Amsterdamas tapo pirmąja sostine, kuri atsisakė mėsos ir iškastinio kuro reklamos gatvėse
Nyderlandų sostinė Amsterdamas nuo gegužės 1 dienos uždraudė viešą reklamą, susijusią su mėsa ir iškastiniu kuru. Apie tai skelbia BBC, nurodydama, kad iš miesto reklamos stendų, viešojo transporto stotelių ir metro erdvių dingo skelbimai, reklamuojantys mėsos produktus, skrydžius ar benzininius automobilius.[1]
Šis sprendimas priimtas siekiant suderinti miesto viešąją erdvę su klimato politika. Amsterdamo valdžia yra išsikėlusi tikslą iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu miestu, o gyventojų mėsos vartojimą sumažinti perpus.
Anot miesto politikų, nėra logiška viešose erdvėse skatinti tai, kas prieštarauja pačios savivaldybės tikslams. Dėl to reklamos politika buvo pakeista taip, kad atspindėtų bendrą miesto kryptį.
Politikai ir aktyvistai sako, kad reklamos draudimas keičia įpročius, bet verslas tam priešinasi
Vienas iš šio sprendimo iniciatorių, Nyderlandų politinės jėgos „Partija už gyvūnus“ atstovė Anke Bakker, teigia, kad tikslas nėra riboti žmonių pasirinkimą.
„Visi gali patys priimti sprendimus, bet mes siekiame, kad didelės įmonės nuolat neformuotų mūsų įpročių sakydamos, ką turime valgyti ir pirkti“, – sakė A. Bakker.
Jos teigimu, nuolatinės reklamos pašalinimas gali sumažinti impulsyvius pirkimus ir pakeisti visuomenės suvokimą apie tai, kas laikoma įprastu pasirinkimu.
Tačiau šiam sprendimui nepritaria dalis verslo atstovų. BBC skelbia, kad Nyderlandų mėsos asociacija tokį sprendimą vadina nepageidautinu bandymu daryti įtaką vartotojų elgsenai ir pabrėžia, kad mėsa yra svarbi mitybos dalis. Tuo metu turizmo sektorius kritikuoja reklamos ribojimus kaip perteklinį verslo laisvės suvaržymą.
Kol kas neaišku, ar reklamos draudimas pakeis žmonių elgesį, bet tyrėjai mato potencialą
BBC skelbia, kad kol kas nėra aiškių įrodymų, jog tokie draudimai iš esmės pakeičia gyventojų įpročius. Tyrėjai šį sprendimą vertina kaip eksperimentą, kurio rezultatai paaiškės tik laikui bėgant.
Amsterdamo universiteto medicinos centro epidemiologė Joreintje Mackenbach pabrėžia reklamos įtaką kasdieniams pasirinkimams.
„Jei nuolat matome greito maisto reklamas, tai normalizuoja tokį vartojimą“, – sakė ji.
Jos teigimu, pašalinus tokius vizualinius signalus iš viešosios erdvės, gali keistis ir socialinės normos. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad reklamos ribojimas fizinėje erdvėje neapima skaitmeninės aplinkos, kur vartotojai vis dar mato panašų turinį.
