sąjungos (ES) įstatymus, siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, siekiama riboti atsiskaitymus grynaisiais ir grynųjų pinigų įvežimą į bendriją.

2020 m. gruodžio mėnesį, Europos Komisija (EK) paskelbė viešų konsultacijų dėl pinigų plovimo veiksmų plano santrauką.

Joje pažymima, kad 73 % finansų sektoriaus subjektų, bet tik 46 % ne finansų sektoriaus subjektų pritaria tam, kad būtų nustatytos viršutinės ribos dideliems mokėjimams grynaisiais pinigais^[4].

Europos Komisija planuoja visoje Europos Sąjungoje nustatyti 10 000 eurų grynųjų pinigų mokėjimo apribojimą, tačiau šalys narės priima individualius valstybinius, grynųjų pinigų kontrolės įstatymus.

Jau dabar atsiskaitymai grynaisiais yra ribojami daugelyje bendrijos valstybių. Pavyzdžiui, Italijoje riba yra 1 tūkst. eurų, ribojimai taikomi ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Graikijoje atsiskaitymai grynaisiais leidžiami tik iki 500 eurų.