A. Kubilius ragina ES valstybes biudžete parodyti, ar Europa rimtai ruošiasi saugumui
Europos Komisijos narys gynybai ir kosmosui Andrius Kubilius pareiškė, kad Europos Sąjungos valstybės turi suderinti savo gynybos ambicijas su realiais biudžeto sprendimais. Jo žinutė nuskambėjo prieš būsimas derybas dėl naujo ES ilgalaikio biudžeto, kuriose dalis šalių spaudžia mažinti bendras išlaidas.
A. Kubilius ketvirtadienį kalbėjo konferencijoje ir perspėjo, kad neįmanoma vienu metu reikalauti stipresnės Europos saugumo architektūros bei karpyti lėšas, iš kurių tokia architektūra turėtų būti statoma. Jo teigimu, valstybės narės turi atsakyti į paprastą klausimą: ar jos iš tiesų rimtai žiūri į karo riziką, ar tik naudoja saugumo retoriką politinėse deklaracijose.
Eurokomisaras priminė seną romėnų posakį: „Jei nori taikos, ruoškis karui.“ Jo argumentas aiškus – atgrasymas veikia tik tada, kai potencialus agresorius mato ne popierines strategijas, o realius pajėgumus, pramonę, amuniciją, oro gynybą ir politinį pasirengimą mokėti už saugumą.
Europos gynybos diskusiją aštrina siūlymai mažinti konkurencingumo ir inovacijų finansavimą
A. Kubiliaus pasisakymas pasirodė po Kipro pirmininkavimo ES Tarybai kompromisinio pasiūlymo, kuriame numatytas 4 proc. Konkurencingumo fondo mažinimas. Šis fondas turėtų būti svarbus technologinėms inovacijoms, pramonės modernizavimui ir gynybos pajėgumų stiprinimui.
Tai ypač jautri detalė, nes ES tuo pačiu metu kalba apie būtinybę didinti dronų, oro gynybos, kibernetinio saugumo, kosmoso, dirbtinio intelekto ir karinės pramonės pajėgumus. Jeigu mažinamas būtent tas finansinis instrumentas, kuris turėtų padėti technologiniam proveržiui, saugumo ambicijos pradeda atrodyti politiškai prieštaringos.
Vadinamosios taupiosios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, siekia mažesnio bendro ES biudžeto. Jos taip pat kalba apie poreikį nukreipti daugiau lėšų naujiems prioritetams, tokiems kaip gynyba, tačiau tai reiškia spaudimą tradicinėms išlaidų eilutėms – žemės ūkiui, sanglaudai ir regioninei politikai.
Bendri gynybos pirkimai turėtų sumažinti kainą ir sustiprinti Europos pramonę
A. Kubilius pabrėžia, kad gynybos finansavimas ES lygiu turi pridėtinę vertę, nes bendri pirkimai leidžia pasiekti masto ekonomiją. Kai valstybės perka atskirai, jos dažnai konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų, dubliuoja sistemas ir moka brangiau už nepakankamai suderintą įrangą.
Europos Komisijos „Readiness 2030“ dokumentuose taip pat akcentuojama, kad bendri projektai turėtų mažinti fragmentaciją ir gerinti sąveikumą. Tai reiškia, kad skirtingų šalių kariuomenės turėtų ne tik turėti daugiau ginklų, bet ir gebėti naudoti suderinamas sistemas, šaudmenis, ryšio priemones, logistiką ir atsargines dalis.
Ši logika itin svarbi karo Ukrainoje kontekste. Ukrainos patirtis parodė, kad moderniame kare greitis, gamybos mastas ir tiekimo grandinės yra ne mažiau svarbūs už pačius ginklus, nes frontas labai greitai sunaudoja amuniciją, dronus, atsargines dalis ir oro gynybos raketas.
SAFE instrumentas suteikia iki 150 mlrd. eurų paskolų gynybos pajėgumams
ES Taryba 2025 m. gegužę patvirtino SAFE instrumentą, kuris suteikia iki 150 mlrd. eurų paskolų valstybėms narėms bendriems gynybos pirkimams. Šios lėšos skirtos skubiems ir didelio masto investiciniams projektams, kurie turėtų stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę.
SAFE finansavimas gali būti naudojamas amunicijai, raketoms, artilerijai, oro ir priešraketinei gynybai, dronams, antidroninėms sistemoms, kariniam mobilumui, kibernetiniams pajėgumams, kosmoso priemonėms ir elektroninei kovai. Tai yra sritys, kurias ES laiko kritinėmis, jei Europa iki 2030 m. nori būti pasirengusi blogiausiems saugumo scenarijams.
Svarbu ir tai, kad SAFE leidžia į bendrus pirkimus nuo pat pradžių įtraukti Ukrainos gynybos pramonę. Tai reiškia, kad Ukraina laikoma ne tik pagalbos gavėja, bet ir potencialia Europos gynybos ekosistemos dalimi, nes jos pramonė jau dabar kuria ir testuoja sprendimus realiame kare.
