Atsiprašė už akiplėšišką kolegės elgesį
Seime vėl pasirodęs įstatymas dėl sutikimo seksui kaip reikiant įkaitino ne tik politikų kraują, bet ir užaštrino diskusijų įgūdžius. „Laisvietės“ Morganos Danielės iniciatyvą sukritikavus Lietuvos Respublikos prokuratūrai, parlamentarė netruko šiai institucijai kibti į atlapus ir aiškinti, kaip reikia teisingai dirbti. Į tokį įžūlų parlamentarės elgesį sureagavusi Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė puolė prokuratūros viešai atsiprašinėti už kolegę ir nuogąstavo, kad panašių situacijų dar sulauksime, mat jau pasiekėme laikus, kai valstybę gali valdyti „kiekviena virėja“.
Į M. Danielės pasvaičiojimus socialinėje erdvėje atsakant į prokuratūros pateiktą atsaką dėl jos pasiūlytos iniciatyvos sureagavusi parlamentarė A. Širinskienė rėžė iš peties – „Leninas džiaugtųsi“. Parlamentarė stebėjosi, kaip jos kolegė M. Danielė, būdama žmogumi be jokio teisinio supratimo, jau gali vadovauti prokuratūros darbui ir pirštu baksnoti į jai nepatinkančias išvadas.
„Tas (M. Danielės – aut. pastaba) „noriu nuraminti“ skamba kaip mėgavimasis valdžia, nesusivokiant, o kokiu tikslu ji buvo žmonių duota bei neturint jokio supratimo, ką reiškia Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Tokia svetima gėda, kad norisi užsimerkti idant nematytum. Atsiprašau, Lietuvos Respublikos prokuratūra, už kolegės elgesį“, – savo feisbuko paskyroje atsiprašinėjo A. Širinskienė.
Politikės pasidalintame įraše buvo matyti M. Danielės reakcija į prokuratūros pateiktas išvadas dėl sutikimo seksui įstatymo. Čia Laisvės frakcijos narė viešai liejo savo susikaupusias mintis ir dievagojosi, kad tirti seksualinio smurto atvejus neva yra sunkiau negu persekioti paauglius ar viską praradusius priklausomybių turinčius asmenis dėl mažo kiekio psichiką veikiančių medžiagų turėjimo.
Negailėjo kritikos prokuratūrai ir net pateikė rekomendaciją
M. Danielė savo socialinėje paskyroje neprarado optimizmo – kadangi, pasak jos, pusės Europos valstybių prokurorai šiuos sunkumus jau įveikė, tą padaryti pavyks ir Lietuvos prokuratūrai.
„Sieksime skirti daugiau finansavimo mokymams ir stažuotėms, kartu su SADM jau numatėme pirmuosius 250 000 eurų 2023 metais“, – pridūrė ji.
Taip pat kreipdamasi į prokuratūrą Seimo narė pareiškė rekomenduojanti prokuratūrai jos pateiktame atsakyme kuo skubiau pakeisti iliustraciją, kurioje vaizduojamas raštiško sutikimo dėl lytinių santykių šablonas. Esą tokia iliustracija yra „dezinformuojanti, pakartotinai traumuojanti seksualinio smurto aukas ir savo kontekstu diskredituoja įstaigą ir visą prokurorų bendruomenę“.
Vietoj populiarumo taškų – pajuoka
Tiesa, panašu, kad toks politikės išsišokimas visuomenės akyse politinių garbės taškų jai nepridėjo, o internautai nesibodėjo ir šaižiai pasijuokti iš tokio parlamentarės atsako šalies prokurorams.
„Tas jausmas kai užtrauki dūmelio ir pasijauti teisės žinovu, ir imi mokinti prokurorus“, – sureagavo vienas iš komentatorių.
Kita internautė neslėpė, kad jos kantrybė kalbant apie ant pjedestalo keliamus priklausomybių turinčius asmenis jau senka, tad galbūt verčiau jau derėtų pakalbėti apie priverstinį tokių asmenų gydymą, o ne dar galvoti, kaip juos labiau įstumti į tą liūną. O štai labiausiai esą kenčia ne tik tokių asmenų artimieji, bet ir pati valstybė.
