Tūkstantis ir viena pinigų rūšis

Fiziniai pinigai lieka praeityje

Visą mūsų gyvenimą mus lydi pinigai. Nuo pat vaikystės žinome, kad jei norime ką nors nusipirkti, turime turėti pinigų. Pinigai ateina ir išeina. Kiekvieną dieną jie vaikšto aplink mus kitų žmonių kišenėse ir mes žinome, kad visi jų turi. Vieni turi daugiau, kiti turi mažiau, bet jų turi visi. Jie yra mūsų raktas į būstą, maistą, drabužius, daiktus, transportą ir bet ką, apie ką tik galime pagalvoti. Ir tik labai maža ir gerai pasirengusi dalis žmonių galėtų išgyventi visai be pinigų.

Taip pat žinome, kad šiandien vis daugiau žmonių renkasi skaitmeninius pinigus. Atsiskaitymas banko kortele yra paprastesnis nei banknotais ar monetomis, o banko pavedimai gali tapti tikru išsigelbėjimu, kai ką nors perkame iš už marių jūrų esančių parduotuvių.

Aišku, ne dažnai pagalvojame, kad skaitmeniniai pinigai iš tiesų yra tik žaidimo taškai banko kompiuteriuose, kuriuos galime iškeisti į fizinius pinigus, prekes ar paslaugas. Bet mes įpratę šiuos žaidimo taškus taip pat vadinti pinigais, jie netgi turi tą patį pavadinimą, kaip ir valiuta, kurią mes naudojame. Dažnu atveju, skaičiuodami savo santaupas, kartu sudedame grynuosius pinigus su banko sąskaitoje esančiais taškais, ir galvojame, kad tai vienas ir tas pats dalykas.

Tačiau taip nėra. Ir nors valiutos taip pat nėra tikri pinigai, šiuo atveju laikykime jas pinigais. Taigi, jūsų kišenėje turimi pinigai nuo banko sąskaitoje esančių žaidimo taškų skiriasi tuo, kad jūs juos galite naudoti beveik bet kur ir bet kada. Už juos jūs galite pirkti ar parduoti, taip pat pinigus galite paskolinti ar pasiskolinti, galite taupyti ar išleisti.

Ir vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl fiziniai pinigai yra geriau už žaidimo taškus banko sąskaitoje yra tai, kad su jais jūs galite išlikti anonimiški.

Jūs galite paskolinti draugui dešimt eurų, ir apie tai žinos tik jūsų draugas ir jūs. Jūs galite įdėti į gimtadienio vokelį kokią nors sumą pinigų, ir vėlgi, tą žinos tik jubiliatas ir jūs. Niekas negali matyti ir žinoti, kur ir kam jūs panaudojote savo fizinius pinigus.

Laisvas jūsų turimų pinigų disponavimas yra viena iš didžiausių laisvių, kurią jūs turite.

Tačiau ne visi skaitmeniniai pinigai yra žaidimo taškai. Iš esmės, žaidimo taškais skaitmeninius pinigus paverčia galimybė neribotai juos gaminti – prirašyti keletą nuliukų skaičių eilutės gale ir padidinti esamą sumą. Skaitmeninių pinigų pačių savaime nėra, jie egzistuoja tik kompiuteriuose ir yra tik konceptas, kuriam mes priskyrėme vertę.

Bet prieš gerą dešimtmetį į viešumą išlindusios kriptografinės valiutos šį žaidimą šiek tiek sujaukė. Viena garsiausių kriptografinių valiutų (bitkoinas) turi du didelius skirtumus nuo mums įprastų skaitmeninių pinigų. Pirma, jis sukurtas naudojant saugią duomenų saugojimo technologiją, neleidžiančią bitkoinų pavogti ir sudarančią sąlygas jais disponuoti anonimiškai. Ir antra, bitkoinai yra riboto kiekio ir neturi centrinio valdytojo, todėl niekas negali jų padauginti taip, kaip gali skaitmeninius pinigus. Dėl to jų vertė einant metams įspūdingai kyla.

