Ikoninės rolės, kurios neatsiejamos nuo kostiumų: kodėl aktorės net raštu siekia pasilikti drabužius?
Kai kostiumas tampa ne tik rekvizitu, bet ir dalimi personažo identiteto, kai bateliai ar rankinė įgyja tokį atpažįstamumą kaip pats serialas ar filmas, tuomet garderobas virsta neaprėpiamos vertės simboliu. Ir kai kurios aktorės tai puikiai supranta.
Todėl jos dar prieš filmuojant pasirūpina viena specifine sąlyga savo kontrakte: teisė pasilikti visą kostiumų kolekciją. Drabužiai dažnai įtraukiami į archyvus ir tampa relikvija, būna saugomi ir metų metus arba kartais ir dėvimi serialų ar filmų tęsiniuose.
Tai nėra kaprizas ar sentimentali užgaida, nes tai strategiškai suplanuota dalis sandorio, kuris leidžia aktorėms ne tik saugoti simbolinius daiktus, bet ir kurti privačius archyvus, kurie gali virsti mados parodomis, muziejiniais eksponatais ar net turto dalimi. Tokie drabužiai ir kitos detalės iš filmo ar serialo, po dešimties metų gali kainuoti kelis kartus daugiau nei jų pradinė vertė.
Kai garderobas tampa sandorio dalimi: Sarah Jessica Parker ir Reese Witherspoon
Sarah Jessica Parker, įkūnijusi mados ikona tapusią Sex and the City veikėją Carrie Bradshaw, turėjo kontrakte aiškiai nurodytą punktą: visi serialo drabužiai, aksesuarai ir batai po filmavimo yra jos nuosavybė. Tai apėmė dizainerių, tokių kaip Dior, Manolo Blahnik ir Chanel, kūrinius.
Turint omenyje, kad per 6 sezonus ir du filmus buvo sukurta šimtai įvaizdžių, vieno sezono garderobo vertė, pasak Elle, siekė apie 174 000 eurų. Šiek tiek matematikos ir turime maždaug milijono eurų vertės privatų archyvą, kuris ne tik nebuvo pasisavintas tyčia, bet teisėtai priklauso aktorei.
Reese Witherspoon taip pat pasinaudojo sutarties galia. Filme Legally Blonde 2: Red, White & Blonde ji įsirašė sąlygą, leidžiančią pasilikti visą Elle Woods garderobą, įskaitant net 77 poras prabangių „Jimmy Choo“ batelių.
„Aš visa tai turėjau kontrakte“, šypsodamasi sakė ji The Graham Norton Show laidoje. Ilgą laiką laikyti bateliai neseniai buvo ištraukti iš saugyklos. Tada juos matavosi ne tik Reese, bet ir jos dukra Ava Phillippe. Taip šis archyvas įgijo asmeninio paveldėjimo vertę.
Kontraktai su mados punktu: kai kurios aktorės tai išsidera jau pirmose sutartyse
Ne viena žinoma aktorė yra turėjusi ar išsiderėjusi tokią garderobo sąlygą savo kontrakte. Tai neatsiejama nuo didelės vaidmens įtakos, aukštosios mados investicijų ir aktorės statuso industrijoje. Štai dar keli atvejai:
- Viola Davis, vaidinusi Annalise Keating seriale How to Get Away with Murder, patvirtino, kad turėjo teisę pasilikti visą personažo garderobą. Kostiumai buvo specialiai siūti, brangūs, puikiai pritaikyti. Ir galiausiai tapo jos nuosavybe.
- Jennifer Aniston, žinoma kaip Rachel Green iš Friends, taip pat turėjo teisę pasilikti tam tikrus kostiumus, ypač vėlesniais serialo sezonais, kai jos derybinė galia išaugo. Po sėkmingos pradžios ji pajuto, kad ne tik Rachel kirpimas, bet ir garderobas tampa ikoniniu.
- Blake Lively, įkūnijusi Serena van der Woodsen seriale Gossip Girl. Nors oficialių dokumentų nėra, kelios industrijos ataskaitos mini, kad jos kontrakte buvo numatyta galimybė pasilikti išskirtinius drabužius, daugelis kurių buvo „couture“ klasės ir kurti mados dizainerių. Dabar filmuose ji dažnai daro net atvirkščiai, naudojasi savo asmeniniu garderobu filmuojantis.
- Alicia Silverstone, suvaidinusi Cher Horowitz filme Clueless, gavo galimybę pasilikti dalį savo herojės garderobo. Visi atpažįsta filmą vien iš kelių jos drabužių derinių, nes kultinį 1990-ųjų mados rinkinį, kuris iki šiol įkvepia dizainerius ir „vintage“ gerbėjus įsiminė visi. Tačiau, kaip pati aktorė yra prisipažinusi interviu metu, šie rūbai prie jos asmeninio stiliaus netiko, todėl ji jų nedėvėjo, bet drabužiai lieka saugomi archyvams.
Mada kaip kapitalas: kam reikalingi tokie archyvai?
Tokie kontraktiniai punktai atsiranda ne veltui. Jie įprasmina kelis svarbius aktorių tikslus:
- Mados ikoniškumas: personažo apranga tampa žinomu, net kultūriniu simboliu (pvz., Carrie Bradshaw ar Rachel iš Draugų);
- Drabužių vertė: tai ne paprasti kostiumai, o dešimtimis tūkstančių įkainoti dizainerių darbai;
- Panaudojimas rinkodaroje: archyvai gali būti eksponuojami, išnuomojami, rodomi mados ar kino parodose;
- Paveldėjimas ar investicija: kai kurios aktorės, kaip R. Witherspoon, drabužius perduoda vaikams, arba laiko juos kaip ilgalaikę vertybę.
Nors tikroji kontraktų formuluotė retai kada tampa vieša, dažnas tokio punkto pavyzdys skamba taip:
„Atlikėjas turi teisę, pasibaigus pagrindiniam filmavimo laikotarpiui, pasilikti visus gamybos metu dėvėtus kostiumus, išskyrus atvejus, kai produkcija jų reikalauja archyvui, reklamai ar kai kostiumas priklauso trečiajai šaliai.“
Tai, kas žiūrovui atrodo kaip stilingas kadras ar drąsus derinys, aktorei gali tapti sutartimi, kurią verta ginti teisiškai. Šie garderobai ne tik formuoja ekrano ikonas, bet ir tampa realiu turtu: sentimentaliu, bet kartu ir materialiai vertingu. Mada kine tai ne tik estetika. Tai ir galia. Ir kai kurios aktorės ją naudoja labai išmintingai.
