Advokatas I. Vėgėlė įvardino tikrąsias chaoso elektros rinkoje priežastis

Premjerė dangsto energetikos ministro (ne)kompetenciją?

Kaistant atmosferai dėl rekordiškai aukštų elektros kainų, į klausimus, kas dėl viso šito kaltas, atsakė advokatas Ignas Vėgėlė. Teisininkas pabrėžė, kad kaltų ieškoti derėtų pradėti nuo pačios Energetikos ministerijos. Pasak jo, pirmiausia reikėtų žiūrėti į ministrą Dainių Kreivį, kuris ne tik neturi kompetencijos eiti užimamų pareigų, bet dar jį meistriškai dengia pati premjerė Ingrida Šimonytė.

Advokatas I. Vėgėlė mano, kad tokiam oficialiam Lietuvos gyventojų apiplėšimui buvo pradėta ruoštis dar gerokai anksčiau, vos pradėjus privatizuoti valstybines įstaigas. 

I. Vėgėlė priminė, kad privataus verslo tikslas vienareikšmiškai yra siekti pelno, o tuo tarpu verslą turėtų kontroliuoti valstybės pareigūnai, kad šis „neperlenktų lazdos“, o vartotojas būtų apsaugotas. Anot advokato, taip elgtis įpareigoja ir Elektros energijos įstatymas, kuriuo turi būti nustatytas „aukštas vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygis“, „veiksmingos (vartotojų) teisių gynimo priemonės“, užtikrinama „aiški ir skaidri kainodara“, „elektros energijos prieinamumas ir pakankamumas vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą“ ir t. t.^[1]

O štai ministras D. Kreivys negali argumentuotai paaiškinti kylančių elektros kainų problemos. Pasak I. Vėgėlės, D. Kreivys taip pat nežino elektros kainos sudėtinių dalių, o nepaisant to, premjerė I. Šimonytė dėl visko kaltina vartotoją, bet ne ministrą, neturintį tam kompetencijų.

Vartotojams atsiųstose elektros energijos pirkimo sutartyse gausu nuorodų į Elektros energijos įstatymą, kuris nėra greitai ir lengvai suprantamas paprastam žmogui. I. Vėgėlės pastebėjimu, vien apibrėžimų šiame įstatyme yra per 110, o dalis jų paaiškinimų net nėra pateikta, vietoje jų – tik nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus.

Tačiau gerbiama ministrė pirmininkė mūru stoja ne tik už energetikos ministrą, bet ir apskritai neigia, jog elektros liberalizacija įnešė chaosą.

I. Šimonytės žiniomis, Energetikos ministerija, vos sužinojusi apie „Perlo Energijos“ ketinimus vienašališkai keisti sutarties sąlygas, „ėmėsi visų reikiamų priemonių“.

Kaltas dalies elektros energijos sektoriaus privatizavimas

Prie dabartinio chaoso elektros rinkoje neabejotinai prisidėjo ir jau metai iš metų palengva vykdytas valstybinių įmonių privatizavimas. Truputį iš šen, truputį iš ten – o kas čia blogo, jei kelis procentus akcijų iš valstybinio tiekėjo atiduosime verslui? Ir žmonės užliūliuoti.

Privatizavimas, kaip pastebėjo advokatas I. Vėgėlė, Lietuvoje buvo pradėtas 2020-ųjų pavasarį, kai Vyriausybė pritarė „Ignitis grupės“ (buvusios 100 proc. valstybinės „Lietuvos energijos“) pertvarkymui, kai buvo nuspręsta padidinti akcinį kapitalą papildomais įnašais, į valstybės valdomą bendrovę įsileidžiant privačių investuotojų.

„Privatizavimo pasekmė – Lietuvos valstybė šiuo metu valdo 73 proc. UAB „Ignitis grupė“ akcijų, o 27 procentai priklauso privatiems investuotojams“, – rašo I. Vėgėlė^[1].

UAB „Ignitis grupei“ priklauso didžiausi Lietuvos elektros gamintojai, taip pat UAB „Ignitis“, kuris yra didžiausias elektros tiekėjas Lietuvoje buitiniams vartotojams ir verslui, AB „Energijos skirstymo operatorius“, valdantis elektros tinklus ir besirūpinantis garantiniu tiekimu.

