Seimas pritarė seksualinių nusikaltimų įstatymų pakeitimų svarstymui
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso pataisų paketui, kuriuo siekiama sustiprinti seksualinį smurtą patyrusių asmenų apsaugą, griežtinti atsakomybę už tokius nusikaltimus ir pagerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiesiems.
„Teikiu įstatymų paketą, kuriuo siekiame sustiprinti seksualinį smurtą patyrusių vyrų, moterų ir vaikų apsaugą“, – pristatydama projektą sakė Seimo darbo grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė. Pasak jos, dabartinis teisinis reguliavimas nebeatitinka visuomenės poreikių ir nepakankamai apsaugo nukentėjusiųjų teises[1].
Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių – išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sąvokų sujungimas į vieną nusikalstamą veiką. Tokiu atveju pagrindiniu nusikaltimo požymiu taptų ne panaudotos prievartos forma, o laisvanoriško asmens sutikimo nebuvimas.
Pataisų rengėjai teigia, kad toks modelis padėtų aiškiau apibrėžti seksualinio smurto atvejus ir geriau apsaugotų aukas. Vis dėlto dalis parlamentarų kelia klausimų, kaip praktikoje būtų vertinama, ar sutikimas buvo duotas, ir kaip tai būtų įrodinėjama teisme.
Daugiau apsaugos aukoms ir vaikams
Siūloma griežčiau vertinti nusikaltimus, kai naudojamas fizinis smurtas, grasinimai arba pasinaudojama aukos bejėgiška būkle. Tokios aplinkybės būtų laikomos atsakomybę sunkinančiais veiksniais, o bausmės už seksualinę prievartą būtų taikomos vienodai, nepriklausomai nuo jos formos.
Pokyčiai paliestų ir seksualinio priekabiavimo darbo vietoje reguliavimą. Ateityje atsakomybė galėtų būti taikoma ne tik vadovams, bet ir bendradarbiams. Už pavienius pažeidimus būtų numatytos administracinės nuobaudos, o už pasikartojantį ar sistemingą priekabiavimą grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Pataisomis taip pat siekiama stiprinti nepilnamečių apsaugą. Numatoma atsakomybę taikyti jau už patį jaunesnių nei 16 metų asmenų viliojimą, net jei susitikimas neįvyksta. Be to, siūloma ilginti seksualinių nusikaltimų prieš vaikus senaties terminus, kad nukentėjusieji turėtų daugiau laiko kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Vėgėlė: pataisos gali turėti reikšmės Bartoševičiaus bylai
Į tokį parlamentarų pritarimą minėtam kodeksui, sureagavo ir mišriai Seimo narių grupei priklausantis Ignas Vėgėlė.
„Seimas meta gelbėjimosi ratą Bartoševičiui. Baudžiamojo kodekso projektą, ruoštą net keliolikos Seimo narių, teikia konservatorė Bilotaitė. Palaiko kone visas Seimas“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikas.
Bilotaitė: Vėgėlės teiginiai apie BK pataisas neatitinka tikrovės
Tuo tarpu konservatorė A. Bilotaitė pareiškė, esą I. Vėgėlė klaidina visuomenę apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kurioms praėjusią savaitę po pateikimo pritarė Seimas[2].
„Priešingai nei teigia ponas Vėgėlė, šiais pakeitimais stipriname vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto ir siekiame panaikinti teisines spragas, kurios šiandien neleidžia užtikrinti tinkamos nukentėjusiųjų apsaugos“, – nurodė parlamentarė.
Pasak jos, siūlomi pakeitimai parengti kartu su teisės ekspertais, prokurorais, policijos ir teismų atstovais, remiantis ilgamete teismų praktika seksualinio smurto prieš vaikus bylose.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką lytiniai santykiai su mažamečiu jau dabar vertinami kaip seksualinis prievartavimas, todėl siekiama šią nuostatą aiškiai įtvirtinti įstatyme. Ji taip pat pažymėjo, kad vaikams iki 14 metų būtų užtikrinama dar stipresnė apsauga, o vyresnių nei 14 metų nepilnamečių atvejais teismas vertintų jų brandą ir galimybę duoti sutikimą.
Politikė akcentavo, kad baudžiamoji atsakomybė pilnamečiams asmenims už lytinius santykius su jaunesniais nei 16 metų asmenimis išliktų, o pirmiausia visais atvejais būtų tikrinama, ar nėra seksualinio prievartavimo požymių.
Gyventojai: ar mažametis pajėgus pasakyti „ne“?
Diskusijos dėl pataisų persikėlė ir į socialinius tinklus, kur dalis komentatorių išreiškė abejonių dėl siūlomų pakeitimų.
„Tokiomis sąlygomis gimsta įstatymai prieštaraujantys bet kokiai logikai. Mažametis pasirodo gali ir privalo priešinti seksualiniam prievartavimui. Ar mažametis pajėgus atlikti tokius veiksmus?“ – svarstė vienas internautas.
Kitas gyventojas pridūrė, esą kol visame pasaulyje griežtinamos bausmės už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, Lietuvoje, anot jo, renkamasi elgtis priešingai.
„Mažametis vaikas net nesupras kas vyksta… Ir tai reikš, kad jis sutinka, nes nesuprasdamas gali nesipriešinti?“ – svarstė kita komentatorė.
Vis dėlto pataisų rengėjai pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai nekeičia nuostatos, jog seksualinis smurtas prieš mažamečius išlieka sunkus nusikaltimas, o vaikų apsauga tik stiprinama.
Bet jie tikrai mus už Debilus laiko