Europos paaugliai rečiau renkasi išbandyti narkotikus ir geria alkoholį, bet dažniau veipina
Nauja Europos mokinių įpročių analizė atskleidžia, kad vis daugiau paauglių žengia link elektroninių cigarečių vartojimo, tuo tarpu alkoholio ir narkotikų vartojimas tarp jaunimo mažėja.
Europos mokyklų tyrimo apie alkoholį ir kitas narkotines medžiagas (ESPAD) duomenys apima beveik 114 tūkstančių 15–16 metų mokinių iš 37 Europos šalių. Šis tyrimas, vykdomas jau 30 metų, stebi jaunimo įpročius susijusius su tabako vartojimu, alkoholiu, narkotikais ir kitomis veiklomis. Štai pagrindinės 2024 metų tendencijos[1].
Nors rūkymo paplitimas mažėja nuo 1990-ųjų, pastaraisiais metais daugėja jaunesnių merginų, kurios rūko kasdien. Elektroninių cigarečių naudojimas taip pat auga: 44 proc. mokinių bent kartą yra bandę e-cigaretes, o 22 proc. jas vartoja reguliariai. O tai gerokai daugiau nei prieš penkerius metus, kai tokių buvo 14 proc.
Dauguma paauglių teigia, kad elektronines cigaretes gauti yra lengva, o ši tendencija kelia susirūpinimą dėl vienalaikio tradicinių ir elektroninių cigarečių vartojimo bei rodo platesnį perėjimą prie alternatyvių nikotino produktų.
Alkoholio vartojimas bendrąja prasme mažėja. Tačiau kai kuriose šalyse, tokiose kaip Danija (55 proc.), Vokietija (49 proc.) ir Austrija (48 proc.), sunkus alkoholio vartojimas tarp jaunimo vis dar išlieka problema. Be to, paaugliai pradeda vartoti alkoholį vis jaunesniame amžiuje. Maždaug trys iš keturių mokinių yra paragavę alkoholio, o kas trečias gėrė pirmą kartą būdamas 13 metų ar jaunesnis.
Narkotikų vartojimas nemadingas, bet lengva jų gauti
2024 metais 12 proc. mokinių yra bandę kanapes. O tai populiariausias nelegalus narkotikas Europoje, nors šis rodiklis yra žemiausias nuo 1995 metų. Berniukai dažniau vartoja kanapes nei merginos, tačiau ši atotrūkio riba mažėja.
Kokainas ir ekstazis (MDMA) yra kiti populiarūs nelegalūs narkotikai, kuriuos bent kartą yra bandę apie 2 proc. mokinių, po jų seka LSD, kitos haliucinogeninės medžiagos ir amfetaminai. Iš viso apie 13 proc. paauglių yra bent kartą bandę nelegalių narkotikų[2].
Šis rodiklis nuo 2015 metų pamažu mažėja. Vis dėlto yra didelių skirtumų tarp šalių: nuo 3,9 proc. Gruzijoje ir Moldovoje iki 25 proc. Lichtenšteine.
Taip pat pastebima, kad Europoje vis dažniau vartojami receptiniai vaistai ne medicininiais tikslais: 8,5 proc. mokinių yra bandę raminamuosius, o 6,9 proc., skausmą malšinančius vaistus dėl apsvaigimo.
Žaidimai, socialiniai tinklai ir piniginiai lošimai tampa kita priklausomybe
Keturi iš penkių paauglių žaidžia vaizdo žaidimus bent kartą per mėnesį, o merginų žaidėjų dalis nuo 2015 metų išaugo daugiau nei tris kartus: nuo 22 proc. iki 71 proc. Tačiau berniukai vis dar dažniau žaidžia žaidimus.
Socialinių tinklų naudojimas, kurį paaugliai vertina kaip problematišką, dažniau pastebimas tarp merginų, nors berniukų šios problemos per pastarąjį dešimtmetį taip pat padaugėjo. 2024 metais apie pusė mokinių pranešė apie problematišką socialinių tinklų vartojimą.
Apie ketvirtadalį paauglių per pastaruosius metus yra lošę azartinius žaidimus. Tai gali būti lošimas lošimo automatais, loterijose, kortomis, kauliukais arba statymai sporto renginiuose ar gyvūnų lenktynėse. Daugiausia lošimų vyksta gyvai, tačiau 65 proc. lošiančių paauglių tai daro internete. Berniukai lošia dažniau nei merginos, tačiau šalių skirtumai dideli: nuo 9,5 proc. Gruzijoje iki 45 proc. Italijoje.
Nors daugelyje Europos šalių pastaraisiais metais įvestos griežtesnės lošimų taisyklės, ypač siekiant apsaugoti nepilnamečius, paauglių lošimų paplitimas išlieka stabilus, pažymi ataskaita.