Kitos kriptovaliutos veikia panašiu principu. Jos gali suteikti anonimiškumą ir nėra valdomos iš vieno centrinio valdymo centro, priešingai nei banko sąskaitose esantys žaidimo taškai, kurių beveik visų arba absoliučiai visų jūs netektumėte tą pačią akimirką, kai bankas bankrutuotų.

Atėjus skaitmeninei valiutai teks pamiršti apie anonimiškumą

Taigi, kai žmonės pajuto, kad kriptografinės valiutos gali būti valiutų ateitis arba bent jau įprastų skaitmeninių pinigų alternatyva, pasaulio bankai sukruto. Siekdami kaip įmanoma labiau atplėšti žmogų nuo fizinių pinigų, šlamančių ir skambančių kišenėse, ir suklaidinti kripto/skaitmeninių pinigų pasaulyje, jie pradėjo kurti Centrinių Bankų Skaitmenines Valiutas (Central Bank Digital Currencies). Tai yra valiutos, kurias planuoja išleisti pasaulio Centriniai Bankai.

Pavyzdžiui Kinijoje jau nuo 2014 metų kuriamas skaitmeninis juanis, kuris šiais metais perėjo į pritaikymo visuomenėje etapą ir kai kuriuose Kinijos regionuose jau pradėtas naudoti. Žmonės gauna atlyginimą skaitmeniniais juaniais į savo elektronines pinigines ir juos leidžia parduotuvėse. Jungtinė Karalystė taip pat intensyviai plėtoja skaitmeninę valiutą, kuri vadinsis Britkoinu (Britcoin). Jungtinės Amerikos Valstijos kalba apie skaitmeninį dolerį, o Europos Sąjunga – apie skaitmeninį eurą.

Daug kur idėja pristatoma taip, lyg šios skaitmeninės valiutos veiktų kaip grynieji pinigai – jūs galėtumėte juos pervesti iš savo elektroninės piniginės į draugo elektroninę piniginę per keletą sekundžių, ko dabar negalite padaryti bankiniu pavedimu. Bankiniai pavedimai užtrunka daugiau laiko, reikalauja ilgų prisijungimų ir detalių gavėjo duomenų. Taip pat bankiniai pavedimai kartais kainuoja. Skaitmeninės valiutos galėtų būti pervedamos iš vienos elektroninės piniginės į kitą per keletą sekundžių ir tai nieko nekainuotų. Skamba, kaip nebloga alternatyva, tiesa?

Problema yra tame, kad visiškai išnyktų anonimiškumas. Jūs, paskolindami savo draugui dešimt skaitmeninių eurų, perleistumėte šią informaciją per Centrinio Banko kompiuterius ir tik tada skaitmeniniai eurai pasiektų jūsų draugo elektroninę piniginę. Tokiu būdu Centrinis Bankas žinotų apie kiekvieną jūsų išleidžiamą ar sutaupomą skaitmeninį centą, o įdėti pinigų į vokelį draugo gimtadienio proga būtų nebeįmanoma.

Nors tai ir panašu į šiandieninę sistemą, kuomet bankas mato jūsų pirkinius parduotuvėje, bet skirtumas yra toks, kad jūs vis dar galite savo draugui paskolinti dešimt eurų grynaisiais, apie šį sandorį žinant tik jums ir jūsų draugui, ko nebegalėtumėte padaryti su skaitmeniniais eurais. Žinoma, taip pat negalėtumėte jų išsigryninti bankomate – skaitmeninės valiutos neegzistuos jokiu kitu pavidalu, tik skaitmeniniu. Dabar bankas turi tik dalį informacijos apie jūsų išlaidas – tą dalį, kurią jūs jiems padovanojate atlikdami mokėjimus kortele ar bankiniu pavedimu. Grynuosius pinigus pakeitus skaitmeniniais, nebeliktų nė vieno anonimiško cento.

