Ar pavyks G. Nausėdai nugalėti V. Zelenskį prezidento rinkimuose?

Pirmieji kandidatų į prezidentus debatai: visa kalba apie Ukrainą

Vakar nacionalinio transliuotojo eteryje vyko pirmieji kandidatų į prezidentus debatai. Be jokios abejonės, Lietuvos prezidento pagrindinis darbas yra užsienio politikos formavimas, tad nenuostabu, kad buvo kalbėta daug apie Ukrainą, Rusiją, Kiniją, karą ir kitas šiam laikmečiui aktualiausias problemas. Tačiau kiek protinga yra visą savo rinkiminę kampaniją statyti ant vieno karo pamato? Juk užsienio politika Ukrainos ir Rusijos karu, vis dėlto, nesibaigia…

Dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, klausiamas apie didžiausią užsienio politikos iššūkį sakė, kad dabar svarbiausia yra turėti „kiek galima daugiau draugų ir kiek galima mažiau priešų“. Jo teigimu, per jo kadencijos metus (nors jis tai įvardino neutraliau – pastaraisiais penkeriais metais) tuo tikslu Lietuva labai pasistūmėjo pirmyn. 

Jis taip pat akcentavo, kad ir toliau jo pagrindinis uždavinys bus padėti Ukrainai.

„Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai. Tai buvo visą laiką mano kertinis tikslas per prezidento kadencijos metus, po karo Ukrainoje pradžios tai tik dar labiau sustiprėjo“, – sakė G. Nausėda^[1].

Kiek G. Nausėdos valdymo metu Lietuva atsikratė priešų?

Taigi, reikia suprasti, kad Lietuva per G. Nausėdos prezidentavimą susirado daugiau draugų ir sumažino priešų skaičių? 

Žinoma, ko gero vienintelis Lietuvos priešas šiuo metu yra Rusija. Šio skaičiaus sumažinti niekaip nepavyksta, tačiau galima pakalbėti apie priešiškumo mastą, koks buvo prieš penkerius metus, ir koks dabar. 

Taigi, pažiūrėkime, ką gero apie Lietuvą pasakoja mūsų nedraugiškiausios šalies Rusijos vadovas V. Putinas. 

Ogi ne taip jau seniai, prieš keletą mėnesių jis aiškino, kad šalys, rodančios priešiškumą Rusijai, laimės neturės. 

Žinoma, jis puikiai suvokia, kad lietuvių nemeilė rusams yra toli gražu ne vakarykštis reikalas, tačiau karas Ukrainoje padėtį tik dar labiau destabilizavo.

„Laimė į namus neateis“.

Jei jie vykdys tokią politiką prieš žmones, kurie norėjo gyventi toje ar kitoje šalyje, ten dirbo, kūrė kažkokias naudas tai šaliai, ir elgsis su jais kaip su kiaulėmis... Tada galų gale jie patys susidurs su tokia kiaulyste“, – sakė V. Putinas^[2].

Tačiau galima galvoti, kad čia senos naujienos. Bet štai šiemet kovo viduryje, prieš mėnesį, V. Putinas taip pat išreiškė savo nuomonę Baltijos šalių klausimu. 

Prancūzijos ir Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Vilniuje garsiai kalbėjo apie tai, kad remdami Ukrainą Vakarai neturi sau užsibrėžti raudonųjų linijų ir jų aiškinti Maskvos režimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino, kad „Rusija atsakys veidrodiniu principu šalims, kurios neturi raudonųjų linijų prieš ją“. Jis pridūrė gerbiantis mažas Europos valstybes, bet šios šalys, taigi, ir Lietuva, kurios ragina „sugriežtinti politiką Rusijos atžvilgiu, imtis ekstremalių priemonių ir taip toliau, suvokia, kad nepajus savo provokuojančių pareiškimų pasekmių. O tos šalys, kurios gali pajausti, lai elgiasi daug atsargiau.“^[3].

Taigi. Nors suvokiame, kad Rusijos, kaip didžiausio priešo atsikratyti Lietuvai veikiausiai niekada nepavyks, vis dėlto šalies priešiškumas pastaruoju metu mums yra itin didelis, tad vargu, ar čia būta ko G. Nausėdai girtis.

