Pavojingos atliekos dešimtmečius buvo kaupiamos beveik nekontroliuojamai
Dešimtmečius Lietuvos pašonėje tykojo vieta, kur sovietmečiu buvo vežamos radioaktyvios atliekos iš ligoninių, pramonės objektų ir net karinių dalinių. Atliekos buvo kraunamos praktiškai bet kaip – be rūšiavimo, sluoksniuojant jas su betonu ir mažai galvojant apie ateities pasekmes. Dabar ši istorija pagaliau užversta.
Lietuva oficialiai baigė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos likvidavimą – projektą, kuris laikomas vienu sudėtingiausių branduolinės saugos darbų šalies istorijoje. Iš teritorijos pašalintos visos radioaktyviosios atliekos, užterštas gruntas ir konstrukcijos, o pati vieta sutvarkyta bei rekultivuota[1].
Maišiagalos saugykla buvo įrengta Bartkuškio miške, netoli saugomų teritorijų ir Kernavės rezervato. Nuo 1964 iki 1989 metų čia buvo vežamos įvairios radioaktyvios atliekos iš medicinos, mokslo, pramonės įstaigų bei karinių objektų. Didžiausia problema – jos buvo kaupiamos nesilaikant šiandieninių saugos standartų.
Per projektą iš saugyklos pašalinta daugiau nei 1500 kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų. Jos buvo supakuotos į beveik 2000 specialių konteinerių ir išvežtos į Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūrą tolimesniam tvarkymui. Pavojingų atliekų transportavimui prireikė daugiau nei 250 reisų.
Didžioji teritorijos dalis jau pripažinta saugia
Likviduojant saugyklą buvo naudojama robotizuota ir nuotoliniu būdu valdoma technika. Tokie sprendimai leido maksimaliai apsaugoti darbuotojus nuo radiacijos poveikio ir sumažinti riziką aplinkai bei gyventojams.
Po atliktų darbų didžioji buvusios teritorijos dalis jau atitinka visus saugos reikalavimus ir ateityje galės būti naudojama visuomenės reikmėms. Vis dėlto dalyje teritorijos dar bus tęsiama požeminio vandens stebėsena, nes kai kuriuose gręžiniuose fiksuoti tričio koncentracijos svyravimai.
Ekspertai pabrėžia, kad dabartinė situacija nekelia pavojaus aplinkiniams gyventojams ar gamtai, tačiau atsargumo dėlei laikinai ribojamas požeminio vandens naudojimas geriamajam vandeniui.
Šis projektas išskirtinis ne tik Lietuvai. Skelbiama, kad Lietuva tapo pirmąja valstybe pasaulyje, visiškai likvidavusia tokio tipo radioaktyviųjų atliekų saugyklą pagal aukščiausius tarptautinius saugos standartus.
AE išmontavimo darbai pasiekė sudėtingiausią etapą
Gegužės pradžioje buvo pranešta ir apie naują etapą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projekte – darbai persikelia į sudėtingiausias jėgainės zonas, kuriose tenka išmontuoti radioaktyvią įrangą ir ruoštis reaktorių šerdžių ardymui[2].
„Altra“ skelbia, kad per 2025 metus išmontuota daugiau nei 4,8 tūkst. tonų įrangos, o bendras išardytų konstrukcijų kiekis jau viršijo 81 tūkst. tonų. Taip pat spartėjo istorinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir pavojingų statinių griovimas, įskaitant reaktorių avarinio aušinimo sistemų pastatus.
Bendrovė pripažįsta, kad lengviausi projekto etapai jau liko praeityje – dabar darbams reikalingi pažangūs technologiniai sprendimai, griežtesnės saugos priemonės ir aukšto lygio specialistų kompetencijos. Kartu tęsiamas pasirengimas vienam brangiausių etapų – reaktorių šerdžių išmontavimui, kuriam planuojamas apie 400 mln. eurų vertės tarptautinis konkursas.
Lygiagrečiai vystomi ir nauji radioaktyviųjų atliekų tvarkymo projektai, tarp jų – naujas atliekynas bei pasaulyje unikali bitumuotų atliekų saugyklos pertvarka.
Visagine iškils naujas atliekynas
Tuo pačiu iki 2028 metų ketinama užbaigti ir vieną strategiškai svarbiausių Lietuvos energetikos projektų – mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyno statybas Visagino savivaldybėje. 156 mln. eurų vertės objektą įgyvendinanti „PST Group“ Stabatiškės aikštelėje įrengs modernų kompleksą, skirtą saugiam radioaktyviųjų atliekų saugojimui mažiausiai 300 metų[3].
Atliekyną sudarys specialūs gelžbetoniniai saugojimo rūsiai, kuriuose bus talpinama iki 100 tūkst. kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų konteinerių, o šalia jų bus įrengta visa būtina infrastruktūra – technologiniai pastatai, apsaugos sistemos, vandens valymo įrenginiai bei aplinkos stebėsenos įranga.
Projektas vykdomas nuo 2024 metų ir laikomas vienu techniškai sudėtingiausių objektų Lietuvoje. Radioaktyvios atliekos čia bus kaupiamos iki 2038-ųjų, kol vyks Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai.
Po atliekyno uždarymo teritorija dar šimtmečius bus prižiūrima – pirmuosius 100 metų numatyta aktyvi saugos ir aplinkos stebėsena, vėliau seks 200 metų pasyviosios priežiūros etapas. Pasak „PST Group“ vadovo Tomo Stuko, šis projektas taps vienu svarbiausių bendrovės istorijoje ir turės ilgalaikę reikšmę visos Lietuvos branduolinei saugai.
