- Elektros kainos šiurpina ir verslą
- Pagalbos kreipėsi daug anksčiau
- Už klaidas moka mokesčių mokėtojai
- Būtina sukurti garantinį fondą
- Sudarytos visos sąlygos revoliucijai?
- Už Energetikos ministeriją stoja mūru
Elektros kainos šiurpina ir verslą
„Mes nebepasitikime mūsų valstybe“, „vis tiek nebebus geriau“, „norėčiau kažką pakeisti, bet esu tik paprastas žmogus“. Tokios ir panašios frazės pastaruoju metu skrieja iš kvailinamais besijaučiančių Lietuvos gyventojų lūpų. Tačiau pasipiktinimas juntamas ne tik iš žmonių, bet ir iš verslų, kurie yra priversti prisiderinti prie „naujosios realybės“. Elektros energijos liberalizaciją kritikuoja ir patys politikai, neslėpdami, kad visos sąlygos yra sudarytos taip, kad procesas būtų naudingas lobistams, bet ne vartotojui. Po „Perlo Energijos“ skandalo prabilo ir ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris apie šį žaidimą buvo įspėjęs dar prieš metus, tačiau pati premjerė Ingrida Šimonytė tikina jokio chaoso čia nematanti.
Ir taip po pandemijos susilpnėjęs Lietuvos verslas jau bloškiamas į bedugnę – jei nesugebate prisiderinti prie nuolat kintančių sąlygų, rinkoje jums – ne vieta. Ir tai nebyliai taria pati valstybė, išlaikoma būtent iš verslo ir jame dirbančiųjų pajamų.
Ženkliai pabrangus elektrai jau ruošiamasi žiemai, tačiau prognozės – ne tokios optimistiškos kaip galima tikėtis.
Ne tik verslininkai, bet ir įmonėse dirbantys darbuotojai jau jaučia įtampą – jau dabar sunku pagalvoti apie artėjančias sąskaitas už šildymą, o kas bus, iš ko reikės mokėti, jei bus mažinami etatai, ar galų gale įmonė bankrutuos? Patys pramoninkai teigia darantys viską, kad tik išgelbėtų įmones ir su prašymais mina Vyriausybės slenksčius. Tačiau valdžios veiksmų plano nėra iki šiol[1].
Praėjusios savaitės trečiadienis, kai nuo 18 iki 19 valandos elektros kilovatvalandė pasiekė 4 eurus, privertė savo strategiją pakeisti ne vieną įmonę.
„Metalistas Group“ pirmininkas Mantas Gudas neslėpė, kad tuo metu teko išjungti šviesas, padaryti pertrauką, o žmones išleisti papietauti.
„Plamika“ direktorius Marius Maslauskas teigė nesijaučiantis saugiai nepriklausomai nuo to, kad įmonė turi fiksuotos kainos elektros sutartį. Pasak jo, penktadienį „Ignitis“ išplatintas pranešimas apie kai kurių sutarčių nutraukimą versle pasėjo nerimą.
Pagalbos kreipėsi daug anksčiau
Patys pramoninkai teigia į Vyriausybę dėl galimų iššūkių besikreipę dar žiemą, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo energetikos karą su visa Europa. Valdantieji buvo įspėti, kad čia prireiks greitų sprendimų, o rekomendacijas neva pateikė ir pati Europos Komisija[1].
Kaip aiškina Inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis, vienas iš būdų buvo taikyti tam tikrus lengvatinius mechanizmus ar subsidijas.
Todėl dabar, kai akis į akį susidurta su esama situacija, galvą tenka sukti nebe Vyriausybei, o patiems pramoninkams siekiant išgyventi. Ir vienas iš būdų – keisti darbo laiką atsižvelgiant į didžiausią ir mažiausią elektros kainą paroje. Tačiau tą padaryti gali toli gražu ne visos įmonės.
„Jeigu įmonė niekada nedirbo naktį, neturėjo ketvirtos ar trečios pamainos naktinės, ji neišlaikys, nes darbuotojai tiesiog neišlaikys. Tai čia reikia koordinuotis tam, kad šitos įmonės keistųsi: vieni vieną savaitę naktį dirba, praeina pora savaičių – kiti. Ir aš manau, VERT arba Energetikos ministerija ir ESO, „Litgrid“ turėtų prisidėti, kad galėtų išdalinti, išskirstyti tuos visus pajėgumus, kad jie būtų kuo tolygesni“, – teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius[1].
O kol verslininkai skambina pavojaus varpais dėl būtino sudaryti veiksmų plano, Energetikos ministerija, panašu, streso nejaučia ir sako, kad visiems kažkaip teks „išmokti su tuo gyventi“.
Už klaidas moka mokesčių mokėtojai
Visas elektros energijos liberalizavimo principas Lietuvoje buvo taip suplanuotas, kad visa našta tektų ant vartotojų, bet ne ant elektros tiekėjų pečių. Ir šio žaidimo taisyklė paprasta – ėjimas va bank – arba pasiseks ir bus išsinešti krepšiai su pinigais, arba nepasiseks ir už valdžios klaidas sumokės patys gyventojai.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas neslepia, kad Vyriausybė kuo puikiausiai įsiteikė lobistams ir elektros energijos tiekėjams nesugebėjo nustatyti jokių reikalavimų pradedant darbuotojų skaičiumi ir baigiant draustumu nelaimės atveju[2].
