Viešieji tualetai kelia diskomfortą ne tik dėl kvapų, bet ir dėl baimės užsikrėsti
Daugelis žmonių viešųjų ar bendrai naudojamų tualetų vengia kiek įmanoma labiau. Juose dažnai juntami nemalonūs kvapai, matomi šlapimo ar vandens lašai ant grindų ar sėdynės, kartais trūksta švaros.
Visa tai sukuria ne tik nepatogumo jausmą, bet ir baimę dėl galimų ligų. Ne vienas, įėjęs į tualeto kabiną, duris stumia alkūne, vandenį nuleidžia koja, o pačią sėdynę bando apkloti popieriumi ar net išvis nesėsti.
Tokios atsargumo priemonės tapo įprastu ritualu, tačiau kyla klausimas – ar iš tikrųjų yra reali rizika užsikrėsti ligomis viešajame tualete, ar tai daugiau psichologinė baimė? Mokslininkai sako, kad tikroji situacija kur kas paprastesnė, nei daugelis įsivaizduoja.
Lytiškai plintančių ligų tualete „nepasigausi“
Viena iš dažniausiai pasitaikančių žmonių baimių – galimybė užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis atsisėdus ant tualeto sėdynės.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tokia rizika yra praktiškai neegzistuojanti. Gonorėją, chlamidiją ar ŽIV sukeliantys sukėlėjai ant šaltų, kietų paviršių išgyvena labai trumpą laiką, todėl užkratas nespėja patekti į žmogaus organizmą.[1]
„Kiek žinau, niekas dar nėra pasigavęs lytiniu keliu plintančios ligos nuo tualeto sėdynės, nebent jie turėjo lytinių santykių ant tos sėdynės“, – aiškina mikrobiologė Abigail Salyers.
Net ir ilgesnį laiką išsilaikantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV) užkrėsti gali tik esant pažeistai odai, todėl rizika išlieka itin maža.
Tikroji rizika kyla nuo bakterijų, kurios plinta per rankas ir oro daleles
Kur kas didesnė grėsmė slypi ne pačioje sėdynėje, o paviršiuose, prie kurių prisiliečiame rankomis. Ant jų gali būti E. coli, Salmonella, Shigella ar stafilokokų bakterijų, kurios, patekusios į burną, sukelia virškinimo sutrikimus, viduriavimą, pykinimą bei karščiavimą. Kaip pastebi mikrobiologė Jill Roberts, „tikroji grėsmė yra ne užpakaliui, o burnai nuo jūsų rankų“.
Kita mažiau žinoma rizika – vadinamasis „tualeto čiaudulys“. Nuleidžiant vandenį, į orą pakyla mikroskopinės dalelės, galinčios nusėsti ant grindų, durų rankenų ar net ant jūsų drabužių.
Skaičiavimai rodo, kad pakyla iki pusės visų dubenyje buvusių dalelių. Tokiu būdu plinta itin atsparus norovirusas, kuris paviršiuose gali išlikti net kelias savaites ir sukelti smarkų vėmimą bei viduriavimą.
Profesorius Charles Gerba pabrėžia, kad grindys yra viena nešvariausių vietų tualete, nes būtent ant jų nusėda daugiausia šių dalelių.
Namų tualetai kartais gali būti nešvaresni už viešuosius
Norint išvengti infekcijų, svarbiausia laikytis paprastų higienos taisyklių. Rankas būtina plauti su muilu bent 20 sekundžių, nepamirštant tarpupirščių ir po nagais, o vėliau dar naudoti dezinfekcinį skystį.
Po plovimo patartina čiaupą užsukti popieriniu rankšluosčiu ir juo praverti duris. Klozetą galima nuleisti koja, kad išvengtumėte tiesioginio kontakto.
Nors daugelis žmonių sėdynę dengia popieriumi ar stengiasi sėdėti neatsirėmę, tai realios apsaugos nesuteikia. Popierius yra porėtas, todėl bakterijos gali prasiskverbti, o nuolatinis „pakibimas ore“ gali pakenkti dubens raumenims, ypač moterims. Infekcijų specialistas Philip Tierno pataria:[2]
„Net jei aplink jus pilna mikrobų, tinkamas rankų plovimas leidžia su jais taikiai sugyventi“.
Įdomu tai, kad viešieji tualetai nebūtinai yra purvinesni nei namų. Daugelyje šalių jie valomi kelis kartus per dieną, o namuose vonios kambariai dažnai tvarkomi tik kartą per savaitę. „Jungtinėse Valstijose universiteto tyrimuose paaiškėjo, kad namų vonios kambariai yra netgi purvinesni nei viešieji tualetai“, – pastebi profesorius C. Gerba.[3]
