Išskirtinis radinys netoli Hadriano sienos: batai, kuriems prireiktų šiuolaikinio 47 dydžio
Šiaurės rytų Anglijoje, šalia garsiosios Hadriano sienos esančioje romėnų stovykloje Magna, archeologai aptiko išskirtinį radinį – neįprastai didelius odinius batus, datuojamus Romos imperijos laikotarpiu.[1] Nors šiame regione organiniai radiniai dažnai puikiai išsilaiko dėl drėgnos ir deguonies stokojančios dirvos, šis atradimas išsiskiria būtent savo dydžiu.
Kaip paaiškėjo, tai nėra pavienis radinys – didelių batų Magna stovykloje rasta ne pirmą kartą. Didžiausias jų siekia net 12,8 colio (apie 32,5 cm), kas atitiktų šiuolaikinį Jungtinės Karalystės 12–14 batų dydį, arba maždaug 47–49 dydį pagal europinę sistemą.
Palyginimui, ankstesniuose kasinėjimuose Vindolandoje, kitaip nei Magna, tik apie 0,4 procento rastų batų buvo tokio dydžio. Ten vidutinis batų ilgis siekė 9,5–10,2 colio, kas atitinka dabartinius 7–8 dydžius.
Tokie matmenys iš karto sukėlė klausimą: kam priklausė šie milžiniški batai?
Galimos priežastys: nuo aukštesnių karių iki žieminių batų su dubliais sluoksniais
Archeologai kol kas neturi vienareikšmio atsakymo, tačiau iškėlė keletą pagrįstų hipotezių. Viena iš jų – tai, kad Magna stovykloje galėjo gyventi tiesiog aukštesni nei įprasta žmonės, kuriems natūraliai reikėjo didesnių batų.
„Turime daryti prielaidą, kad tai susiję su tuo, kas čia gyveno – galbūt žmonės tiesiog turėjo didesnes pėdas, gal buvo aukštesni, bet mes to nežinome,“ – sako Emma Frame, pagrindinė Magna kasinėjimų archeologė.[2]
Vis dėlto, turint omenyje, kad šio regiono romėnų kapinynai dar mažai ištirti, konkrečių duomenų apie tuo metu gyvenusių žmonių ūgį nėra. Todėl archeologai svarsto ir alternatyvias galimybes.
Viena iš jų – tai galėjo būti žieminiai batai, pritaikyti nešioti su keliomis poromis kojinių ar papildomais pašiltinimais. Tokia idėja remiasi kitu radiniu iš Vindolandos – išlikusiu laišku, kuriame minimas siuntinys su kojinėmis ir apatiniais rūbais, skirtas kareiviui, matyt, dėl šalto klimato.
Dar viena teorija – šie batai galėjo būti medicininiai, skirti žmonėms su patinusiomis kojomis ar gydomaisiais tvarsčiais. Tokie poreikiai taip pat būtų galėję paaiškinti nestandartinį avalynės dydį.
Archeologai nepasimeta: „ne pasimetę, o tiriantys“
Plačiojoje žiniasklaidoje neretai pasirodo antraštės apie „sutrikusius archeologus“, tačiau patys mokslininkai tokį apibūdinimą vertina su šypsena.
„Mes nesame tiek sutrikę, kiek sistemingai testuojame įvairias hipotezes, kad priartėtume prie labiausiai tikėtino paaiškinimo,“ – aiškina archeologai.
Pasak jų, tyrimų esmė yra ne turėti visus atsakymus, o nuosekliai ieškoti spragų užpildymo, remiantis tiek naujais radiniais, tiek senesniais įrodymais. Istorija – tai tarsi tūkstančio dalių dėlionė, kurioje dažnai trūksta kertinių detalių, ypač kraštinių.
„Kartais turime būtent tuos elementus, kurie leidžia susidaryti aiškų vaizdą, bet dažniausiai tenka dėlioti mozaiką iš to, ką pavyksta rasti.“
Tad šis neįprastų batų atradimas Magna stovykloje – tai ne mistinis galvosūkis, o autentiškas kvietimas archeologinei diskusijai. Kiekviena hipotezė artina prie atsakymo, o pati paieška tampa istorijos atstatymo dalimi. Viena aišku – romėnų gyvenimas Britanijos šiaurėje buvo sudėtingesnis, nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio, ir net batų dydis gali atverti naujų įžvalgų apie jų kasdienybę.