„Taigi šiam Lietuvos elektros energetikos monstrui šiuo metu priklauso didžioji dalis Lietuvos elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo, įskaitant ir „garantinį“ bei „visuomeninį“ elektros teikimą. Kaip jau minėjau, ši grupė iš dalies privati“, – pabrėžia advokatas^[1].

Reikėjo pritraukti papildomų investicijų

Pasak I. Vėgėlės, net ir oficialiai pranešta, jog didžiausius elektros energijos gamintojus ir tinklus neva reikėjo privatizuoti tam, kad per kelis metus būtų galima pritraukti 5–6 milijardus papildomų investicijų „Ignitis grupei“. Tačiau įdomiausia dalis yra ta, kad su daliniu privatizavimu buvo pritraukti ne žadėti milijardai, bet 450 milijonų. Kitaip tariant, privatiems investuotojams buvo sudaryta galimybė už 450 mln. eurų įsigyti beveik 27 proc. Lietuvos energetikos sektoriaus.

O į privačių AB „Ignitis grupės“ akcininkų sąrašą papuolė ir tokie Lietuvoje veikiantys bankai kaip SEB ir „Swedbank“, investicijų valdymo bendrovė „Invalda“, keletas fizinių asmenų. Sąraše puikuojasi ne tik Lietuvoje žinomų įmonių vardai, bet ir keletas užsienietiško kapitalo įmonių kaip antai „The Bank of New York Mellon“, „Avaron“ ir „Avaroni“, „State Street Bank and Trust company“ ir kt.

Tačiau vienu dalyku abejoti neverta. Tuo, kad AB „Ignitis grupės“ pajamos per pastaruosius metus šoko į neregėtas aukštumas. 

Tai liudija ir „Ignitis grupės“ rugpjūčio pabaigoje sušauktas visuotinis susirinkimas, kurio metu grupės akcininkai išsidalino milijonus siekiančius dividendus. Už 2021-uosius, kada Lietuvos gyventojams pradėjo kardinaliai kilti kainos už elektrą, šios bendrovės akcininkai sau ramiausiai išsidalino 87,6 mln. eurų.

O štai (tikriausiai, jau galima vadinti „buvusios“) dalinai valstybinės įstaigos vadovas savęs skurdinti taip pat neketina – paaiškėjo, kad „Ignitis grupės“ generaliniam direktoriui kas mėnesį mokamas 9 588 eurų atlyginimas. Nors nepasakytum, kad veikla – nepriekaištinga.

Privatizuojami ir elektros skirstomieji tinklai

Dar viena priežastis, tyliai ir ramiai vedanti visuomenę prie chaoso yra ne tik privatizuojama elektros gamyba, bet ir po truputį verslo graibstomi elektros skirstomieji tinklai. Pavyzdžiui, kaip nurodo I. Vėgėlė, jau 2,5 proc. AB „Litgrid“ priklauso privačioms rankoms, o 97,5 proc. likę valstybei.

„Nuo to momento, kai valstybei priklausiusi įmonė tampa privati, nors keliomis akcijomis, ji, kaip ir kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo – pelno. Valstybės įmonių tikslas nėra pelno siekimas – jos teikia paslaugas, gamina produkciją visų pirma atsižvelgdamos į viešąjį interesą, todėl jų tikslas nėra vien pelno siekimas“, – grėsmes įvardija I. Vėgėlė^[1].

Tačiau ne visos valstybės pilnai atsidavusios tik verslo interesams. Štai Estija pasekė kiek kitokiu pavyzdžiu ir nusprendė ketverių metų laikotarpiui nustatyti elektros kainos ribas visiems buitiniams vartotojams, kad būtų išvengta aukštų amerikietiškų kalnelių kylančių kainų atžvilgiu.

Įgyvendinant šį tikslą bus apribotas Estijos valstybinės įmonės „Eesti Energia“ pelnas, o pelningumas bus perleistas vartotojams.

Tuo tarpu Lietuvoje kainų šoką vartotojams siūloma amortizuoti valstybės pasiskolintais pinigais. O pinigų skolinimasis reiškia, kad skolą kažkada turėsime visi grąžinti. Jei ne mes, tai mūsų vaikai. Tačiau apie tai neužsimenama, o tik bandoma raminti, kad labai blogai nebus – juk valstybė laikinai padės.