O kaip gi Kinija? Toji tolima šalis, tačiau paskutiniu metu jau irgi galima rašyti į priešiškai nusiteikusių šalių sąrašą. Lietuvoje atidarius Taivano atstovybę, šį žingsnį Kinija priėmė kaip spjūvį į veidą, kuris atsiliepė mūsų šaliai ekonomikos srityje. 

Tačiau valdantieji konservatoriai laikosi savo, sako, kad ryšiai su Kinija atsistatys, o štai santykis tarp šalių pagerės, jei… taip nuspręs Pekinas.

„Apmaudu, tačiau būtent Kinijos veiksmai santykius gadina: prekybos nutraukimas, mūsų diplomatinės atstovybės darbo apsunkinimas iki to, kad negalėtų mūsų diplomatai ten dirbti. Manau, kad kamuolys dabar yra Pekino pusėje. Jeigu jie norėtų tuos santykius atšildyti, tai tikrai turi tam visus reikiamus instrumentus“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis^[4].

Ir, aišku, niekaip įtakos neturėjo tai, kad Kinija ragino Lietuvą neeskaluoti Taivano temos. Taivano pinigai, kurie kažkada dar tik bus, o gal ir nebus, buvo svarbesni, nei geri ryšiai su Kinija.

Ir nors Kinija Lietuvai nėra atvirai priešiška, vis dėlto ją galima įtraukti į priešiškai nusiteikusių valstybių gretas. Matant Kinijos ir Rusijos bendrystę nesunku nuspėti, kieno pusę konflikte palaikytų ši Rytų šalis.

Kiek G. Nausėdos valdymo metu Lietuva susirado draugų?

Taigi, kad jau taip svarbu turėti daug draugų, ir tai, esą, per pastaruosius penkerius metus stipriai pasistūmėjo, paieškokime, kiek ir kokių draugų mes susiradome.

Na, tai tikrai susidraugavome su Taivanu, kai Užsienio reikalų ministerija, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, apsisprendė pasirinkti Taivaną vietoje Kinijos. Būtent Lietuvos sprendimas 2021 metais mūsų šalyje atidaryti atstovybę Taivano pavadinimu įsiutino Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. 

Tiek daug vilčių dėjus į Taivaną ir per tas viltis kaip reikiant susigadinus santykius su Kinija, realybė, panašu, neatsiperka.

„Liūdnai atrodo eksportas į Taivano rinką – po milžiniškų pastangų atidarant atstovybes, šiais metas pirmame ketvirtyje eksportuota prekių tik už 1,5 mln. Eur daugiau nei 2022-ais,“ – konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“ teigė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarybos narys Kęstutis Černeckas.

Jo teigimu, Europos Sąjungai priėmus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Lietuvos problemos eksporto sektoriuje tik pagilės^[5].

Preizdentūra taip pat pripažįsta, kad G.Landsbergio bandymas tapti įsimintinu Užsienio reikalų ministru gali Lietuvai ir neatsipirkti. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgiryte teigia, kad kol kas draugiški Taivano ir Lietuvos santykiai didžiulės investicinės ir ekonominės naudos nesukūrė.

„Iš Taivano buvo galima tikėtis daugiau. Kai taivaniečiai kūrė Lietuvoje savo atstovybę, buvo žadamos didžiulės investicijos ir ekonominė nauda. Kol kas jos smarkiai nematyti. Bet tikimės, kad tie ekonominiai ryšiai, tarp Lietuvos ir Taivano plėsis toliau ir laikui bėgant turėsime daugiau taivanietiškų investicijų“, – antradienį „Žinių radijui” sakė A. Skaisgirytė. „Pabrėžiu, kad kalbame tik apie ekonominius, o ne politinius ryšius“, – pridūrė ji.

Nors per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškų prekių eksportas į Kiniją išaugo, vis dėlto džiaugtis, kad santykiai grįžo ten, kur buvo, negalima. 

„Nesakyčiau, kad visiškai normali situacija, kadangi dar neturime ambasadoriaus Kinijoje ir Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje taip pat nėra. Tai visiškai tie santykiai nėra atstatyti. Bet būtų gerai, jeigu jie būtų palaikomi bent normaliame, diplomatiniame lygyje“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį į Kiniją eksportuota lietuviškų prekių už 11,8 mln. eurų, tuo metu per 2023 m. pirmąjį pusmetį – už 40,7 mln. eurų^[6].