Kodėl laikas su seneliais naudingas tiek vaikams, tiek jiems patiems
Bet kuri karta sutiks – laikas su savo seneliais yra neįkainojamas. Kaip liaudies išmintis byloja, tėvai yra darbui, o seneliai – džiaugsmui. Ir kas tai paneigs? Moksliniai tyrimai rodo, kad ši sąveika yra ne tik maloni, bet ir abipusiai naudinga. Anūkus sūpuojantys seneliai gyvenime patiria mažiau streso, rečiau pergyvena menkas problemas ir dažnai jaučiasi psichologiškai stipresni. Tuo tarpu vaikai gauna stabilų emocinį palaikymą, įgyja socialinių įgūdžių, o kai kuriais atvejais – net geresnius akademinius rezultatus.
Senelių įtaka vaikų sveikatai ir gerovei yra daugialypė. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad jie gali prisidėti prie psichinės sveikatos stiprinimo, padėti mažinti rizikingą elgesį paauglystėje, pagerinti mitybos įpročius ir netgi sumažinti vaikų nutukimo riziką[1].
Tačiau poveikis nėra vienareikšmis: kai kuriose šeimose, ypač jei seneliai turi nesveikų įpročių, šie gali pasireikšti ir anūkams. Be to, šeimos struktūra, socialinė aplinka ir kultūrinis kontekstas daro didelę įtaką santykių pobūdžiui – pavyzdžiui, kiek artimai seneliai gyvena su anūkais ar kiek kitų giminaičių yra šeimoje, gali lemti bendravimo intensyvumą.
Mokslininkai ragina plėsti tyrimus, įtraukiant senelius į sveikatos politikos ir socialinių programų kūrimą. Daugiasluoksnis požiūris – įtraukiantis senelius, tėvus ir vaikus – leidžia kurti efektyvias intervencijas, kurios stiprina šeimos ryšius ir gerina vaikų sveikatos rezultatus. Kitaip tariant, investicija į senelių ir anūkų santykius yra investicija į visos visuomenės gerovę – nuo emocinės sveikatos iki bendros socialinės harmonijos.
Įstatymo raidė seneliams negailestinga
Bet kuri šeima sutiks – seneliai dažnai tampa svarbiausiais pagalbininkais auginant anūkus. Tačiau naujoji vaiko priežiūros išmokų tvarka Lietuvoje neleidžia seneliams pasinaudoti tėvams priklausančiais neperleidžiamais dviem mėnesiais vaiko priežiūros atostogų. Šie mėnesiai skirti tik vaiko tėvams, įtėviams ar globėjams. Jei vienas iš tėvų nepasinaudoja savo laikotarpiu, šios dienos negali būti perduotos seneliui, o išmokos laikotarpis tiesiog sutrumpėja[2].
Tačiau seneliai vis tiek gali būti įtraukti į vaiko priežiūrą likusiais atostogų mėnesiais, kai tėvai pasidalija savo likusiu laikotarpiu. Visgi tuomet išmokos dydis ir tvarka priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos trukmės, o ne nuo senelių statuso. Praktikoje tai reiškia, kad nors seneliai dažnai sūpuoja anūkus ar juos prižiūri, finansinės išmokos neperleidžiamos ir priklauso tik oficialiems vaiko globėjams.
Vieniši tėvai gali gauti nepanaudotą neperleidžiamą laikotarpį už antrą tėvą, tačiau seneliai tokios galimybės neturi. Ši taisyklė užtikrina, kad pagrindinė atsakomybė už vaiko priežiūrą išlieka tėvams, o seneliai liktų tik pagalbininkais – svarbiais, bet piramidės viršuje išlaikant tėvų figūrą.
Senelių „dekretinės“ – nauja mada, keičianti gyvenimus
Galvojate, kad dekretinės atostogos – išskirtinai mamų privilegija? Anaiptol. Vis dažniau pasaulyje kalbama apie naują tendenciją – vadinamąsias „senelių atostogas“ (angl. grandternity leave), kurios leidžia ką tik seneliais tapusiems darbuotojams gauti laisvadienių, kad galėtų pasirūpinti anūkais ir sustiprinti šeimos ryšius[3].
Panašiai kaip motinystės ar tėvystės atostogos, ši iniciatyva pripažįsta senelių svarbą vaikų gyvenime. JAV bendrovė „HireVue“ nuo 2016 metų suteikia savaitę apmokamo poilsio naujiems seneliams, skatindama juos ne tik ilsėtis, bet ir kurti prisiminimus su šeima.
Iš tiesų „senelių atostogos“ naudingos visoms pusėms. Vaikai gauna papildomą emocinę paramą ir saugumą, tėvai gali ramiau derinti darbą su šeima, o seneliai perduoda savo išmintį, tradicijas bei vertybes. Be to, šeimos ryšiai tampa tvirtesni, o intergeneracinė pagalba mažina tėvų stresą ir suteikia daugiau laisvės kasdienybėje.
Ši tendencija keičia ne tik šeimų, bet ir darbo rinkos struktūrą. Įmonės, siūlydamos „senelių atostogas“, išlaiko patyrusius darbuotojus ir pritraukia naujų, vertindamos jų patirtį bei ištikimybę. Ateityje tokia praktika gali skatinti lygesnį atsakomybės pasidalinimą šeimose, mažinti spaudimą jaunoms mamoms ir formuoti labiau subalansuotą visuomenę, kurioje darbas ir šeima dera harmoningai.