Programuojama skaitmeninė valiuta – tiesus kelias į diktatūrą

Kad ir kaip būtų baisu apie tai kalbėti, anonimiškumo problema dar ne pati blogiausia skaitmeninės valiutos temoje. Pasaulio Centriniai Bankai planuoja,^[1] kad skaitmeninės valiutos bus programuojamos – tai reiškia, joms bus galima priskirti kokią nors sąlygą, su kuria šie pinigai veiks.

Tarkim, socialinės rizikos šeimoje gaunamos pajamos yra valstybės parama – bedarbio pašalpa. Uždėjus atitinkamas pinigų veikimo sąlygas, už šią bedarbio pašalpą šeima galės pirkti tik būtiniausius maisto produktus ir negalės pirkti alkoholio. Skamba kaip neblogas dalykas, tiesa? Vaikai bus pavalgę, tėvai nebegers – ar ne to mes norėtumėm? Arba kita situacija – jūs sergate cukriniu diabetu, dėl to už savo pinigus negalėsite pirkti saldžių produktų, kuriuose yra cukraus. Jūs neseniai patyrėte infarktą, dėl to nebegalėsite pirkti cigarečių – viskas tik dėl jūsų pačių saugumo! Ar vis dar skamba gerai?

O kaip jums toks pavyzdys – jūs dirbate Maximos parduotuvėje, todėl negalėsite išleisti savo pinigų Norfoje. Arba, šį mėnesį susirgusiųjų skaičius šalyje viršijo kokią nors ribą, dėl to jūsų pinigai neveiks kino teatruose, baruose, klubuose ir sporto klubuose. Praėjusį mėnesį jūs per daug keliavote savo automobiliu, dėl to šį mėnesį jūsų pinigai neveiks toliau kaip penki kilometrai nuo jūsų namų. O kaip dėl pinigų su galiojimo pabaiga? Arba įšaldytų pinigų tol, kol pasiimsite jums skirtą devintąją vakcinos dozę. Idėją supratote, tiesa? 

Tai veda į neįtikėtino lygio kontrolę, absoliučią diktatūrą, paliesiančią kiekvieną žmogų kiekvienoje jo gyvenimo srityje.

Kinija,^[2] Jungtinė Karalystė,^[3] Jungtinės Amerikos Valstijos,^[4] Australija,^[5] Europos Sąjunga,^[6] Rusija,^[7] Pietų Afrikos Respublika^[8] – visos didžiosios pasaulio valstybės apie tai kalba ir deda pastangas skaitmeninių valiutų įgyvendinimui jau ne pirmus metus.

„Bank for International Settlements“ vadovas A. Carstens atvirai pripažįsta,^[9] kad Centriniai Bankai turės absoliučią kontrolę naudojimo sąlygoms ir reguliacijoms, ir kad tam jau yra sukurta atitinkama technologija - galimybė programuoti valiutas (priskirti joms veikimo sąlygas). Tai mus atves į maisto kuponų (arba kitų nustatytų prekių) pasaulį, kur mes nebeturėsime beveik jokios finansinių sprendimų laisvės.

Pasilikime teisę į privatumą

Tad ką daryti? Pats pirmas žingsnis, kuris visada atves mus į truputėlį aiškesnę padėtį, yra žinojimas. Mes turime suprasti, kad kokią nors kontrolę savo rankose turėsime tol, kol turėsime tam įrankių, šiuo atveju – grynuosius pinigus.

Tol, kol turime galimybę jais disponuoti, disponuokime. Kiek įmanoma dažniau naudokite šlamančius ir barškančius pinigus, vietoj braukiamų ar suvedamų skaitmeninių žaidimo taškų. Tai ne tik suteiks jums daugiau anonimiškumo savo finansiniuose sprendimuose, bet ir apsunkins skaitmeninių valiutų įvedimą dėl paprasčiausio įpročio atsiskaitinėti grynaisiais.

Šiuo metu pasaulyje plinta „grynųjų penktadienio“ (Cash Friday)^[10] iniciatyva. Ji skatina žmones bent vieną dieną savaitėje atsiskaitinėti išimtinai grynaisiais pinigais ir nesilankyti tose vietose, kur negalima to padaryti.