Armėnijos rinkimai virto geopolitiniu referendumu: N. Pašinianas laimi kovą dėl šalies krypties

N. Pašinianas paskelbė pergalę Armėnijos rinkimuose, kurie tapo testu šalies geopolitinei krypčiai

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas birželio 8 d. paskelbė pergalę parlamento rinkimuose, kuriuose jo vadovaujama partija „Pilietinė sutartis“ siekė naujo mandato tęsti šalies artėjimą prie Vakarų. DW nurodo, kad ankstyvieji Armėnijos Centrinės rinkimų komisijos duomenys rodė „Pilietinės sutarties“ persvarą prieš prorusišką aljansą „Stipri Armėnija“, vadovaujamą Rusijos ir Armėnijos milijardieriaus Samvelo Karapetiano.

Pirminiai skaičiai rinkimų naktį keitėsi. DW skelbė, kad suskaičiavus 23,5 proc. apylinkių, N. Pašiniano partija turėjo 52,5 proc., o S. Karapetiano aljansas – 23,2 proc. balsų. Vėlesniais „OC Media“ duomenimis, suskaičiavus 94 proc. balsų, „Pilietinė sutartis“ pirmavo su maždaug 50 proc., „Stipri Armėnija“ turėjo apie 23 proc., o buvusio prezidento Roberto Kočariano Armėnijos aljansas – apie 10 proc.

N. Pašinianas pergalę pavadino „istorine“ ir pareiškė, kad armėnai balsavo už taiką. Jo teigimu, Jerevanas toliau plėtos ryšius su Europos Sąjunga, bet kartu sieks išlaikyti santykius su Rusija. Tai nėra patogus balansavimo pratimas: Armėnija vis dar priklausoma nuo Rusijos energetikos ir prekybos ryšių, tačiau po 2023 m. Karabacho praradimo visuomenėje sustiprėjo nusivylimas Maskvos saugumo garantijomis.

Rinkimų rezultatas stiprina Armėnijos kelią į ES ir silpnina prorusiškos opozicijos pozicijas

Šie rinkimai buvo pirmasis nacionalinis balsavimas po 2023 m. Azerbaidžano karinės operacijos, per kurią Baku perėmė viso Kalnų Karabacho kontrolę. N. Pašinianas po šio pralaimėjimo ėmė dar aktyviau kalbėti apie taikos susitarimą su Azerbaidžanu, sienų normalizavimą ir atsargesnį atsitraukimą nuo vienpusės priklausomybės nuo Maskvos.

Pagrindinis jo varžovas S. Karapetianas rinkimuose atstovavo priešingai krypčiai. „Stipri Armėnija“ pasisakė už glaudesnius ryšius su Rusija ir kaltino N. Pašinianą pavojingu valstybės kurso keitimu. Rinkimų rezultatas rodo, kad bent šiuo metu prorusiška opozicija nesugebėjo mobilizuoti pakankamos paramos, nors N. Pašiniano kritikai jį kaltina nuolaidomis Azerbaidžanui ir politiniu spaudimu oponentams.

„OC Media“ skaičiavimu, tokie rezultatai „Pilietinei sutarčiai“ galėtų suteikti patogią daugumą – 64 vietas iš 105 vietų parlamente. Vis dėlto galutinis mandatų pasiskirstymas priklausys nuo oficialių rezultatų ir nuo to, ar Gagiko Carukiano partija „Klestinti Armėnija“ peržengs 4 proc. rinkimų slenkstį.

Maskva prieš rinkimus spaudė Jerevaną ekonominėmis priemonėmis

Rinkimų kampaniją lydėjo atviras Rusijos nepasitenkinimas Armėnijos vakarietiška kryptimi. DW nurodo, kad prieš balsavimą Maskva įvedė naujų apribojimų armėniškai produkcijai, įskaitant gėles ir daržoves. AP taip pat rašė, kad Rusija ribojo armėniškų gėlių, konjako, vyno, baklažanų, bulvių, džiovintų vaisių, žuvies ir kitų prekių importą.

Europos Komisija tokius veiksmus apibūdino kaip ekonominę prievartą. DW primena, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo Armėnijai 50 mln. eurų paramą ir lankstesnes prekybos sąlygas prekėms, kurias paveikė Maskvos ribojimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš rinkimus taip pat perspėjo, kad Armėnija negalės vienu metu judėti į ES ir likti Eurazijos ekonominėje sąjungoje. AP citavo V. Putiną sakant, kad būti muitų sąjungoje su ES ir Eurazijos ekonomine sąjunga „neįmanoma pagal apibrėžimą“. Tai rodo, kad Armėnijos rinkimai Maskvai buvo ne tik vidaus politikos įvykis, bet ir kova dėl įtakos Pietų Kaukaze.

Taikos sutartis su Azerbaidžanu išlieka pagrindinis N. Pašiniano politinis išbandymas

N. Pašiniano pergalė sustiprina jo mandatą tęsti derybas su Azerbaidžanu ir siekti santykių normalizavimo su Turkija. AP nurodo, kad N. Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas 2025 m. rugpjūtį Baltuosiuose rūmuose inicijavo dokumentą dėl judėjimo taikos susitarimo link.

Ši kryptis Armėnijoje išlieka labai prieštaringa. N. Pašiniano oponentai jį kaltina pernelyg didelėmis nuolaidomis Azerbaidžanui, ypač po Karabacho praradimo. Pats N. Pašinianas rinkimų naktį teigė besitikintis teigiamos reakcijos iš Turkijos ir Azerbaidžano, o tai rodo, kad naujoji kadencija gali būti nukreipta ne į revanšą, bet į sunkias ir visuomenei skausmingas derybas.

Rinkimų foną papildė kaltinimai balsų pirkimu ir opozicijos atstovų sulaikymai. DW skelbė, kad policija sekmadienį sulaikė daugiau nei 10 žmonių dėl įtarimų balsų pirkimu, o trys vietos rinkimų komisijos nariai taip pat buvo sulaikyti per naktį. „OC Media“ rašė apie dešimtis bylų dėl rinkimų pažeidimų, todėl galutinė politinė rinkimų kaina priklausys ne tik nuo balsų procentų, bet ir nuo to, ar opozicija pripažins rezultatų teisėtumą.