Parlamentaras net neabejoja, kad gudrus verslo planas lobistams atsipirks su kaupu – tiekėjų patiriami nuostoliai bus nurašomi ir perkeliami vartotojams.
„Išgirdau ne vieną pasiūlymą stabdyti bet kokius liberalizavimus – ir baigsis vagystės. Turiu pasakyti, kad yra tiesos. Net labai didelės. Valdžia stipriai žmonėms pakirto pasitikėjimą elektros rinkos liberalizavimo politika“, – neslėpė R. Šarknickas[2].
Nors atkurti pasitikėjimą bus labai sunku, tačiau tą padaryti įmanoma. R. Šarknicko nuomone, derėtų apgalvoti draudimo modelį, kuris nesėkmės atveju apsaugotų pačius vartotojus ir kad juos gelbėti reiktų ne valstybės sąskaita.
Būtina sukurti garantinį fondą
Kad toks draudimo mechanizmas nepriklausomiems elektros tiekėjams žūtbūt reikalingas, pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės ministras pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, iš tokio garantinio fondo būtų galima finansuoti vartotojams susidariusius nuostolius, jei tiekėjas bankrutuotų ar prarastų licenciją[3].
Reaguodamas į dabar susiklosčiusią situaciją R. Karbauskis stebėjosi ir šios Vyriausybės abejingumu, nors panašu, kad stebėtis ir nėra ko – tai tapo įprasta. Politiką pribloškė premjerės Ingridos Šimonytės ištarti žodžiai apie tai, kad „Perlas Energija“ neįvertino savo galimybių, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos neva kalti ir patys gyventojai, kurie, anot jos, tiekėją turėjo rinktis atsakingiau ir įvertinti ne tik kainą.
R. Karbauskiui kilo klausimų ir dėl to, ar nepriklausomi elektros tiekėjai yra užsitikrinę stabilų elektros energijos tiekimą iš pačių energijos gamintojų. Taip pat, kiek jie turi ilgalaikių tiekimo sutarčių su vėjo ir saulės ar biomasės, biodujų ar hidroelektrinėmis – elektros gamintojais, kurie garantuotų stabilų tiekimą.
Šešėlinės Vyriausybės energetikos ministras Arvydas Nekrošius kartu su LVŽS frakcija dar iki sukrečiant „Perlo Energijos“ skandalui esą net keturis kartus siūlė pratęsti perėjimo į elektros liberalizaciją terminą arba jį visai atidėti.
Tarp „valstiečių“ prašymų nugulė ir siūlymas nebausti 25 proc. antkainiu tų, kurie tiekėjo nepasirinks ir liks garantiniame tiekime. Tačiau nei vienas iš šių siūlymų nebuvo išgirstas.
Sudarytos visos sąlygos revoliucijai?
Ekonomistas Raimondas Kuodis, dar praėjusiais metais įspėjęs apie nepriklausomų elektros tiekėjų galimus žaidimus pasinaudojant bankrotu, neslepia, kad galbūt derėtų apsvarstyti ir apie liberalizacijos atšaukimą apskritai. Pasak jo, politikai pradeda reaguoti tik tuomet, kai pamato, kad gresia revoliucija, o sąlygos tam, pasak jo, jau yra.
„Tai yra tyčiojimasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją „durnina“, – sakė R. Kuodis[4].
R. Kuodis neslėpė, kad net ir iš šios situacijos „pažadukai“ išlips sausi, o nukentės eiliniai vartotojai. Pasak jo, tai yra verslas, kuris paremtas bankroto opcionu – galimybe pabėgti be įsipareigojimų verslui nepavykus ir galimybe pasiimti pelnus esant sėkmės atvejui.
„<...>. Pažadate kažkam, kad metus parduosite elektrą po 10 centų, bet žinote, kad reikės pirkti realiu laiku rinkoje. Jei ta elektra vidutiniškai kainuos 20 centų, akivaizdu, kad turite tik dvi galimybes: bankrutuoti (kas sutaupys krūvą pinigų) arba būnant įmonės direktoriumi kreiptis į akcininkus. Tada jiems sakyti: „Mieli akcininkai, atimkite iš žmonų „Porsche“, namus, nes turime įvykdyti savo įsipareigojimus“, – schemą aiškino ekonomistas[4].
Už Energetikos ministeriją stoja mūru
Premjerė I. Šimonytė net ir įspeista į kampą nepaliaujamai gina Dainiaus Kreivio vadovaujamą Energetikos ministeriją ir tikina, kad jokio chaoso su elektros liberalizacijos procesu nėra ir nebuvo.
„Mano nuomone, Energetikos ministerija nuo pat pradžių, kai šita situacija dėl „Perlo Energijos“ vienašališkų ketinimų keisti sutarties sąlygas tapo žinoma, ėmėsi visų priemonių, kad ta situacija būtų suvaldyta“, – LNK žinioms sakė premjerė[5].
Kalbėdama apie trečiąjį liberalizacijos etapą ministrė pirmininkė neslėpė, kad jis bus atidėtas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, o galbūt net ir 3–4 metams.
Tačiau nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos teigimu, toks atidėjimas – žalingas patiems vartotojams, o tai įrodo ir prieš tai atidėtas antrasis etapas, kai anksčiau pasirinkę tiekėjus vartotojai galėjo gerokai sutaupyti, o taip neva bus stabdomas ir vėjo energetikos vystymas[5].