„Readiness 2030“ rodo, kad Europos problema yra ne tik pinigai, bet ir pasirengimo greitis
Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl gynybos pasirengimo iki 2030 m. išskirtos pagrindinės spragos: oro ir priešraketinė gynyba, strateginiai pajėgumai, karinis mobilumas, artilerija, raketos, amunicija, kibernetinė gynyba, dirbtinis intelektas, elektroninė kova, dronai ir sausumos kovos pajėgumai.
Tai nėra abstraktus sąrašas. Kiekviena iš šių sričių tapo akivaizdi karo Ukrainoje metu, kai valstybėms prireikė didžiulių šaudmenų atsargų, mobilios oro gynybos, greito remonto, dronų gamybos ir gebėjimo perkelti techniką per visą žemyną.
Todėl A. Kubiliaus perspėjimas dėl biudžeto nėra vien sąskaitų klausimas. Jei Europa nesukurs pramoninio pajėgumo gaminti greitai ir dideliais kiekiais, didesnės deklaruojamos sumos gali virsti tik politiniais skaičiais, kurie neatsiranda nei sandėliuose, nei fronto linijoje.
Taupymas gynybai gali kainuoti daugiau, jeigu įtampa virstų atviru konfliktu
A. Kubilius teigia, kad taupymas gynybos sąskaita reiškia riziką ateičiai. Jo argumentas remiasi paprasta karo ekonomikos logika: pasirengimas brangus, bet nepasirengimas gali būti dar brangesnis, nes konfliktas sunaikina infrastruktūrą, ekonomiką, tiekimo grandines ir politinį stabilumą.
Eurokomisaras palygino dabartinę Europos situaciją su Jungtinėmis Valstijomis prieš Antrąjį pasaulinį karą. JAV federalinis biudžetas ilgą laiką buvo ribotas, tačiau karo metu jis smarkiai išaugo kartu su modernios saugumo ir socialinės valstybės formavimusi.
Šis palyginimas siunčia politinę žinią: valstybės dažnai pradeda mokėti daugiau tik tada, kai grėsmė jau tampa realybe. A. Kubilius ragina Europą nelaukti tokio momento ir finansuoti atgrasymą dabar, o ne mokėti už karą tada, kai jo išvengti jau gali būti per vėlu.
Europos saugumo ambicijos susiduria su sena biudžeto politika
ES gynybos posūkis vyksta ne tuščioje erdvėje. Kiekvienas papildomas euras gynybai konkuruoja su žemės ūkiu, sanglauda, socialine politika, klimato priemonėmis ir nacionalinių biudžetų spaudimu, todėl ginčas dėl saugumo greitai tampa ginču dėl visos Europos politinės krypties.
Būtent čia A. Kubiliaus klausimas tampa nepatogus. Jeigu valstybės narės teigia, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę, kad JAV saugumo garantijos nebėra tokios savaime suprantamos, o Ukraina yra Europos saugumo frontas, tuomet biudžetas turi atspindėti šią realybę.
Kitaip tariant, Europa nebegali gyventi senos taikos ekonomikos logika ir kartu kalbėti karo laikų kalba. Jeigu ES nori būti rimta saugumo veikėja, jos biudžetas turės keistis taip pat rimtai, kaip pasikeitė grėsmės aplink ją.
Šaltiniai
Euronews. (2026). ‘Are we serious about war?’: EU defence chief calls on countries to live up to security ambitions
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/02/are-we-serious-about-war-eu-defence-chief-calls-on-countries-to-live-up-to-security-ambiti
European Commission. (2025). Introducing the White Paper for European Defence and the ReArm Europe Plan – Readiness 2030
https://defence-industry-space.ec.europa.eu/eu-defence-industry/white-paper-european-defence-readiness-2030_en
Council of the European Union. (2025). SAFE: Council adopts €150 billion boost for joint procurement on European security and defence
https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2025/05/27/safe-council-adopts-150-billion-boost-for-joint-procurement-on-european-security-and-defence/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato A. Kubiliaus nuomonę apie gynybos finansavimą Europoje ir jo svarbą, todėl jis yra aktualus ir vertingas paprastam skaitytojui.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes pateikia A. Kubiliaus nuomonę apie gynybos finansavimą ir geopolitinius iššūkius, be to, jis yra informatyvus ir nešališkas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbius Europos saugumo klausimus ir gynybos finansavimo problemas, kurios yra ypač aktualios šiuo metu, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie gynybos finansavimo ir saugumo klausimus Europoje, remiasi A. Kubiliaus nuomone ir siūlo konstruktyvius sprendimus, kas yra naudinga visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie gynybos finansavimą ir geopolitinius iššūkius, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame išlaikytas psichologiškai saugus tonas, kuris skatina diskusiją apie svarbius klausimus.
