Tautą valdžia skurdina, o valstybinių įstaigų vadovams moka kone penkiaženkles sumas siekiančius atlyginimus

Valstybinių įmonių vadovai gauna beveik penkiaženkles sumas siekiančius atlyginimus

Didžiausių Lietuvos valstybinių įmonių vadovai toli gražu negali pasigirti menkais darbo užmokesčiais, o kai kurie jų siekia ir beveik dešimtį tūkstančių eurų per mėnesį, nors dėl jų veiklos efektyvumo būtų galima pasiginčyti. Internautai pastebi, kad didelis atlyginimas ne visuomet reiškia dideles atsakomybes, o kartais jis galimai yra užsitarnaujamas tik įtakingų pažinčių dėka. Kol didžiausių šalies įstaigų vadovai murkdosi tūkstančiuose, Seimo nariai prašo pakelti atlyginimus, mat eilinis parlamentaras uždirba panašiai tiek, kiek paprastas darbuotojas, o jo atsakomybėje – visos valstybės valdymo vairas. Sostinės mero atlyginimas taip pat byloja, kad palyginus jo gaunamą užmokestį su kitų miestų merų, verčiau vadovauti mažam miesteliui nei Vilniui.

Praėjusią savaitę šalį krečiant energetikos skandalams, buvo paviešinti didžiausių Lietuvos valstybinių įmonių ir bendrovių vadovų atlyginimai, kurie tarp gyventojų sukėlė audringas diskusijas – ar tikrai visi juos ir atidirba?

Štai paaiškėjo, kad daugiausiai uždirba „Ignitis grupės“ generalinis direktorius. Jo alga siekia 9 588 eurus.

Antroje vietoje išsirikiavo Lietuvos pašto generalinė direktorė su 8 800 eurų siekiančiu atlyginimu, „Valstybinių miškų urėdijos“ direktorius su 8 778 eurų atlyginimu, „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius su 8 672 eurų atlyginimu, „Registrų centro“ direktorius su 8 392 eurų atlyginimu ir Lietuvos oro uostų direktorius, gaunantis 7 851 eurus siekiantį mėnesinį darbo užmokestį.

Seimo nariai uždirba nepakankamai?

Kai paaiškėjo, kokius atlyginimus gauna valstybinių įmonių vadovai, dėl užmokesčio besiskundžiantys Seimo nariai išties atrodo teisūs. Juk būtent nuo jų priklauso šalies gyvenimas bent jau ketverius metus, o vos kelis tūkstančius siekiantis atlyginimas šiame kontekste atrodo gerokai per menkas ir skatinantis „nevogti“.

Seimo kanceliarijos duomenimis, didžiausią, 4 669,80 eurus siekiantį atlyginimą gauna Seimo Pirmininkas. Menkesniu atlyginimu gali pasigirti parlamento vadovo pirmasis pavaduotojas (4 199,20 euro), Seimo Pirmininko pavaduotojai ir opozicijos lyderis (4 054,40 euro), komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai (atitinkamai 3 927,70 ir 3 710,50 euro), pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai (3 656,20 euro), nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai (3 547,60 euro), frakcijų vadovai (priklausomai nuo frakcijų dydžio, svyruoja nuo 3 620 iki 3 837,20 euro) ir galiausiai paprasti Seimo nariai tenkinasi 3 511,40 eurų siekiančiu atlyginimu^[1].

Vyriausybės ir prezidentūros atstovai uždirba daugiau

Atlyginimai Vyriausybėje kiek didesni. Šalies premjero atlyginimas siekia 5 667 eurus, Vyriausybės kanclerio – 4 166 eurus, Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo – 4 460 eurus, Vyriausybės kanclerio pavaduotojo – 4 533 eurus, Ministro Pirmininko patarėjo – 3 690 eurus, Ministro Pirmininko biuro vadovo – 3 866 eurus^[2].

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas kiek anksčiau atviravo, kad būdamas Seimo nariu gauna mažiausią atlyginimą savo karjeros istorijoje^[3]. Todėl parlamentaras pasisakė už tai, kad Seimo narių atlyginimai ilgainiui turėtų pasiekti 3–3,5 tūkst. eurų į rankas, o jam pritarė ir kiti parlamentarai.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda uždirba nei daug nei mažai – pasirodo, dar daugiau už „Ignitis“ generalinį direktorių. Valstybės vadovo atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį paaugo ir pasiekė 9 955 eurus neatskaičius mokesčių^[7]. Valstybės galvos vyriausiasis patarėjas gauna perpus mažiau – 4 399 eurus, patarėjas – 4 134 eurus.

Būti sostinės meru – neapsimoka?

Įdomi situacija ir su Vilniaus miesto mero atlyginimu. Rodos, pasiekus tokių karjeros aukštumų ir tapus savivaldybės meru, atsiveria visi klodai ir kaipmat pagerėja gyvenimo kokybė. Tačiau tokius mitus paneigė dar 2019 m. antrai kadencijai išrinkto Vilniaus mero Remigijus Šimašiaus atlyginimas, šių metų antrąjį ketvirtį siekiantis 3 907 eurus^[4].

Tuo tarpu Birštono merė gauna 2 460 eurus, o jos pavaduotoja(s) – 1 994 eurus^[5]. Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybės meras gauna 3 551 euro atlyginimą^[8].

Už R. Šimašių didesniu atlyginimu gali pasidžiaugti Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, kurios atlyginimas šių metų antrąjį ketvirtį pasiekė 4 471 eurus^[6].

Skirtingose šalyse atlyginimai gali skirtis

Tačiau ne tik savivaldybėse, bet ir privačiame sektoriuje skirtingose šalyse siūlomi atlyginimai gali net ir labai skirtis. Jei, tarkim, Filipinuose vidutinis patyrusio programuotojo atlyginimas siekia 1 900 eurų (bruto) per mėnesį, tai Indijoje tas pačias pareigas einantis specialistas gali uždirbti ir 4 700 eurus (bruto)^[9]. Skirtumas akivaizdus.

Liina Laas, „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione pastebėjo, kad įmonės, samdančios darbuotojus iš kitų kraštų, turėtų nepamiršti atsižvelgti ir į jų gyvenamosiose valstybėse esančią darbo rinką ir siūlomus darbo užmokesčius.

Gana drastišką skirtumą lyginant patyrusio „front-end“ programuotojo atlyginimus galima pastebėti pažvelgus į Kanados rinką (čia jo vidutinis atlyginimas siekia 11 200 eurų) ir Argentinos, kur toks pats darbuotojas gauna maždaug 3 300 eurų siekiantį darbo užmokestį.

Visgi, Lietuvoje veikianti mokestinė sistema rodo, kad lietuvių darbdaviams labiau apsimoka įdarbinti tautiečius nei latvius ar estus. Štai startuolio „Deel“ sukurtas įrankis rodo, kad jei darbdavys darbuotojui iš Lietuvos mokėtų 1 tūkst. eurų, jam tai papildomai kainuotų tik 38 eurus, tuo tarpu įdarbindamas latvį darbdavys dar papildomai sumokėtų 236 eurus, estą – 338 eurus^[9].