Europai artėja sudėtingas laikotarpis
Energetikos krizė Europoje yra viena dažniausiai pastaraisiais mėnesiais aptarinėjamų temų. Tačiau, ne visi europiečiai supranta situacijos rimtumą. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje skelbiama, kad rusiškų dujų tiekimo nutraukimo ir Kinijos paklausos atsigavimo atvejais, 2023 m. Europai gali pritrūkti iki 30 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
2022 m. pirmąjį pusmetį ES dujų saugyklos vis dar mėgavosi beveik įprastu Rusijos dujų tiekimu, tačiau gruodžio 5 d. įsigalios Europos Sąjungos (ES) draudimas importuoti rusišką žaliavą, o energijos rinkose prasidės dar vienas neapibrėžtumo etapas[1].
Mažesnis importas iš Kinijos, didžiausios pasaulyje suskystintųjų gamtinių dujų importuotojos, per pirmuosius dešimt 2022 m. mėnesių buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs didesnį SGD prieinamumą Europoje, bet pokyčiai Kinijoje, gali turėti milžinišką neigiamą reakciją Europoje.
Europa išgyvena didžiausią istorijoje energetikos krizę po to, kai Rusija, iki karo Ukrainoje antra pagal dydį energijos eksportuotoja pasaulyje ir didžiausia žemyno gamtinių dujų tiekėja, reaguodama į plataus masto ES ekonomines sankcijas, sumažino eksportą.
Europa tampa priklausoma nuo Rusijos ir Kinijos
Naujoje TEA analizėje nurodoma, kad ateinančią vasarą susidarys 30 mlrd. kubinių metrų pasiūlos ir paklausos disbalansas. Šis skirtumas taps ypač svarbus, Rusijai nutraukus visus dujų tiekimus, o Kinijai vėl pradės importuoti suskystintas gamtines dujas.
Naujoje ataskaitoje nurodoma, kad ES dujų saugyklos šiuo metu yra užpildytos 95 proc., t. y. 5 proc. daugiau nei vidutiniškai per penkerius metus. Tačiau ataskaitoje įspėjama, kad dėl dabartinio saugyklų lygio, taip pat dėl pastaruoju metu sumažėjusių dujų kainų ir neįprastai žemos temperatūros nereikėtų daryti pernelyg optimistinių išvadų apie ateitį[2].
ES saugyklose šiuo metu netrūksta Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų, kurių kiekis, nors 2022 m. ir buvo smarkiai sumažintas, didžiąją pirmojo pusmečio dalį buvo artimas įprastiniam lygiui. Šiuo metu tikėtina, kad 2022 m. iš Rusijos į ES vamzdynais iš viso bus tiekiama apie 60 mlrd. dujų. Tačiau, 2023 m. Rusija ES suteiks tik 60 mlrd. dujų. Kritiniu atveju, Rusijos tiekimas į Europą gali būti visiškai nutrauktas.
Šioje istorijoje svarbu atsižvelgti ir į Kinijos vaidmenį. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių sumažėjęs Kinijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs didesnį SGD prieinamumą Europai. Jei kitais metais Kinijos SGD importas atsistatys iki 2021 m. lygio, jis užims daugiau kaip 85 proc. tikėtino pasaulinio SGD pasiūlos. O 2023 m. pasaulinė SGD pasiūla turėtų padidėti tik 20 mlrd. , o maždaug trečdalis šio padidėjimo teks JAV.
Tiesa, šiuo metu Kinijos SGD importuotojai šią žiemą skelbė nedalyvausiantys neatidėliotinų sandorių rinkoje, nes paklausa šalyje augo lėčiausiai nuo 2002 m., o tai reiškia, kad didžiausia pasaulyje SGD importuotoja greičiausiai vengs konkuruoti dėl tiekimo su krizės ištikta Europa[3].
Sumažėjusi paklausa reiškia, kad Kinija šiemet turėtų grąžinti Japonijai didžiausios importuotojos titulą, taip sumažindama spaudimą pasaulinei rinkai ir suteikdama labai reikalingą pagalbą Europai.
Ekspertai situaciją vertina atsargiai
TAE ekspertai į susidariusią situaciją žvelgia neramiai. Kaip teigia TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolas, kalbant apie Europos dujų tiekimą, šiuo metu gali įsivyrauti pasitikėjimas savimi, tačiau jokiu būdu negalima atsipalaiduoti:
„Žvelgdami į naujausias tendencijas ir tikėtinus pokyčius pasaulio ir Europos dujų rinkose, matome, kad kitą žiemą Europos laukia dar sunkesnis iššūkis. Todėl vyriausybės turi imtis neatidėliotinų veiksmų, kad sparčiau didintų energijos vartojimo efektyvumą, sparčiau diegtų atsinaujinančius energijos šaltinius ir šilumos siurblius, taip pat imtis kitų veiksmų, kad iš esmės sumažintų dujų poreikį. Tai labai svarbu Europos energetiniam saugumui, jos piliečių ir pramonės gerovei bei perėjimui prie švarios energetikos. TEA ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su Europos Komisija ir vyriausybėmis visoje Europoje ir už jos ribų, kad padėtų spręsti šiuos uždavinius“[4].
Dar kovo mėnesį TEA pristatė dešimties žingsnių planą, kuris galėtų padėti Europai susidoroti su energetikos krize:
Nesudaryti naujų dujų tiekimo sutarčių su Rusija;
Pakeisti Rusijos tiekiamas dujas, dujomis iš alternatyvių šaltinių;
Nustatyti minimalius dujų kaupimo įpareigojimus, kad padidėtų rinkos atsparumas;
Paspartinti naujų vėjo ir saulės energijos projektų įgyvendinimą;
Maksimaliai padidinti energetikos gamybą ir gavybą;
Priimti trumpalaikes priemones, skirtas apsaugoti pažeidžiamus elektros energijos vartotojus nuo aukštų kainų;
Paspartinti dujinių katilų keitimą šilumos siurbliais;
Paspartinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą pastatuose ir pramonėje;
Skatinti vartotojus laikinai sureguliuoti termostatą;
Didinti pastangas diversifikuoti ir dekarbonizuoti elektros energijos sistemos lankstumo šaltinius[5].
Tuo tarpu ankstyvą rudenį, Pasaulio ekonomikos forumas taip pat pateikė niūrias prognozes. Organizacijos ataskaitoje teigiama, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir po to apribotų dujų srautų į Europą, tarptautinės kainos pasiekė naujas aukštumas, o neramumai rinkoje turėtų tęstis ir 2023 m.
Akcentuojama ir tai, kad dėl krizės, gamtinių dujų vartojimas sumažėjo daugumoje regionų. Ataskaitoje teigiama, kad sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, EBPO Europoje dujų paklausa per metus sumažėjo beveik 10 proc., o pramonėje dėl sumažėjusios gavybos – maždaug 15 proc[6].
Ataskaitoje taip pat aiškinama, kad šaltieji metų laikotarpiai dujų sistemai yra ypač sudėtingi dėl to, kad mažėjant darbinių dujų atsargų lygiui (dėl mažesnio rezervuarų slėgio) mažėja saugyklų pasiekiamumas, o tai reiškia, kad iki šildymo sezono pabaigos saugyklos vis mažiau reaguoja į paklausos svyravimus.
