Visoje Lietuvoje prieinama sistema leidžia žmonėms skaitmeniniu būdu surasti artimųjų ir protėvių kapus
Daug kas nustemba sužinoję, kad Lietuvoje jau įmanoma kelių paspaudimų pagalba surasti tiek artimųjų, tiek prieš kelis dešimtmečius mirusių protėvių kapus. Sparčiai plečiama skaitmeninė kapinių platforma Cemety leidžia pagal vardą ir pavardę rasti konkrečią kapavietę, ją pamatyti nuotraukose, sužinoti koordinates ir navigacijos pagalba nuvykti iki tikslios vietos.
Skaitmeninimas vykdomas visoje šalyje. Pernai pradėtas projektas siekia perkelti į elektroninę erdvę visas savivaldybių kapines, jų žemėlapius, nuotraukas ir istorinius duomenis. Tokie projektai finansuojami ES lėšomis ir atveria galimybę gyventojams pirmą kartą matyti tai, kas anksčiau buvo prieinama tik kapinių archyvuose ar popierinėse kartotekose.[1]
Dalis gyventojų tai atranda prieš Visų šventųjų dieną, kiti – netikėtai naršydami internete. Ypač daug susižavėjimo pasigirsta iš užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie vaikystėje matytų kapaviečių prisiminti nebegali, tačiau sistema leidžia jas surasti iš bet kurios pasaulio vietos.
Skaitmeninimas tampa ne tik patogumu, bet ir būdu tvarkyti ir skaidrinti kapinių administravimą
Cemety sistemoje pateikiami ne tik kapų žemėlapiai – gyventojai gali nuotoliniu būdu pateikti prašymus dėl laidojimo, kapavietės įrengimo ar pertvarkymo, o netikslumus pakoreguoti pateikdami patikslintą informaciją ar naują nuotrauką. Tokia tvarka leidžia savivaldybėms atsisakyti dalies popierinių archyvų ir užtikrinti didesnį skaidrumą kapinių administravime.
Skaitmeninimas padeda išsaugoti ir istorines vietas: karių, savanorių, tarpukario veikėjų, senųjų parapijų kapavietes. Kai kurios jų anksčiau buvo sunkiai randamos, o dabar prieinamos vienoje duomenų bazėje. Tai ypač svarbu miestams ir rajonams, kuriuose yra daug senųjų kapinių arba jų dalys yra sunykusios.
Savivaldybės pažymi, kad duomenų bazė nuolat pildoma ir atnaujinama. Tai reiškia, kad net jei kažkurio giminaičio kapo šiandien sistemoje nėra, rytoj informacija gali atsirasti, nes projektai plečiasi į naujas savivaldybes. Jūs patys galime informaciją tikslinti, padėdami sistemos plėtrai.
Kapaviečių duomenų bazė tampa įrankiu atkurti šeimos istoriją ir dingusius ryšius
Pastaraisiais metais, po pasaulį išsibarstę žmonės vis aktyviau domisi savo kilme, kuria genealoginius medžius ir siekia suprasti, kaip jų šeimos šaknys driekiasi per skirtingas vietoves. Taip elgiasi ir lietuviai.
Deja, tai apsunkina tolimų giminaičių mirtys ir informacija, kurią jie nusineša su savimi. Daugelis pastebi, kad būtent kapinių žemėlapiai padeda išspręsti ilgametę genealogų problemą – kaip patikslinti, kur ir kada palaidoti tolimesni giminaičiai.
Kai kurie genealogijos entuziastai pasakoja atradę šeimos šakas, apie kurias anksčiau nieko nežinojo. Kapavietės nuotraukos, įrašai ant paminklų, pavardžių variantai, šeimų kapai atskleidžia informaciją, kurios nėra nei civilinės metrikacijos dokumentuose, nei gyvuose giminės pasakojimuose.
Be to, ši informacija leidžia sujungti nutrūkusias šeimos grandis – surandami emigravusių giminaičių kapai, identifikuojami seni laidojimo plotai, kuriuos šeimos nariai tiesiog pamiršo arba niekada nebuvo lankę. Skaitmeniniai žemėlapiai pagerina ir paminklotvarkinį paveldą, nes leidžia nustatyti kultūriškai reikšmingas kapavietes.
Genealogai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: ši sistema padeda jaunajai kartai išvengti klaidos manyti, kad kapinės yra tik vieta, kurią aplankome kartą per metus. Skaitmeniniai duomenys tampa istorijos dalimi – prieinama, tikslia ir išliekančia ateities kartoms.
Atminimo medelio iniciatyva: uždegate žvakelę – pasodinate medį
Skaitmeninimas Lietuvos kapinėse šiandien neapsiriboja tik kapaviečių paieška. Siūlomos ir akcijos, kurios derina simbolinį veiksmą su realiu poveikiu gamtai. Viena iš jų – „Atminimo medelis“: galimybė uždegti skaitmeninę žvakelę velioniui ir tuo pačiu jo atminimui pasodinti medį Lietuvos miškuose.
Gyventojai per Cemety sistemą gali pasirinkti konkretų kapą, įsigyti skaitmeninę žvakutę ir mėnesį matyti ją degančią prie kapavietės nuotraukos. Žvakės šviesa tampa ne tik virtualiu ženklu – už ją pasodinamas tikras medis, o žmogui pateikiamos tikslios koordinatės, kur jis auga. Tokia praktika atsiranda kaip alternatyva įprastoms plastikinėms žvakėms, kurios kasmet sukuria tūkstančius tonų atliekų. Šiai dienai yra pasodinti 893 medeliai.
Ši iniciatyva sulaukia vis daugiau dėmesio. Žmonėms ji suteikia galimybę prisiminti artimuosius, kartu prisidedant prie miškų atkūrimo. Šiuo metu jau pasodinta beveik devyni šimtai medelių, o skaičius nuolat auga. Savivaldybės ir projekto partneriai pabrėžia, kad tai nėra bandymas pakeisti tradicijas — veikiau papildyti jas tvaresniu būdu, leidžiančiu kurti ilgalaikį atminimo ženklą.
Tokių iniciatyvų daugėja, nes šiuolaikiniai atminimo būdai tampa labiau susieti su tęstinumu, o ne vienkartine ritualo forma. Medis, augantis konkrečioje Lietuvos vietoje, tampa gyvu ženklu apie praeities žmones, kurių vietą šeimos istorijoje šiandien vis aktyviau tyrinėja nauja karta.