„Iš kur čia tiek trolių prisiveisė? Lygiai tokie patys „šmaikštūs“ kaip prokuratūros įrašas. Kraupuma. Labai gėda ir nepatogu, kad iš suaugusių žmonių ir net institucijų tokie pasisakymai“, – kitos pozicijos laikėsi kitas internautas.
Įstatymas gali sukelti naujų problematiškų situacijų
LR prokuratūra savo pateiktame vertinime nurodo, kad nors Baudžiamojo kodekso 151 str. 1 d. pakeitimo projektas šiuo metu yra tikrai labai aktualus beveik visiems, jame esanti sąvoka „aiškiai išreikštas sutikimas“ ne tik neduotų tos naudos, kurios tikisi projekto autoriai, bet ir sukeltų daug ginčų visuomenėje aiškinantis, kaip buvo duotas sutikimas lytiniams santykiams.
Institucija nurodė, kad dėl šio įstatymo kyla daug klausimų įskaitant ir kaip bei kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu, patvirtintu dokumentu, įrašu), kokiu turiniu (dėl vienkartinių, tęstinių), kokiu intymių santykių momentu (prieš, kiek laiko prieš?), kokiu dažnumu tų santykių eigoje, dėl kokių konkrečių lytinių santykių formų, jų ribų ir pan. turi būti gautas nurodytas „aiškiai išreikštas sutikimas“.
Prokuratūra pareiškė nė neabejojanti, kad įtariamųjų gynyba tuo tikrai naudosis, kadangi „aiškumo“ sąvoka čia yra labai reliatyvi ir visi ją gali suprasti skirtingai.
O priėmus siūlomos redakcijos pataisą baudžiamoji atsakomybė galėtų kilti net ir tuo atveju, jeigu tarp partnerių apskritai nebuvo išreikštos prievartos lytiniams santykiams – t. y., nebuvo sulaukta smurto, grasinimų, o asmuo nebuvo bejėgės būklės, bet partneriai neturėtų kaip įrodyti, kad lytiniai santykiai vyko esant aiškiai išreikštam kito asmens sutikimui.
Teisiškai taip pat esą nėra aišku, kaip reikėtų vertinti atvejus, kai asmuo išreiškė sutikimą lytiniams santykiams, tačiau jau tuo metu abejojo tokio savo poelgio moralumu arba tokios abejonės jam kilo vėliau. Kaip nurodo prokuratūra, ne toks jau retas atvejis, kai laisvanoriškai sutikę arba net patys inicijavę lytinius santykius, bet vėliau sukonfliktavę asmenys praėjus tam tikram laikui puola buvusius lytinius santykius traktuoti kaip „vykusius be aiškaus sutikimo“.
„Bet kuriuo atveju prokurorams reiks įrodyti, kad kaltininkas net ir nesant aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, visgi privertė jį lytiškai santykiauti. Prievartos samprata tokioje situacijoje tampa visiškai neaiški“, – teigiama prokuratūros paskelbtame pranešime.
Paaiškino, kaip turėtų atrodyti įstatymas
Lapkričio pabaigoje M. Danielė pristatė apsaugai nuo seksualinio smurto skirtus Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio pakeitimus, siekiant įtvirtinti, kad „tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą, pasinaudodamas asmens priklausomumu arba nesant kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo, privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų“[1].
Politikė akcentavo neva jau dabar Baudžiamajame kodekse esančiame straipsnyje, kuriame nurodoma, kad vertimas santykiauti yra nusikaltimas, nėra įtraukta sutikimo sąvoka. Todėl dabar esą pagrindinė būtinybė yra įtraukti kito žmogaus laisvą ir aiškiai išreikštą sutikimą.
Jeigu jo nėra – bet kokie seksualiniai veiksmai, kurių imamasi, turi būti traktuojami kaip prievarta ir smurtas.
M. Danielės aiškinimu, sutikimas yra išreiškiamas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą. Kitaip tariant, bus aiškinamasi nebe tai, ar auka aiškiai pasipriešino ir buvo to pasipriešinimo požymiai, bet ar buvo duotas sutikimas lytiškai santykiauti.
